TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Gamintojai vaduojasi iš prekybos tinklų glėbio

2007 02 09 0:00
Dėl mažesnių kainų prekybos tinklai prekių tiekėjams primeta nepalankias sąlygas.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Siekdami išsilaisvinti iš prekybos tinklų diktato prekių tiekėjai spaudžia valdžią juos ginti įstatymais. Tuo tarpu prekybininkai atkerta, kad gamintojai purkštauja be reikalo.

Ūkio ministerijoje vakar susirinkę spręsti ne pirmus metus keliamų problemų prekybininkai ir tiekėjai ir vėl bendros kalbos nerado. Susitarta, kad prekybininkai per porą mėnesių parengs jau prieš metus turėjusį būti baigtą Geros verslo praktikos kodeksą. Jame bus viešai deklaruota, kaip prekybininkai turi elgtis su tiekėjais ir vartotojais.

Daro ką nori

Tačiau minėtas kodeksas - ne vienintelis galvos skausmas tiekėjams. Prekių tiekėjai pageidauja, kad įstatymais būtų apibrėžtas terminas, per kurį prekybininkai privalo atsiskaityti su tiekėjais.

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas teigė susipažinęs su šių metų didžiųjų prekybos tinklų tiekėjams siūlomomis sutartimis. Arlausko žodžiais tariant, vienas didelis prekybos tinklas įrašė, kad už prekes atsiskaitys tik po 80 dienų.

"Infliacija didėja. Vadinasi, po 80 dienų tiekėjas gaus kur kas mažesnę sumą. Per tą laikotarpį prekybininkas gali surinkti didelę pinigų sumą ir atidaryti kelias parduotuves. Akivaizdu, kad verslo plėtra vyksta tiekėjų sąskaita. Norėtume, kad įstatyme būtų aiškiai reglamentuota, per kokį laiko tarpą prekybininkas turi atsiskaityti su tiekėju", - teigė Arlauskas. Jam pritarė ir tiekėjų atstovai.

"Prekybininkai su žemės ūkio produkciją perdirbančioms įmonėms turi atsiskaityti per 30 kalendorinių dienų, o atsiskaito per 40 ir net 90 dienų. Pagalvokite, kokios apyvartinės lėšos lieka prekybininkams. Atidėti mokėjimai jiems suteikia didžiules apyvartines lėšas, kurias gali investuoti į plėtrą neimdami iš bankų kreditų. Tuo tarpu įmonės savo apyvartinėms lėšoms turi imti kreditus iš bankų ir mokėti palūkanas", - piktinosi Elena Paviržienė, asociacijos "Lietuvos maisto pramonė" pirmininko pavaduotoja.

Viena bėda - ne bėda

Paviržienė pasakojo, kad prekybininkai tiekėjų reikalauja produkciją nuo žalos vartotojo sveikatai ar turtui apdrausti konkrečioje draudimo kompanijoje. Jei įmonė to nepadaro, su ja net nepradedama ruošti sutartis. Negana to, draudimo mokestis skaičiuojamas ne nuo sumos už prekybos tinklui tiekiamą produkciją, o nuo įmonės metinės apyvartos. "Kur dar apie 100 tūkst. litų siekiantis metinis mokestis už tai, kad tiekėjo produkcija būtų reklamuojama prekybos centruose leidžiamuose laikraščiuose. Jei visos lėšos per metus neišnaudojamos, jos nusėda prekybos centruose", - sakė Paviržienė.

Arlauskas kalbėjo siekiantis, kad didiesiems prekybos tinklams bendraujant su smulkiaisiais verslininkais dingtų galios diktatas. "Norime, kad būtų sudarytos sąlygos smulkioms parduotuvėms steigtis. Jau kurį laiką jų mažėja. Tai reiškia, kad mažėja ir smulkių tiekėjų, nes dideli prekybos tinklai ekonomiškai nesuinteresuoti turėti daug smulkių tiekėjų", - kalbėjo Arlauskas.

Viskas tvarkoje

Tuo tarpu Valdas Sutkus, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius, teigia, kad net ne pirmus metus diskutuojant apie tiekėjų ir prekybininkų santykius sunku apčiuopti problemą. "Iš tiekėjų negavome jokių konkrečių pageidavimų, klausimai nesuformuluojami iki galo. Mums trūksta aiškumo, ko norima iš prekybininkų", - gynėsi Sutkus.

Jis prisipažino, kad prekybininkų ir tiekėjų santykiuose esama problemų, susijusių su tiekimo ir atsiskaitymo terminais, produkcijos kokybe. Tačiau šios problemos, kaip tvirtino Sutkus, sprendžiamos tarpusavio susitarimais.

"Negalima suvokti, kokio masto yra problema. Gal ji liečia vieną ar du tiekėjus, kurie nesugeba prisitaikyti prie naujų ES reikalavimų arba nesugeba užtikrinti produktų kokybės. Esame atsakingi vartotojui, todėl natūralu, kad tiekėjams taikomos gana griežtos sąlygos", - teigė jis.

Tačiau gamintojų atstovų nė kiek nestebina tai, kad prekybininkai nesulaukė tiekėjų skundų. "Pabandykite ūkio subjektui, kuriam norite pateikti savo prekes, pasakyti, kad nesutinkate su jo sąlygomis. Lietuvoje veikia keturi gigantai - bėgti nėra kur", - kalbėjo Paviržienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"