TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Gamta iš energetikų tyčiosis 100 metų

2012 10 10 8:53
LŽ archyvo nuotrauka/Nugriauti aukštosios įtampos stulpus ir nutiesti 3 km požeminio kabelio Vilniuje kainuos 35 mln. litų.

Vienintelė galimybė išvengti stichijos padarinių elektros energetikos ūkyje - investicijos į elektros perdavimo ir skirstymo patikimumą, tačiau kai tam nėra motyvacijos, neatsiranda ir daugiau lėšų. Mat elektros tiekimo avarijos - vartotojų problema ir nuostolis, ne skirstymo įmonės.

Šeštadienį šėldama audra elektros tinklų bendrovėms prikrėtė šunybių ne mažiau negu viesulas 2010 metų rugpjūtį. Kaip pranešė elektros skirstomųjų tinklų bendrovė "Lesto", po rugsėjo 6-osios nakties be elektros buvo likę maždaug 140 tūkst. vartotojų. Trys ketvirtadaliai jų - Utenos, Panevėžio ir Kauno regionuose, nors stipriausias vėjas buvo pamaryje. Visą savaitgalį ir šios savaitės pradžioje dirbdamos apie 300 remontininkų brigadų elektros tiekimą daug kur atnaujino. Vakar rytą elektros šalyje vis dar neturėjo apie 7 tūkst. vartotojų. Pasak "Lesto" atstovų, gedimų šalinimo darbai gali būti tęsiami dar ir šiandien, trečiadienį.

Dėl stipraus vėjo buvo nutrūkusios kai kurios aukštosios įtampos elektros linijos, nugriauti stulpai, keliai užversti medžiais.

Remontą finansuoja vartotojai

"Lesto" atstovas Ernestas Naprys LŽ teigė, kad bent preliminariai įvertinti stichijos padarytų nuostolių kol kas neįmanoma, nes naujų pranešimų apie stichijos padarinius iki šiol gaunama.

Pasak jo, lėšos skirstomajam tinklui atkurti yra skiriamos iš specialių rezervų.

Paprastai ištikus katastrofoms nukentėjusių įmonių žvilgsniai nukrypsta į draudimo bendroves, bet šiuo atveju draudikai nepadės - viskas gula ant bendrovės ir galiausiai - ant vartotojo, mokančio už elektros energiją, pečių. Mat, formuojant specialų rezervą, tam skirtos lėšos turi būti numatytos elektros tarife.

Kaip LŽ aiškino AB "Lietuvos draudimas" Verslo rizikos skyriaus vadovas Arūnas Raziūnas, draudikai įmones draudžia nuo tokių rizikų, kurios ištinka netikėtai. "Įvykiai, kuriuos galima apdrausti, neturi būti tikėtini, o audrų nuplėšti laidai yra dažnai, per kiekvieną stipresnę audrą, pasikartojantis įvykis", - aiškino jis.

Kita vertus, anot draudimo specialisto, Lietuvoje visi skirstymo tinklai priklauso vienai įmonei, todėl, atsitikus nelaimei, jai tektų ir visa draudimo išmoka.

"Vertindami audros nuostolių pasikartojimo dažnį, tokio draudimo atveju draudikai taikytų didelę besąlyginę išskaitą (franšizę), jei būtų siekiama sumažinti draudimo įmoką", - sakė A.Raziūnas. Jis tikino, kad skirstomųjų tinklų infrastruktūros draudimas dažniausiai būna nepriimtinas klientui dėl siūlomų itin didelių išskaitų ir nemažų draudimo tarifų. "Šiuo atveju, tikintis mažesnių išskaitų, draudimo įmokų dydžiai siektų keliasdešimt procentų nuo esamo turto vertės", - neslėpė jis.

Užkasti brangu

Išvengti nuostolių, kurių energetikos ūkiui padaroma ant žemės, ypač miškingose vietovėse, galėtų padėti bene vienintelė priemonė - užkasti elektros linijas.

Pasak E.Naprio, dabar "Lesto" ūkį sudaro 123,75 tūkst. km elektros linijų: 82,7 proc. (100 tūkst. km) sudaro elektros oro linijos, o 18,3 proc. - užkasti elektros kabeliai. Kasmet "Lesto" nutiesia apie 1000 km naujų kabelių linijų. Šiemet per pirmąjį pusmetį įmonė nutiesė 415 km kabelių linijų. Vadinasi, tokiais tempais pakeisti visas elektros linijas kabeliu užtruktų lygiai 100 metų.

"Kabelių linijos itin sumažina gedimų skaičių, pati linijų eksploatacija tampa pigesnė, be to, atsisakius oro linijų gražėja kraštovaizdis. Kabelių linijos yra atsparios gamtos stichijoms. Tačiau didesnei tokių linijų plėtrai reikalingos didelės investicijos", - pripažino "Lesto" atstovas E.Naprys.

Jo teigimu, norint palyginti, kiek kainuoja pakeisti senas antžemines elektros linijas požeminiais kabeliais, reikėtų ilgai skaičiuoti.

Ko vertas vartotojas?

"Yra nerašyta taisyklė, kad investicijos į požeminius kabelius yra vidutiniškai du kartus didesnės negu į elektros stulpus, todėl tai labiausiai apsimoka, kai vienoje vietoje yra daug perspektyvių vartotojų", - sakė Lietuvos energijos konsultantų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.

Tačiau skirtumas tarp mažiausių ir didžiausių investicijų dydžio gali būti šimtais kartų matuojamas. Viena yra traktoriuku iškasti griovį ir jame pakloti žemosios įtampos laidus, o visai kas kita, kai reikia tiesti aukštosios įtampos elektros kabelį.

Rugsėjo pradžioje buvo pranešta apie AB "Kauno tiltai", statančios Vilniaus vakarinį aplinkkelį, investicijas į 3 km ilgio 110 kV įtampos antžeminės linijos nuo L.Asanavičiūtės g. iki Ozo g. pakeitimą požeminiu kabeliu. Bendrovė kartu su partneriais UAB "Elektromontuotojas", "Axis Power", Energetikos tinklų institutu ir AB "Empower" laimėjo elektros perdavimo linijų operatorės AB "Litgrid" skelbtą konkursą, pateikdama pigiausią pasiūlymą - šis darbas kainuos 35 mln. litų.

V.Lukoševičiaus nuomone, nerealu tikėtis, kad artimiausiu metu tokios investicijos būtų padidintos. Pirmiausia dėl to, kad visam elektros energetikos ūkiui dabar vadovauja UAB Visagino atominė elektrinė, kuri visų jai pavaldžių bendrovių gaunamą pelną paima ir skiria vienam strateginiam projektui - AE statybai.

Kita priežastis, neskatinanti didinti investicijų į elektros ūkį, anot V.Lukoševičiaus, yra ta, kad Lietuvoje iš tikrųjų nelabai kam rūpi vartotojo interesai.

"Skirstomųjų tinklų bendrovei yra patogu, kad nieko nekainuoja vartotojams laikinai nutraukti elektros tiekimą bet kokiam laikui. Atnaujinti elektros tiekimą iš esmės irgi nieko nekainuoja, tik remonto brigadų darbą. Bet jei už kiekvieną valandą be elektros likusiam vartotojui tektų mokėti baudą, tai tiekimo patikimumu būtų susirūpinta labai greitai, - konstatavo energetikos konsultantas. - Kai vartotojai kelias dienas paliekami be elektros ir jokių kompensacijų už tai negauna, tada oro linijos gali būti ir supuvusios. O jeigu reikėtų mokėti vartotojams baudas už kiekvieną valandą be elektros, požeminiai elektros kabeliai atsipirktų labai greitai. Dabar skirstymo įmonė eina lengviausiu keliu: palopo, paraišioja ir vėl laukia vėjo".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"