TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Gamtos retenybes kels už uosto ribų

2014 11 06 6:00
2007 metais buvo pradėta kalbėti apie Malkų įlankos gilinimą, kuris paveiktų Smeltės botaninio draustinio augalų likimą, ir imta skaičiuoti, kiek jų apsauga uostui kainuos. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Gamtos sergėtojų ryžtą bet kokia kaina išsaugoti Smeltės valstybinį botaninį draustinį pramoninėje teritorijoje ima veikti ekonominė logika.

Prieš kelerius metus Gamtos tyrimų centro Smeltės botaninio draustinio gamtotvarkos priemonių planas, kurį užsakė ir įgyvendina Klaipėdos valstybino jūrų uosto direkcija (KVJUD), nepateisina lūkesčių dėl laiko permainų. Dar visai neseniai laikęsi kietos pozicijos, kad Malkų įlankos pakrantės 3,5 hektaro pievą būtina atriboti nuo marių akvatorijos 700 metrų akmenų krantine, dabar mokslininkai linkę tenkinti KVJUD prašymą į Lietuvos raudonąją knygą įrašytus augalus perkelti į saugesnę vietą, kol šie visai neišnyko. O tai gali reikšti, kad uostas artimiausiais metais išvengs arti 37 mln. litų išlaidų apsauginei krantinei statyti.

Kompensacinės priemonės

Uosto plėtra kelia galvosūkių visose šalyse, bet praktika rodo: kad ir kokie būtų užsispyrę gamtos sergėtojai, visur surandama kompromisų. Už padarytą neigiamą poveikį žmonėms, paukščiams ar augalijai stengiamasi kompensuoti naujomis buveinėmis.

Ryškiausias pramoninės veiklos ir gamtosaugos planų derinys – Olandijos naujojo Roterdamo uosto "Maasvlakte 2" inžineriniai sprendiniai, kurie gimė, kaip pasakojo šio uosto atstovai, po dešimtmetį trukusių ekologų ginčų. 2011 metais, užpylus didžiulį jūros pakrantės plotą smėliu, vienoje pusėje buvo suformuotas molas – pylimas, kuriuo nutiesti geležinkelis ir automagistralė, o kitoje nusidriekė platus kelių kilometrų ilgio paplūdimys su būtina infrastruktūra: mašinų aikštelėmis, persirengimo kabinomis ir kitais laisvalaikio gamtoje atributais. Jau po metų atokiuose naujojo kranto plotuose pradėjo kurtis paukščiai, o pasodintos augalų grupės iškerojo į krantą tvirtinančius sąžalynus.

Vokietijoje net keliuose uostuose už laivybos teritorijų teko matyti įrengtas atskiras įlankas paukščiams perėti su stebėjimo nameliais lankytojams. Belgijos Zebriugės uosto pakrantėje kadaise statant dujų terminalą sunaikintos retų paukščių peryklos buvo perkeltos į jūroje supiltą salą, sudariusią gana nemenką dalį visos statybos kainos.

Todėl nieko keisto, kad tokius vaizdus kitur matantys KVJUD vadovai į uosto viduje atsidūrusį dar 1988 metais įkurtą Smeltės botaninį draustinį visuomet žvelgė skersai. O nuo 2007 metų, kai buvo pradėta kalbėti apie Malkų įlankos gilinimą trimis metrais iki 13 metrų, kuris, intensyvėjant laivybai, paveiktų Smeltės botaninio draustinio augalų likimą, imta skaičiuoti, kiek jų apsauga uostui kainuos.

Augalui – po tūkstantį

„Lietuvos žinios“ jau ne kartą rašė apie brangiausius Lietuvos augalus, kurių priežiūrai išleidžiama dešimtys tūkstančių litų kasmet: dėl jų pievoje renkamos šiukšlės, kertami šaltalankiai, šienaujama žolė, kad neužgožtų kelių dešimčių botaninių retenybių augaviečių. Nors už šias gamtosaugos priemones formaliai atsako kitapus marių esanti Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, viešus krūmų kirtimo ir šienavimo konkursus organizuoja KVJUD – visos uosto teritorijos naudotoja.

2011 metais mokslininkų parengtame plane buvo nurodytos preliminarios išlaidos – 177, 7 tūkst. litų per 5 metus. Malkų įlankos 700 metrų ilgio povandeninės, akmenimis grįstos, krantinės atstatymą ir restauravimą jie vertino mažiau kaip 100 tūkst. litų. KVJUD atlikta studija ir parengtas techninis projektas atskleidė, kad tokie darbai kainuotų arti 37 mln. litų.

Net ir paprastą draustinio priežiūrą mokslininkai vertino per pigiai. Pavyzdžiui, parinkti rangovą šienauti žolę 2013-2015 metais pavyko tik iš antro karto. Paslauga nupirkta už 127,7 tūkst. litų. Pašalinti iš Smeltės valstybinio botaninio draustinio 0,6 ha ploto krūmus šiemet kainavo daugiau kaip 14,3 tūkst. litų. Todėl pastaruoju metu draustinis uoste tapo lyg koks nepageidaujamas šašas.

Atliks eksperimentą

Vyrauja nuomonė, kad botaninio draustinio kūrimas buvo labiau pilietinė akcija nei gamtosaugos priemonė. Sovietmečiu kariniams tikslams statant Tarptautinę jūrų perkėlą buvo sunaikinta 0,5 hektaro pakrantės smėlio pievų. Vengiant tolesnio Smeltės pusiasalio teritorijos militarizavimo mokslininkai surado argumentų – tuomet Malkų įlankos pakrantėje buvo atrasti keli reti augalėliai: trispalvis astras, pajūrinė pienažolė ir druskinis vikšris. Iki tol manyta, kad tinkamiausios jų augavietės Kuršių marių pakrantėse išnyko 1981 metais po tanklaivio “Globe Assimi” avarijos jūros vartuose išsiliejus mazutui.

KVJUD užsakymu mokslininkai šiemet parengė naują Smeltės botaninio draustinio retų augalų išsaugojimo programą. Praėjusią savaitę Klaipėdos uosto taryba pritarė Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto siūlymui atlikti eksperimentą – sukurti ir plėsti retų botaninių retenybių augavietes Kopgalyje ir ties Kliošiais prie Kuršių marių. KVJUD įpareigota organizuoti tokių darbų viešųjų pirkimų konkursą.

Botanikos instituto mokslininkas dr. Zigmantas Gudžinskas pripažįsta, kad ūkinė veikla gali sunaikinti retus augalus. Jis uostininkams teigė, kad pigiau būtų augalus dauginti abiejose teritorijose vienu metu, nors spėjama, kad tinkamiausia vieta yra Kopgalis. Tai galima padaryti prisirinkus sėklų ir skirstant kerus.

KVJUD infrastruktūros direktorius Algirdas Kamarauskas sakė net neįsivaizduojantis, kiek tokie augalininkystės darbai gali kainuoti. Pasak jo, ūkinė veikla pietinėje uosto dalyje plėsis, todėl perkelti saugomus augalus yra geriau, nei juos visai išnaikinti. Tačiau uosto vadovams šiuo atveju rūpi ir pakrantės ruožas, kurį, jei eksperimentas pavyktų ir būtų galima draustinį naikinti, jie pasirengę pritaikyti laivybai

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"