TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Gamybos šansą neša vėjai

2010 03 26 0:00
Vėjo elektrinės projektuojamos 20-25 metų eksploatavimo trukmei, be to, jos nuolat reikalauja techninės priežiūros.
LŽ archyvo nuotrauka

Energetikai įsitikinę, kad Klaipėdos uostas - puiki vieta vėjo elektrinių įrangos detalėms gaminti. Esą laivų statyklos galėtų aprūpinti tais didžiuliais įrenginiais ne tik mūsų kraštą, bet ir užsienio valstybes.

Vėjo elektrinių gamyba - visame pasaulyje besiplečianti pramonės šaka, juolab kad ir Europos Sąjungai priklausančios, ir kitos pasaulio šalys yra įsitraukusios į kovą su klimato atšilimu ir pasiryžusios nemažai investuoti į atsinaujinančią energetiką.

Tuo metu Lietuvoje vėjo energetiką plėtojantys verslininkai pasakoja, kad jie, net įveikę valstybės biurokratines ir įstatymų pinkles, gavę leidimus prisijungti prie elektros tinklų, dar turi 2-3 metus laukti pačių vėjo elektrinių įrangos. Esą gamintojai tyčia vilkina darbus, ilgina užsakovų eiles ir tuo naudojasi - kasmet kelia kainas ir daugiau uždirba.

Ūkio ministerijos specialistų duomenimis, Lietuvoje instaliuota maždaug 100 MW galios vėjo elektrinių (apie 10 proc. esamų vėjo energetikos rezervų). Jų energijos gamyba 2008 metais sudarė 142 Twh, arba 4,2 proc. viso šalies elektros energijos poreikio. Vadinasi, norint patenkinti mūsų valstybės šios energetikos poreikius verslininkams reikės nusipirkti apie 900 MW galios vėjo jėgainių.

Tiesa, šioms elektrinėms reikalingų detalių pajėgtume pasigaminti ir patys. Tam idealias sąlygas, anot verslininkų, turi laivų statyba ir remontu užsiimančios Klaipėdos įmonės. Esą galėtume ne tik sau pasigaminti detalių, bet ir parduoti užsienio šalims. Žinoma, tai susiję ir su didelėmis investicijomis, tačiau, kaip teigia mūsų verslo žmonės, vėjo elektrinių gamintojai domisi galimybėmis perkelti gamybą į Lietuvą.

LŽ kalbintų bendrovių - Baltijos laivų statyklos ir Vakarų laivų gamyklos - atstovai sakė, kad yra svarstę klausimą dėl vėjo elektrinių detalių gamybos. Jie neatmetė galimybės to daryti ateityje, tačiau išsamiau to pakomentuoti negalėjo nė vienos bendrovės vadovai.

Lietuvos energetikos ministerijos Atsinaujinančių energijos šaltinių skyriaus vedėjas Gintautas Jakimavičius LŽ aiškino, kad bet kokios gamybos atsiradimas - sveikintinas dėl kuriamų naujų darbo vietų, investicijų ir kitų dalykų. Jo nuomone, reikalinga nedidelio galingumo vėjo elektrinių gamyba. Tokios jėgainės galėtų būti gerokai pigesnės už dabar įvežamas iš kitų šalių.

Gamybą perkeltų į Lietuvą

UAB "Amberplastic" direktorius Justinas Vanagas LŽ patvirtino, kad Vokietijoje vykusioje alternatyvios energetikos parodoje "New Energy Husum 2010" vokiečiai ir danai domėjosi galimybėmis perkelti vėjo elektrinių detalių gamybą iš Kinijos į Baltijos valstybes. Tiesa, kalba sukosi tik apie mažųjų vėjo jėgainių detalių gamybą. Mat bendrovė jau dabar gamina "vėjo malūnų" mentes, korpuso elementus ir parduoda toms krašto įmonėms, kurios nori sukurti lietuvišką vėjo elektrinę, pritaikytą mūsų klimatui, vėjo greičiui ir kitoms sąlygoms. Pašnekovas pažymėjo, kad šias detales planuoja eksportuoti ir į užsienio šalis: Vokietiją, Švediją bei Daniją. "Kokia bus tų detalių paklausa Lietuvoje, priklausys nuo to, kokią kainą pasiūlys mūsų įmonės. Mentes kol kas gaminame pramoniniu būdu, nedideliais kiekiais, mat laukiame, kol jos bus sumontuotos ir kol žmonės gaus visus reikiamus leidimus pasistatyti tas elektrines", - dėstė J.Vanagas.

Bendrovėje minėtų detalių gamybos apimtis skaičiuojama dešimtimis, nes Lietuvoje dar nėra taip paprasta pasistatyti ir mažąją vėjo elektrinę. Tuo metu vokiečiai domisi galimybėmis gaminti pas mus iki 5 tūkst. mažų menčių.

Eilės netirpsta

UAB "Renerga" direktorius Linas Sabaliauskas mano, kad Vyriausybė, norėdama pritraukti į Lietuvą investuotojų, turėtų pasistengti bent šiek tiek sušvelninti verslo sąlygas. Ne mažiau svarbus ir pigesnės darbo jėgos apmokestinimo klausimas. "Antai Portugalijos vyriausybė paskelbė valstybinį 1,5 tūkst. MW galios vėjo elektrinių užsakymą - jį laimėjo vokiečių gamintojas "Enercon", tačiau su sąlyga, kad viskas turi būti gaminama Portugalijoje, - LŽ pasakojo L.Sabaliauskas. - Vadinasi, vokiečiai Portugalijoje pastatė gamyklą, kurioje dirba tik portugalai. Logistika ir gabenimu taip pat rūpinasi portugalai. Įdarbinta apie 120 Portugalijos įmonių. Matyti, kad šios šalies vyriausybė mąsto, ką daro. Juk parsivežti svetur pagamintą vėjo elektrinę kainuoja gerokai brangiau."

Pasak L.Sabaliausko, vokiškos vėjo elektrinės yra vienos paklausiausių pasaulyje. Jų įsigyti norintys verslininkai laukia ilgose eilėse po 2 metus ir ilgiau, net sunkmečiu. Esą Vokietijos vėjo elektrinių gamintojai nė nepajuto krizės, nes užsakymų visai nesumažėjo.

L.Sabaliauskas teigė, jog norint dabar prijungti vėjo jėgainę prie veikiančios energetinės sistemos, reikia naujos kartos elektrinės. Šiandien 1 MW galios elektrinė kainuoja apie 1,3 mln. eurų, o Lietuvoje pastaruoju metu didžiausią paklausą turi 2 MW galios jėgainės. Tiesa, jau yra ir 6-7 MW galios vėjo elektrinių, tačiau mums jų dar teks palaukti apie porą metų.

"Dabar 1-2 MW vėjo elektrinių galima nusipirkti per tris mėnesius nuo tos dienos, kai pateikiama užklausa, nes dėl finansavimo trūkumo sustojo daug pasauliniu mastu įgyvendintų projektų. Tad elektrinių yra pagaminta, tik jos neišvežtos ir nepastatytos, - kalbėjo UAB "Renerga" vadovas. - Tačiau kaina tebėra 2008 metų lygio, todėl galima sakyti, kad nukritusi. Iki šiol kaina kildavo per metus po 5 procentus. Vienais metais jis šoktelėjo net 40 procentų."

Tačiau, kaip pažymėjo L.Sabaliauskas, ši situacija yra laikina, nes netrukus vėjo elektrinės bus parduotos ir verslininkams vėl teks jų laukti po kelerius metus.

Gamintume ir sau, ir pasauliui

Lietuvos vėjo energetikos asociacijos (LVEA) direktorius Aleksandras Paulauskas LŽ taip pat tvirtino, kad turime visas galimybes gaminti vėjo elektrinių dalis, o labiausiai tam tinkama vieta - Klaipėdos uostas. Tik jis nerimauja, ar vokiečiai iš tiesų norės ateiti pas mus. Mat, pasak A.Paulausko, investuotojai gali ateiti tik į atvirą ir veikiančią rinką.

"Iki šių metų Lietuvoje praktiškai nebuvo galima statyti vėjo elektrinių, o kai nėra rinkos - ko pas mus eiti? Dabar parengtas naujas įstatymas, kurį, kaip tikimės, Seimas patvirtins. Jis leistų mūsų valstybėje statyti daugiau vėjo elektrinių, o tai reiškia, jog atsirastų paklausa ir būtinybė jas gaminti, - dėstė LVEA direktorius. - Problema ta, kad vėjo elektrinių įrangos gamintojai naudojasi dabartine padėtimi ir neskuba didinti gamybos apimties. Dabar vėjo elektrinės reikia laukti 2-3 metus - dėl to kyla jų kainos ir gamintojai užsidirba daugiau pinigų".

Anot A.Paulausko, Klaipėdos uoste yra kelios bendrovės, užsiimančios laivų statyba ir remontu. Šiose įmonėse būtų galima gaminti vėjo jėgainių bokštus, kurie yra 50-100 metrų aukščio konstrukcijos. Dabar jos dažniausiai atplukdomos laivu, o paskui transportuojamos po Lietuvą.

"Tas konstrukcijas galime ne tik Lietuvoje gaminti ir naudoti, bet gabenti laivais ir į kitas šalis. Jeigu ateityje versimės ir jūrine vėjo energetika, turėsime patys pasigaminti elektrines, nes neprivežiosime jų iš Kinijos, Indijos, JAV ar Danijos. Be to, tam bus reikalinga ir aikštelė, kas nors turės gaminti jėgainių pamatus, kas nors - jų bokštus, ir visa tai galima daryti čia pat, Klaipėdoje", - optimistiškai samprotavo LVEA direktorius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"