TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Garbaravičiams Lietuvoje darosi ankšta

2013 04 16 6:00
R.Garbaravičius: "Kas yra 3 milijonai? Miestas Lenkijoje." / Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Verslininkas ir ilgametis Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos veikėjas, buvęs jos iždininkas Ramūnas Garbaravičius, neseniai sustabdęs narystę šioje partijoje, interviu LŽ kalbėjo apie valstybės energetikos politiką ir šeimos verslo ateities planus.

Kauno politikų, verslininkų brolių Ramūno ir Arvydo Garbaravičių šeimos Lietuvoje bene dažniausiai minimos dėl galimos įtakos valdžios sprendimams energetikos sektoriuje. Brolių Garbaravičių sūnūs valdo bendrovę "Scaent Baltic", kuriai priklauso beveik 30 proc. Rusijos energetikos milžinės "Inter RAO" kontroliuojamos "Inter RAO Lietuva" akcijų. Ši įmonė, ypač pelningai pradėjusi dirbti uždarius Ignalinos atominę elektrinę (AE), yra vienintelė rusiškos elektros energijos importuotoja į Baltijos šalis.

R.Garbaravičius šiuo metu yra "Scaent Baltic" valdybos narys, oficialiai eina generalinio direktoriaus patarėjo pareigas ir tikina jokiame įmonės "Inter RAO Lietuva" operatyviame valdyme nedalyvaujantis. Vis dėlto kalbėdamas apie rusiškos elektros importuotoją vis prasitardavo: "Mūsų verslas..."

- Bendrovės "Inter RAO Lietuva" veiklos rezultatai įspūdingi: nuo 2009-ųjų pabaigos vienintelės rusiškos elektros importuotojos į Baltijos šalis grynasis pelnas kasmet siekė apie 60 mln. litų. Kokia dalis šio pelno gaunama tik iš importo?

- Be abejo, didžiausia dalis. Nors yra ir kitų pajamų - iš vėjo jėgainių parko, iš kitos veiklos.

- Šiemet "Inter RAO Lietuva" planuoja išmokėti 27 mln. litų dividendų. 2012 metais tam ji skyrė 64 mln. litų, 2011-aisiais - 60,7 mln. litų. Ar tiesa, kad pagal bendrovės politiką dividendams tenka nuo 70 iki 100 proc. pelno?

- Taip, tačiau su viena išlyga - jeigu pelnas neinvestuojamas.

- Ar bendrovė nemato poreikio investuoti?

- Nurodykite Lietuvoje projektą, į kurį galėtume investuoti? Nagrinėjome saulės energiją - turbūt ne (kalbu ne kaip "Inter RAO" žmogus, bet kaip "Scaent Baltic" akcininkas). Vėjo energetika - nebegali suprasti, kur eina. Pasakykite, į kokį vietinį Lietuvos projektą investuoti. Jų nėra. Šiemet ir nebuvo investuota. Be abejo, bus investuojama, šnekos nėra. Vėjo parkas yra labai gražus pavyzdys, jis duoda pelno (2011 metais "Inter RAO Lietuvos" įmonė "IRL Wind" įsigijo vieną didžiausių Baltijos šalyse veikiančių 30 MW galios vėjo elektrinių parkų Vidmantuose, Kretingos rajone, - aut.).

"Skaidrus monopolininkas"

- Ar galėtumėte pagrįsti, kam reikalingas elektros energijos importo tarpininkas? Kodėl "Inter RAO" pati negalėtų parduoti energijos Baltijos valstybėse?

- Ar jūs duoną perkate kepykloje, ar "Maximoje"? Ar automobilį įsigyjate iš BMW koncerno, ar iš tarpininko? Tiesiog tokia yra schema, kad nesuplaktume visko į krūvą. Tarpininkus gretimose šalyse turi "Eesti Energija" ir "Latvenergo". "Lietuvos energija" parduoda elektrą per savo įmonę "Energijos tiekimas".

- Kokią dalį galutinėje importuojamos elektros kainoje sudaro tarpininko sąnaudos (kainų prognozavimo, rinkos žvalgybos ir kitos)?

- Nevadinkime to tarpininkavimu. Prekybos įmonės tiekėjos pelno marža yra 3-5 proc., kartais 7 procentai. Tai normali prekybos marža. Jeigu rusai parduotų elektros energiją "prie sienos", jie tik tą "sienos" kainą ir gautų. Dabar jiems tenka papildoma dalis iš tų 3-7 proc., kurie uždirbami čia, viduje. O konkurencinė kova dėl tų procentų gana sunki. Smarkiai konkuruoja estai ir latviai, todėl rusiškos elektros dalis pernai sumažėjo ("Litgrid" duomenimis, importas iš Rusijos sudarė 56,2 proc., iš Latvijos - 21,7 proc., iš Estijos - 18,7 proc. viso elektros energijos importo - aut.). Būna ir tokių atvejų, kai perkame rusišką ar latvišką energiją ir parduodame ją Rusijai.

- Kodėl rusiška elektros energija pigi?

- Ji nėra pigi.

- Lietuviai nesugeba pasigaminti pigesnės...

- Tai kitas klausimas. Tačiau estų elektros savikaina gerokai mažesnė negu įmonės "Inter RAO Lietuva" importuojamos rusiškos. Kiek Rusijai ji kainuoja, mes negalime pasakyti, ir nežinau, ar rusai patys galėtų suskaičiuoti. Bet estų elektros gamybos savikaina yra maždaug 28 eurai už megavatvalandę, o rinkoje kaina svyruoja apie 40-42 eurus.

- Uždarius Ignalinos AE dujų ir elektros tiekimas į Lietuvą tapo vienpusis: iš "Gazprom" importuojame 100 proc. dujų, iš "Inter RAO" - apie 70 proc. suvartojamos elektros energijos. Tačiau dujų importuotojų ar tiekėjų Lietuvoje yra penki, o elektros - vienas. Kitaip sakant, dujų importo sektoriuje konkurencija, nors ir nedidelė, egzistuoja, o elektros - absoliuti monopolija. Kodėl taip susiklostė?

- "Inter RAO Lietuvą" reikia gretinti su "Lietuvos dujomis", o ne su mažytėmis uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis. "Inter RAO Lietuva" yra kotiruojama Varšuvos vertybinių popierių biržoje, jos savininkai - rusai, lietuviai, lenkai, skandinavai. Šiuo metu tai - normali, skaidri akcinė bendrovė. Jeigu skandinavų investiciniai fondai į ją investuoja, turbūt įmonė atitinka jų skaidrumo reikalavimus. Jie tikrai neinvestuotų į jokią korupciniais pagrindais veikiančią bendrovę. Tai kelių auditų audituojama įmonė, kuri dirba absoliučiai skaidriai.

Nesuderino verslo ir politikos

- "Inter RAO Lietuva" ir jūs viešojoje erdvėje visada siejami su TS-LKD. Vienu metu buvote šios partijos iždininkas ir frakcijos Seime narys, rėmėte ją finansiškai. Kokie dabar jūsų santykiai su TS-LKD?

- Antradienį (balandžio 9-ąją - aut.) sustabdžiau narystę.

- Kodėl?

- Lietuvoje susiklostė tokia situacija, kad verslas ir politika tapo absoliučiai nesuderinami. Jeigu esi biurokratas - gali valdyti, o jeigu žinai, kaip valdyti, tavęs negalima prisileisti. Verslininkai politikoje gali būti dvejopi: ateinantys daryti politikos - tokių tikrai nereikia - ir ateinantys iš politikos daryti verslą. Nė vienam iš tų tipų savęs nepriskiriu.

- Ar narystė partijoje trukdė verslui?

- Nei padėjo, nei trukdė. Verslas buvo pastatytas ant tinkamų civilizuotų pamatų, todėl jo plėtra nepriklauso nuo rinkimų rezultatų nei Lietuvoje, nei Rusijoje. Mums padėjo tik vienas konservatorių sprendimas - jie maksimaliai, kiek tai buvo įmanoma, depolitizavo energetikos verslą, ypač elektros.

- Tačiau kadaise finansiškai rėmėte konservatorius?

- Tai buvo gerokai anksčiau, dar prieš energetikos verslo sukūrimą ir prieš man ateinant į Seimą. Per 2004-ųjų rinkimus parėmiau partiją tiek, kiek buvo galima remti. 2008 metais finansavau savo rinkimų kampaniją. Kiek atsimenu, partijai pinigų nedaviau. Verslą kūrėme 2002-2007 metais, kai valdžioje buvo socdemai, konservatoriai tikrai niekuo negalėjo padėti. Kaltintojai tegul pasirenka: ar mes - socdemų žmonės, ar konservatorių. Pastaruosius 5 metus realiai su niekuo (iš partijos - aut.) nebendravau, nes visi bijojo bet kokio artumo.

Klanas kaip teigiamas reiškinys

- Brolių Ramūno ir Arvydo Garbaravičų šeimos viešojoje erdvėje seniai siejamos su "Inter RAO Lietuva". Jūsų sūnus Jonas Garbaravičius yra "Inter RAO Lietuvos" stebėtojų tarybos narys. Versle dalyvauja ir kitas sūnus Saulius, jūsų brolio Arvydo sūnus Linas. Jūsų svainis Giedrius Balčiūnas - įmonės "Inter RAO Lietuva" generalinis direktorius. Turbūt nenuostabu, kad kartais esate vadinami politikos ir verslo klanu?

- Viskas gerai, žiūrėjau žodžio "klanas" reikšmes. Visos, išskyrus reikšmę "bala", gana neblogos (juokiasi).

- Ar lengviau, ar sunkiau dirbti, kai versle - giminystės ryšiais susiję asmenys?

- Kai galva ne viena ir gali pasitarti, lengviau įveikti sunkumus. Jeigu turi pagalbininką, kuriuo gali pasitikėti, tai verslui tikrai netrukdo. Žinau, jog vaikai manęs tikrai neapgaus, aš jų - irgi.

- O kaip dėl to, kad Garbaravičiai valdo Kauną?

- Kaune tik miegu (juokiasi). Čia neturiu jokių interesų, gal tik vieną - kad gatves išasfaltuotų. Iš tikrųjų mūsų verslui ne tik Kaune nebėra ką veikti, jau ir Lietuva darosi per maža. Kas yra 3 milijonai? Miestas Lenkijoje. Todėl Lietuvoje dažnai įgyvendiname tik bandomuosius projektus. Mus domina ne vien elektros ūkis, kuris Europoje, išskyrus Didžiąją Britaniją, vis labiau tampa socialistinis, pereina valstybės nuosavybėn, be to, suvaržytas geografiškai. Yra ir kitų verslo sričių, kurios ne taip lengvai politizuojamos ir priklausomos nuo geografinės padėties. Tai sienų nepaisantys finansų instrumentai, IT verslas, prekyba maisto ir kitomis kasdienio vartojimo prekėmis. Turėdamas verslą žiūri ne į kitą pavasarį, o 15 metų į priekį.

- Žvalgotės veiklos, kai rusiškos elektros poreikis Lietuvoje sumažės?

- Taip nesakyčiau, nes tie, kurie įdėjo dešimtis milijonų, - skandinavai ir kiti, - tikrai analizavo perspektyvas, vertino riziką. Jie tiki, kad ir po 3, ir po 10 metų verslas bus normalus. Bet visą laiką jis negali augti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"