TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Gamybos lygį lemia kaina biržoje

2014 05 22 6:00
Lietuvos elektrinės kombinuoto ciklo bloke, naudojančiame gamtines dujas, šiemet bus pagaminta didžioji dalis vietinės elektros. LŽ archyvo nuotrauka

Nuo 2016 metų, kai Lietuvos elektros tinklai bus sujungti su žemynine Europa elektros jungtimi per Baltijos jūros dugnu į Švediją nutiestą kabelį, mūsų šalį pasieks pigesnė importinė elektra, mažės brangios vietinės elektros gamybos poreikis.

Dabar elektros gamybos lygį Lietuvoje daugiausia lemia kainos elektros biržos „Nord Pool Spot“ Lietuvos prekybos zonoje: kuo pigesnė biržoje parduodama importinė elektra, tuo rinkai mažiau reikia vietinės elektros. Kai importinės elektros kainos pakyla arba atsiranda kliūčių jai tiekti, didėja vietinės energijos pasiūla. Daugiausia ir greičiausiai elektros gali patiekti modernus Lietuvos elektrinės kombinuoto ciklo blokas.

Vien importuoti nesaugu

Nors importinė elektra biržoje dažniausiai yra pigesnė už pagamintą vietoje, visiškai atsisakyti patiems gaminti elektrą, specialistų manymu, būtų neprotinga ir nesaugu. Parduoti elektrą rinkoje be valstybės paramos nesugebėtų didžioji dalis Lietuvos gamybos įmonių. Jos gamina tiek elektros, kiek Vyriausybė joms kasmet paskirsto remtinų kvotų.

„Kad termofikacinės ir Lietuvos elektrinės blokai pajėgtų gaminti konkurencingą elektrą, gamtinės dujos turėtų atpigti 30-40 procentų. O tai šiuo metu neįmanoma“, - „Lietuvos žinioms“ teigė Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Robertas Staniulis.

Parama šioms elektrinėms teikiama iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) fondo. Šiemet patvirtintas 684,5 mln. litų VIAP biudžetas. Į jį vartotojai už kiekvieną kilovatvalandę elektros moka Kainų komisijos nustatytus 7,141 cento.

„Vėjo energija visa parduodama biržoje – kiek vėjas pučia, tiek jos pagaminama ir tiek patenka į rinką. Šiluminės elektrinės dirba tik šaltuoju metu, o Lietuvos elektrinė – vasarą, kai išjungtos termofikacinės jėgainės. Šiemet ji gamina elektros energiją, kai perdavimo sistemos operatoriui „Litgrid“ jos prireikia sistemai subalansuoti, pavyzdžiui, kai nustoja tiekti elektrą vėjo ir kitos jėgainės, taigi kai elektros vartojimas yra didesnis nei gamyba ir importas. Iš esmės tik Kauno hidroelektrinės ir Kruonio hidroakumuliacinės gaminama elektra yra konkurencinga be valstybės paramos“, - aiškino pašnekovas.

Pernai Lietuvoje suvartota 9,6 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos. Kaip ir ankstesniais metais, į rinką buvo patiekta apie 35 proc. vietinės gamybos elektros energijos ir maždaug du trečdaliai – 65 proc. – importuotos. Maždaug 80 proc. visos suvartotos elektros energijos buvo parduota biržoje, o šiemet šis kiekis gali dar didėti. „Litgrid“ duomenimis, importuota maždaug po lygiai elektros iš Latvijos, Estijos, Skandinavijos valstybių ir Rusijos.

Visa importuojama elektra, pasak R. Staniulio, mus pasiekia per „Nord Pool Spot“ Lietuvos prekybos zoną. Jeigu užtenka pralaidumo ir importuojamos elektros pasiūlos pakanka, o jos kaina yra mažesnė nei vietos gamintojų, jos biržoje parduodama tiek, kiek tiekėjai užsako.

„Importą iš Latvijos, Estijos ir Skandinavijos lemia biržos mechanizmas: jeigu ši elektra pigesnė, ją vartotojai ir perka. Šią elektrą gali riboti tik fizinės kliūtys – pralaidumo galimybės, nes dabar pralaidumas išnaudojamas beveik 100 procentų. Tuo metu rusiškos elektros pasiūla sudėtingesnė. Kadangi ją importuoja vienintelė tiekėja - bendrovė „Inter RAO Lietuva“, ji kartais svarsto, ar apsimoka importuoti, nes esamas pralaidumas kartais išnaudojamas vos 20 procentų“, - aiškino R. Staniulis.

Robertas Staniulis: „Kad valstybės remiamos elektrinės pajėgtų gaminti konkurencingą elektrą, gamtinės dujos turėtų atpigti 30-40 procentų.“ /Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Svarbiausia - kaina

Vidmantas Salietis, bendrovės „Lietuvos energijos gamyba“ (LEG) Didmeninės elektros prekybos departamento direktorius, mano, jog pagrindinis veiksnys, lemiantis, kiek Lietuvoje elektros gaminama vietoje ir kiek importuojama, yra kaina.

„Pagrindinis veiksnys – kaina. Nedaugelis Lietuvoje veikiančių gamybos pajėgumų pagaminamos elektros savikaina gali konkuruoti su ta kaina, už kurią parduodama Skandinavijoje pagaminta elektra. Taip priklauso ir nuo galimybių importuoti elektrą – dėl remonto ar kitų priežasčių apribojus jungčių pralaidumą ar uždarius konkurencingesnius elektros gamybos pajėgumus kitose šalyse, reikiamą energijos kiekį pagaminame patys“, - dėstė V. Salietis.

Pasak V. Saliečio, Lietuvos elektrinei 2014 metams skirta elektros energijos gamybos kvota siekia 900 gigavatvalandžių. Visas šis kiekis iš VIAP fondo yra subsidijuojamas valstybės.

„Kadangi be subsidijų gaminti energiją Lietuvos elektrinėje šiuo metu yra per brangu, „Lietuvos energijos gamyba“ neturi planų šioje jėgainėje pagaminti daugiau elektros energijos negu skirta kvota. Tačiau reikia pabrėžti, kad realus gamybos kiekis priklausys ir nuo poreikio. Pavyzdžiui, kai pernai rudenį rinkoje elektros ėmė trūkti, o jos kaina smarkiai pakilo, Lietuvos elektrinė pagamino ir kvotą viršijusios elektros energijos, - taip ji atliko pagrindinę savo funkciją, užtikrino nenutrūkstamą elektros tiekimą“, - LŽ sakė V. Salietis.

Anot jo, numatoma, kad Lietuvos elektrinės moderniame kombinuoto ciklo bloke šiemet bus pagaminta didžioji dalis vietinės elektros energijos (daugiau nei 90 proc.). Kuriuo metų laiku blokas daugiausia dirbs, pasak V. Saliečio lems keli veiksniai. „Gamyba vyks tik tuomet, kai energiją užsakys nupirkti „Litgrid“. Antra, Lietuvos elektrinės gamybos galia priklausys nuo situacijos rinkoje. Vienas geriausių indikatorių, rodančių elektros trūkumą rinkoje, yra išaugusios jos kainos. Tad aukštų kainų laikotarpiu (tikėtina, liepos–spalio mėnesiais) Lietuvos elektrinė greičiausiai gamins energiją didesne galia. Trečia, jos gamybos galia priklausys nuo skirtos kvotos likučio“, - aiškino V. Salietis.

V. Salietis prognozuoja, kad nuo 2016 metų, pradėjus veikti Lietuvą ir Švediją jūros kabeliu sujungsiančiai elektros jungčiai „NordBalt“ bei „LitPol Link“ oro jungčiai tarp Lietuvos ir Lenkijos, elektros kaina mūsų šalyje mažės, tad mažiau reikės ir vietinės elektros. „Jei kainai biržoje mažėjant Lietuvos elektros gamybos pajėgumai netaps konkurencingesni ir nemažės jose pagaminamos elektros energijos savikaina, elektros gamyba Lietuvoje gali mažėti, nes elektrą pirkti biržoje tiesiog labiau apsimokės, nei gaminti patiems“, - prognozavo pašnekovas.

„Litgrid“ atstovas R.Staniulis mano, kad ateityje Lietuvoje išliks elektros gamyba iš atsinaujinančių šaltinių, tačiau keisis iš VIAP biudžeto remiamų termofikacinių ir Lietuvos elektrinės pagamintos elektros poreikis. „Bent jau ši dalis didėti neturėtų“, - teigė jis.

Rubrika rengiama bendradarbiaujant su elektros perdavimo sistemos operatoriumi „Litgrid“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"