TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Gamtinių dujų srautas senka

2013 11 28 6:00
Šiemet į Lietuvą vamzdynais transportuota beveik 14 proc. mažiau gamtinių dujų nei pernai tuo pačiu metu. "Amber Grid" nuotrauka

Gamtinių dujų vartojimas Lietuvoje mažėja jau kelerius metus iš eilės. Daugiausia tam įtakos turi ne tik didėjanti rusiškų dujų kaina, bet ir mažėjanti elektros energijos gamyba dujomis kūrenamose elektrinėse.

Šiose jėgainėse pagaminti elektros energiją, kuri galėtų konkuruoti laisvojoje rinkoje, esant dabartinėms dujų kainoms, beveik neįmanoma, tad elektros gamybos lygį Lietuvoje daugiausia lemia Vyriausybės skiriama viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) fondo, kurį suneša visi elektros vartotojai, dalis bei kasmet iš naujo skirstomos remtinos elektros energijos gamybos kvotos Lietuvos rezervinei elektrinei ir didžiųjų miestų termofikacinėms elektrinėms. Pastaraisiais metais VIAP kvotos, o kartu ir dujų vartojimas, Lietuvoje mažėja.

Kasmet vis mažiau

Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ duomenimis, per 2013 metų 9 mėnesius gamtinių dujų perdavimo sistema Lietuvos vartotojams buvo transportuota 2 mlrd. 53,8 mln. kubinių metrų gamtinių dujų, tai yra 13,7 proc. mažiau nei per 2012 metų tą patį laikotarpį, kai buvo transportuota 2 mlrd. 379,1 mln. kubinių metrų dujų.

Sistemos operatorius teigia, kad dujų perduodama mažiau, nes šalyje kasmet mažėja dujų vartojimas. Antai šiemet per 9 mėnesius, "Amber Grid" duomenimis, Jonavos azotinių trąšų gamintoja „Achema“ suvartojo 188 mln. kubinių metrų mažiau nei pernai tuo pačiu metu, Lietuvos elektrinę Elektrėnuose valdanti „Lietuvos energijos gamyba“ - 44,1 mln. kubinių metrų, Kauno termofikacijos elektrinė - 30,3 mln. kubinių metrų gamtinių dujų mažiau nei pernai tuo pačiu metu.

Iki šių metų pradžios dujų vartojimas Lietuvoje trejus metus beveik nekito. 2012 metais perdavimo sistema į Lietuvą importuota ir Lietuvos vartotojams transportuota 3,3 mlrd. kubinių metrų, 2011 metais - 3,36 mlrd. kubinių metrų, 2010 metais – 3,07 mlrd. kubinių metrų dujų.

„Amber Grid“ prognozuoja, kad 2013 metais perdavimo sistema Lietuvos vartotojams bus transportuota apie 2,8 mlrd. kubinių metrų, o 2014 metais - apie 2,7 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų.

Rusijos naujienų agentūra "Interfax", remdamasi koncernu "Gazprom", praneša, kad trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuva iš Rusijos nupirko 0,46 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų, arba 19,3 proc. mažiau nei antrąjį šių metų ketvirtį ir 31,3 proc. mažiau nei trečiąjį praėjusių metų ketvirtį.

Pasak to paties šaltinio, Lietuva per 3 šių metų ketvirčius importavo 2,08 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų - 0,32 mlrd. kubinių metrų, arba 13,3 proc., mažiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį.

Pardavimas smuko trečdaliu

Kad dujų vartojimas, o kartu ir importas mažėja, pripažįsta ir antra pagal dydį gamtinių dujų importuotoja į Lietuvą bendrovė „Dujotekana“. Šiemet bendrovė planuoja parduoti apie 27 proc. mažiau gamtinių dujų nei 2012 metais.

UAB „Dujotekana“ prezidentas Vladimiras Orechovas mano, kad pagrindinės mažesnio dujų vartojimo priežastys – gerokai susitraukusi elektros energijos gamyba Lietuvoje ir alternatyvių energijos šaltinių naudojimas.

„Pirmiausia, įmonės ieško alternatyvaus kuro. Antra, labai sumažėjo energijos gamybos kvotos, nes valstybės politika šiuo atžvilgiu labai pasikeitė. Šiemet ypač smarkiai sumažėjo iš VIAP fondo remiamos elektros energijos gamyba, palyginti su praėjusiais metais. Faktiškai - per pusę“, - teigė "Dujotekanos“ prezidentas.

Kainų komisijos duomenimis, VIAP kvota termofikacinėms elektrinėms kasmet mažėja maždaug po 100 gigavatvalandžių (GWh): nuo 1100 GWh 2010 metais iki 800 GWh - 2013-aisiais, kitąmet kvota atitinkamai mažės iki 700 GWh.

Lietuvos rezervinėje elektrinėje Elektrėnuose remiamos elektros gamyba mažėjo dar spartesniu tempu. 2010 metais Elektrėnuose faktiškai pagaminta 1,9 teravatvalandės (TWh) kvotinės elektros, 2011 metais – 1,7 TWh, 2012 metais - 1,5 TWh, šiemet – 0,9 TWh. Tiek pat VIAP remiamos kvotos Lietuvos elektrinei skirta ir kitąmet.

Palyginti didelė dujų kana, V.Orechovo manymu, taip pat lemia mažesnį dujų vartojimą, tačiau tai esą nėra lemiamas veiksnys. „Kaina, aišku, turi reikšmės, nes esant pigesnėms dujoms elektros gamintojai kur kas lengviau išsikovotų vietą pasaulyje. Kai dujų kaina yra maksimali, jiems sunku konkuruoti rinkoje su kitais elektros gamintojais. Dujų vartojimą mažina ir biokuro katilų naudojimas šilumai ir elektrai gaminti“, - svarstė jis.

Daugiausia gamtinių dujų Lietuvoje suvartoja azotinių trąšų gamintoja Jonavos bendrovė „Achema“, didiesiems miestams centralizuotai tiekiamos šilumos gamintojai bei Lietuvos rezervinė elektrinė Elektrėnuose.

„Didžiausias smūgis mums buvo sumažintos kvotos elektros gamintojams“, - pripažino gamtines dujas importuojančios įmonės vadovas. „Dujotekana“, pasak V.Orechovo, šiemet patieks maždaug 27 proc. mažiau gamtinių dujų nei pernai. Jis prognozuoja, kad dujų vartojimas Lietuvoje ir toliau mažės. „Tai akivaizdu. O jeigu, kaip planuojama, elektros gamybos kvotos bus visai panaikintos, tai bus didžiulis smūgis dujų rinkai“, - neabejoja jis.

Gamyba susitraukė ketvirtadaliu

V.Salietis: „Elektrėnuose per šių metų 9 mėnesius pagaminta 25 proc. elektros energijos mažiau nei pernai.“ / LŽ archyvo nuotrauka

Kaip LŽ sakė „Lietuvos energijos gamybos“ (LEG) Didmeninės elektros prekybos departamento direktorius Vidmantas Salietis, gamtinių dujų suvartojimas Lietuvos elektrinėje sumažėjo, nes Elektrėnuose esantys „Lietuvos energijos gamybos“ blokai gamino mažiau elektros energijos.

Pasak V.Saliečio, 2012 metais per 9 mėnesius „Lietuvos energijos gamyba“ Elektrėnuose esančiais blokais pagamino 1,187 TWh elektros energijos, o 2013 metais per tą patį laikotarpį buvo pagaminta 0,89 TWh elektros energijos, tai yra 25 proc. mažiau nei pernai.

„Amber Grid“ duomenimis, šiemet per 9 mėnesius AB „Lietuvos energijos gamyba“ suvartojo 44,1 mln. kubinių metrų dujų mažiau nei pernai tuo pačiu metu.

LEG prognozuoja, kad kitąmet Lietuvos elektrinė gamtinių dujų suvartos panašiai kaip šiais metais.

„Vyriausybė gamybai Elektrėnuose esančiais „Lietuvos energijos gamybos“ blokais 2014 metams patvirtino tokią pačią remtinos elektros energijos gamybos kvotą, kokia buvo skirta ir 2013 metams – 0,9 teravatvalandės. Dėl to prognozuojame, jog šiais blokais kitąmet bus pagamintas panašus elektros kiekis, kaip ir šiemet. Taigi, ir gamtinių dujų suvartojimas turėtų išlikti panašus“, - LŽ dėstė V.Salietis.

Lietuvos dujų suvartojimas (mlrd. kubinių metrų)

Metai20102011201220132014 (prognozė)
Vartojimas3,073,363,32,82,7

Šaltinis: „Amber Grid“

VIAP remiamos elektros energijos gamybos kvotos (TWh)

Elektrinės/Metai20102011201220132014
Lietuvos elektrinė2,5 (1,9)1,74 (1,1)1,53 (1,42)0,90,9
Termofikacinės elektrinės1,11,020,930,80,7
Iš viso3,6 (3,0)2,76 (2,12)2,46 (2,35)1,71,6

Šaltinis: Kainų komisija (skliausteliuose - faktiškai pagamintas kiekis)

Dujas keičia biokuras

Kauno termofikacijos elektrinėje (KTE) dujų suvartojimas sumažėjo dėl Kaune pradėjusių veikti trijų mažųjų šilumos gamintojų. Dėl tos pačios priežasties mažės ir dujų suvartojimas 2014 metais. Bet didžiausią įtaką dujų suvartojimui Kaune turės KTE perėjimas prie biokuro.

Kaip LŽ teigė įmonės vadovai, KTE šiuo metu vykdo perėjimo prie biokuro projektą. Paaiškėjus, kokia bus nauja biokuro termofikacinių elektrinių paramos sistema, KTE pereiti prie biokuro reikės beveik dvejų metų.

KTE specialistai skaičiuoja, kad pradėjus šilumą gaminti iš biokuro, šilumos kaina nuo dabartinių 16,81 cento už kilovatvalandę (ct/kWh) nukristų iki 10-14 ct/kWh.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"