TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Gamtinės dujos - nepasiekiama prabanga

2007 11 05 0:00
Pasak V.Pajaujo, ne tik dujų tiekimo įmonė, bet ir patys gyventojai turi skaičiuoti, ar apsimoka vesti dujotiekį į konkrečius gyvenamųjų namų kvartalus.
Autoriaus nuotrauka

Kai prieš keletą metų gamtinių dujų trasa pagaliau pasiekė Vilkaviškį, daugelis miesto gyventojų džiaugėsi galėsiantys namuose atsikratyti dujų balionų, gal net ir tradicinių krosnių. Tačiau sužinoję kainą daugelis atlyžo. Gamtinių dujų įvedimas į individualų gyvenamąjį namą, net jei šalia ir eina dujų trasa, kainuoja 10-15 tūkst. litų.

Gamtinių dujų trasos išsiraizgiusios ne po visą Vilkaviškį, o tik tuose kvartaluose, kur yra kokių nors įmonių, visuomeninės paskirties pastatų, taip pat ir šio miesto centre.

Pasak AB "Lietuvos dujos" Kauno filialo Marijampolės skyriaus viršininko Vytauto Pajaujo, gamtinės dujos įjungtos ir tiems kvartalams, kurių gyventojai už savo lėšas iki 2001 metų jau buvo nusitiesę vietinius tinklus.

"Dabar kasmet atsiranda po keletą gyventojų - naujų gamtinių dujų vartotojų. Šiemet jų Vilkaviškyje - 9", - LŽ teigė V.Pajaujis.

Vieni nori, kiti - ne

Jau ne vienus metus apie gamtines dujas svajoja ir dalis Vilkaviškio miesto Naujamiesčio kvartalo gyventojų. Nors šis rytinėje miesto dalyje esantis kvartalas, išsidėstęs šalia į Marijampolę vedančios Vytauto gatvės, yra nemažas, jame daug individualių gyvenamųjų namų, bet gamtinių dujų trasos čia nėra.

"Kai prieš keletą metų dujų trasą vedė į netoliese esančią mokyklą, dalis mūsų kvartalo gyventojų taip pat norėjo jas įsirengti. Ne kartą organizavome gyventojų susirinkimus, nemažai kalbėjomės, bet susitarti taip ir nepavyko", - LŽ pasakojo J.Basanavičiaus gatvės gyventoja Odeta Luščikauskienė.

Pasak jos, tuomet tai būtų kainavę kur kas mažiau nei dabar. Bet dauguma kvartalo gyventojų yra pensininkai, gyvena nedideliuose nameliuose, kuriuos apšildo malkomis ir akmens anglimis, tad dujų jie nenorėjo - pasirodė pernelyg brangu.

"Suprantu, jiems gal būtų buvę kiek brangoka. Bet jaunesnės šeimos, kurios turi vaikų ir daugiau įvairių rūpesčių, dujas norėtų turėti. Ir mes norėtume. Tai būtų ne pagrindinis namų šildymo šaltinis, bet kaip alternatyva. Vėliau, jeigu malkos ir kitas kietasis kuras brangtų dar labiau, dujos galėtų būti ir pagrindinis šilumos šaltinis. Jų labai reikia tomis dienomis, kai labai atšąla, ar kai tenka išvažiuoti ilgesniam laikui - nešildomo namo žiemą juk nepaliksi", - kalbėjo O.Luščikauskienė.

Anot jos, šiuo metu Vilkaviškio Naujamiesčio mikrorajone gyvena daug jaunų šeimų, kurios norėtų turėti gamtines dujas, bet į "Lietuvos dujas" dėl to kol kas nesikreipė. Tik kaimynai diskutuoja ir svarsto, ką daryti.

"Dabar dujos kainuos brangiau, nei būtų kainavę, kai tiesė trasą. Bet stebint kuro kainų kylimą, norėtųsi jau dabar ruoštis pertvarkyti šildymo sistemas - kas žino, kiek malkos ar akmens anglis kainuos po metų ar dvejų", - nerimavo moteris.

Kiti LŽ kalbinti vilkaviškiečiai sakė nelabai suprantą, kodėl jie privalo mokėti nemažus pinigus dujininkams už dujotiekio įvedimą iki jų namo, jei vėliau ta dujotiekio atkarpa, už kurią sumokėjo gyventojas, atiteks patiems dujų tiekėjams.

Pagrindinė problema - pinigai

V.Pajaujis LŽ minėjo, kad toli gražu ne visuomet gyventojų lūkesčiai įsivesti gamtines dujas pasiteisina. Anot jo, jei to nori nemaža dalis kvartalo gyventojų, yra rengiami skaičiavimai ir jų įmonė sprendžia, ar investuoti į tinklus.

Jei "Lietuvos dujos" investuoti nesutinka, dujotiekį galima tiesti pačių būsimų vartotojų sąskaita. Bet ir šie turi gerai apskaičiuoti, ar tai apsimoka. Šiuo metu įsivesti gamtines dujas į individualų gyvenamąjį namą, net ir esantį netoli nuo trasos, kainuoja apie 10-15 tūkstančių litų.

"Tai nemažos investicijos. Kiekvienu atveju skaičiuojama individualiai. Pigiausiai kainuoja tiems, pro kieno sklypus eina gamtinių dujų trasos, ir įvadas yra ne toliau nei už 30 metrų. Tuomet užtenka sumokėti tik už įjungimą - kiek daugiau nei 3 tūkstančius litų. Jei yra didesnis atstumas, tai papildomai kainuoja kiekvienas metras. Dar kainuoja projektų rengimas, specialūs dujiniai katilai", - skaičiavo V.Pajaujis.

Jis aiškino, kad pati dujų tiekimo bendrovė tokiais atvejais, kai nuo įvado iki būsimo vartotojo yra didesnis atstumas nei 30 metrų, dujotiekio netiesia. Tai daro konkurso būdu atrinkta ir atitinkamas licenzijas turinti įmonė.

"Šio darbo negalima patikėti bet kuriam santechnikui ar "auksinių rankų meistrui". Tai turi daryti tik kvalifikuoti ir darbą gerai išmanantys specialistai. Taip pat įrengiamos šildymo sistemos

patalpose", - aiškino AB "Lietuvos dujos" Kauno filialo Marijampolės skyriaus viršininkas.

Jo teigimu, gamtinės dujos yra priskiriamos prie potencialiai pavojingų medžiagų, ir tokių energetinių objektų statybą itin akylai prižiūri energetikos inspektoriai.

"Anksčiau gamtinių dujų trasoms, šildymo sistemoms nebuvo keliami tokie dideli saugos reikalavimai kaip dabar. Todėl ir trasas galėjo tiesti daugiau įmonių. Dabar, sugriežtinus reikalavimus, tai gali daryti tik atitinkamą kvalifikaciją turintys specialistai. Jei dujotiekį tiestų bet kas, negautume leidimo jį eksploatuoti."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"