TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Gamtos lobiai glūdi neprieinamiausiose vietose

2015 06 03 6:00
Gamtos išteklių gavybą skatino statybų atsigavimas. LŽ archyvo nuotrauka

Eksploatuojamos vietinės naudingosios iškasenos ne tik pigina statybas bei įvairių produktų gamybą, bet ir pildo šalies iždą. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, per penkerius metus į nacionalinį biudžetą surenkamo mokesčio už valstybinius gamtos išteklius suma išaugo beveik 2,6 karto – nuo 6,7 mln. eurų 2010 metais iki 17,4 mln. eurų 2014-aisiais.

Įplaukas į valstybės iždą daugiausia didino išaugusi dolomito, smėlio, žvyro, durpių gavyba bei prieš kelerius metus pakeltas gamtos išteklių mokesčio tarifas.

Geologų nuomone, šalies ekonomikai svarbių gamtos išteklių Lietuvoje užtektų daugiau kaip 100 metų, tačiau ateityje juos kasti gali tapti per brangu ar iš viso neįmanoma. Mat dauguma telkinių glūdi saugomose ir privačiose teritorijose ar kraštovaizdžio požiūriu vertingose teritorijose.

Paklausą didino atsigaunanti ekonomika

Aplinkos ministerijos Ekonomikos ir tarptautinių ryšių departamento Ekonomikos skyriaus vyr. specialistė Virginija Kalesinskienė LŽ teigė, kad pajamų iš gamtos išteklių didėjimą pirmiausia reikėtų sieti su augančia išteklių paklausa ir jų gavyba, ypač tų išteklių, kurie turi paklausą rinkoje ir eksportuojami į kitas šalis.

Taip pat įtakos pajamoms augti, pasak jos, turėjo 2012 metais padidintas mokesčio tarifas už kai kurias naudingąsias iškasenas bei vandenį, griežtesnė mokesčių kontrolė, pradėjusių dirbti naujų išteklių naudotojų bei naujų objektų, kurie išgauna išteklius, atsiradimas.

Aplinkos ministerijos duomenimis, per pastaruosius penkerius metus daugiausia didėjo dolomito, smėlio, žvyro ir durpių gavyba.

Lietuvos geologijos tarnybos direktorius dr. Jonas Satkūnas LŽ teigė, kad visų naudingųjų gamtos išteklių gavyba labiau pradėjo didėti 2013 ir 2014 metais. „Pernai mažiau išgauta tik klinties. Šio ištekliaus poreikis nemažėjo, tiesiog „Akmenės cementas“ derino naują cemento gamybos liniją ir nesugebėjo dirbti įprastu režimu. Tačiau dolomito, žvyro ir smėlio gavyba nuosekliai augo“, - sakė jis.

J. Satkūno nuomone, gamtos išteklių per praėjusius dvejus metus buvo kasama daugiau dėl ekonomikos atsigavimo ir statybų plėtros. „Šie ištekliai yra žaliava statybinėms medžiagoms, tad didėjanti jų gavyba rodo, kad didėja vietinis šių statybos medžiagų poreikis. Smėlio ir žvyro iš tolimų kraštų neatsiveši, rentabilu jį gabenti daugiausia 50 kilometrų. Dolomitas dabar naudojamas ne tik kaip skalda keliams tiesti, bet ir asfalto dangai vietoj granito, iš jo gaminama akmens vata, trąšos“, - pasakojo geologas.

Išgauti vis sudėtingiau

J. Satkūnas tikino, kad naudingųjų iškasenų klodai Lietuvoje – dideli. Pagal tai, kiek jų dabar iškasama, daugelio gamtinių išteklių užteks dar 100 ir daugiau metų. Tačiau didžiausia bėda – juos bus vis sunkiau pasiekti.

„Dabar išteklius kasame iš atvirų karjerų. Kad jį iškastume, reikia turėti žemės. Jeigu ji privati, reikia savininko sutikimo. Be to, Lietuvoje 60 proc. išteklių yra saugomose teritorijose. Visa tai labai komplikuoja jų išgavimą. Naujų durpynų pradėti eksploatuoti jau beveik nebeįmanoma. Arba tokie, atrodytų, prieinami ištekliai kaip smėlis ir žvyras. Jų visur daug. O iš tikrųjų didžiausi smėlio ir žvyro klodai slypi vertingiausiose kraštovaizdžio požiūriu vietose – miškuose, paežerėse. Nėra jokių galimybių prie jų prieiti“, - teigė J. Satkūnas.

Į LŽ klausimą, ar gamtos išteklius reikėtų intensyviau eksploatuoti, didinti valstybės pajamas iš jų apmokestinimo ar tausoti ateities kartoms, geologų vadas atsakė: „Turi būti kasama racionaliai ir patenkinami vietos rinkos poreikiai. Kam vežtis statybines medžiagas iš toliau, jeigu patys jų turime? Ekonominis veiksnys turėtų būti svarbiausias.“

Pasak J. Satkūno, gamtinių išteklių Lietuva eksportuoja nedaug, daugiausia išvežama (beveik 90 proc. visų iškasamų) durpių ir jų gaminių.

Neatskleidžia, ar didins tarifus

Aplinkos ministerija LŽ nepateikė aiškaus atsakymo, ar ateityje planuojama mažinti, ar didinti mokesčius už gamtos išteklius.

„Aplinkos ministerija laikosi bendros Vyriausybės politikos šiuo klausimu, tačiau mokesčio tarifai gali būti peržiūrimi (didinami arba mažinami) įvertinus, kokį poveikį jų gavyba gali turėti aplinkai, pasikeitusią rinkos vertę, turimą išteklių kiekį ir vykdomą valstybės politiką – ar naudinga juos leisti eksploatuoti už dabar nustatytą mokestį, gaunant neadekvačias išteklių vertei įplaukas į nacionalinį biudžetą. Taip pat Aplinkos ministerija, rengdama pasiūlymus dėl tarifo didinimo, remiasi Europos Komisijos rekomendacijomis, kurios yra susijusios su siūlymais didinti mokesčio tarifus už išteklių naudojimą“, - aptakiai atsakė Aplinkos ministerijos atstovė.

Ji pridūrė, kad dėl įplaukų didinimo į nacionalinį biudžetą daugiau galėtų pakomentuoti Finansų ministerija.

Tačiau Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas Lenkutis LŽ teigė, kad gamtos išteklių mokestį „globoja“ Aplinkos ministerija. Ji taip pat sprendžia, didinti ar mažinti tarifus. „Aišku, su mumis derina pakeitimus, tačiau šio mokesčio politiką formuoja būtent ji“, - tikino V. Lenkutis.

Pravers ateityje

Ar Lietuva turi išteklių, kurių vertė ateityje labai išaugtų, kurie galėtų mūsų šalį paversti turtinga valstybe? J. Satkūno nuomone, didžiausias Lietuvos turtas yra gėlas vanduo ir labai tikėtina, kad ateityje jis taps svarbia eksporto preke.

„Turime begalinius vandens išteklius – įvairios rūšies ir sudėties, o svarbiausias, be jokios abejonės, yra gėlas vanduo. Vandens pasaulyje trūksta. Pavyzdžiui, Japonija turi daug vandens, bet negali jo išgauti ir naudoti, nes jis užterštas arsenu. Pats mačiau, kad ten stalo vanduo importuojamas iš Jungtinių Arabų Emyratų. Tai apie daug ką byloja“, - svarstė pašnekovas.

Lietuva galėtų eksportuoti ne tik gėlą vandenį, bet ir skalūnų dujas. Deja, net patys nežinome, kokios vertės yra šie ištekliai. „Reikia esminių skalūnų tyrimų. Žinome, kur ir kiek skalūnų Lietuvoje yra, tačiau kiek juose yra angliavandenilių, - duomenys labai fragmentiški. Reikia daryti rimtus hidraulinio ardymo bandymus“, - teigė jis.

Nacionalinio biudžeto pajamos iš gamtos išteklių, mln. eurų

Mokesčio rūšis/Metai20102011201220132014
Mokestis už valstybinius gamtos išteklius6,77,718,616,117,4
Naftos ir dujų išteklių mokestis6,79,010,17,76,4

Šaltinis: Valstybinė mokesčių inspekcija

Kasybų ir karjerų eksploatacija, tūkst. tonų

Išteklių rūšis/Metai20102011201220132014*
Silicinis smėlis67,353,453,957,053,9
Statybinis smėlis3104,03405,02893,14211,44083,8
Žvyras, žvirgždas ir kt.2551,42371,82188,12719,53080,3
Dolomito skalda2293,43312,32284,92687,12633,8
Granitinė skalda307,1374,1295,8457,5487,4
Durpės326,8384,7386,2538,1536,3

*Išankstiniai duomenys

Šaltinis: Statistikos departamentas

Gamtinių išteklių eksportas 2014 metais*

Išteklių rūšisKiekis, tonosVertė, tūkst. eurų
Smėlis12 300740,5
Garžgdas, žvyras30,510,8
Dolomitas22 608489,2
Durpės660 47950 728

*Išankstiniai duomenys

Šaltinis: Statistikos departamentas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"