TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Gąsdina, kad išnyks smulkios paskolos

2015 10 19 14:24
Lietuvos bankas teigia, kad pastaruoju metu sparčiai auga pradelstų mokėjimų skaičius ir suma, daugėja atvejų, kai skola perduodama išieškoti tretiesiems asmenims (teismui ir ikiteisminiu būdu). Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija (LSVKA) perpėja, jog netrukus teks keisti smulkiųjų kreditų sąvoką, nes mažesni nei 290 eurų kreditai esą bus duodami itin retai.

Taip smulkiųjų vartojimo kreditų bendrovės reagavo į Seime svarstomus Vartojimo kredito įstatymo pakeitimus.

Pataisas parengęs Lietuvos bankas tvirtina, kad šiuo metu priverstas veikti post factum, tikrindamas skundus ir bausdamas už pažeidimus, už kurių slypi jau susikaupusios bėdos. Tuo metu kur kas daugiau teigiamo poveikio būtų galima tikėtis iš jų prevencijos, o jai sustiprinti būtini Vartojimo kredito įstatymo pakeitimai.

Pertekliniai reikalavimai sunaikins rinką?

Asociacija pranešė, kad per devynis šių metų mėnesius LSVKA priklausančios įmonės išdavė 337,5 tūkst. smulkiųjų (iki 290 eurų) vartojimo kreditų. Tai 18,5 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai buvo išduota 414 tūkst. kreditų.

Per tris šių metų ketvirčius LSVKA įmonės iš viso išmokėjo 120,6 mln. eurų kreditų. Visa per šį laikotarpį klientų sumokėta bendra vartojimo kredito kaina, į kurią įtraukiamos ir administravimo, kreditingumo vertinimo bei kitos išlaidos, sudarė 7,25 proc. šios sumos. Tokius pat duomenis įmonės teikia ir sektoriaus statistiką renkančiam Lietuvos bankui.

LSVKA prezidentas Liutauras Valickas tvirtina, kad asociacija pritarė įtvirtintiems apribojimams neteikti kreditų nepilnamečiams ir asmenims, kurių veiksnumas yra apribotas, naujiems reklamos reikalavimams, naktinio skolinimo draudimui, dviejų „nusiraminimo“ laikotarpiui, per kurį klientai be pasekmių galėtų persigalvoti ir grąžinti paimtą paskolą.

Tačiau pertekliniai įstatymų kūrėjų siūlymai nuvylė kreditorius esą nuvylė. „Akivaizdu, kad iki 75 proc. sumažinus metines vartojimo kredito palūkanas, bendrovių pajamos iš klientų dar sumažės. Toks kompromisas naudingas vartotojams, o įmonės turės prisitaikyti. Įstatyme liko paslėpta nuostata, kad kredito kaina negali viršyti kredito sumos. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, trejų metų trukmės kredito metinė kaina negalės viršyti 33 proc. Bet juk įstatyme aiškiai numatytas metinių palūkanų apribojimas iki 75 proc., todėl minėta įstatymo nuostata yra kažkoks nesusipratimas, arba išskirtinis papildomas ribojimas tik vartojimo kreditams“, – įsitikinęs L. Valickas.

LSVKA duomenimis, pastaruosius metus nuosekliai mažėjo smulkiųjų kreditų, pradelstų ne daugiau nei tris mėnesius, skaičius.

Nuo šių metų pradžios įmonės nutraukė apie 8 tūkst. sutarčių, kai kredito gavėjas nevykdė savo įsipareigojimų. Tai sudarė vos 2,4 proc. visų per šį laikotarpį išduotų kreditų. Palyginti, pernai tuo pačiu laikotarpiu įmonės nutraukė trečdaliu daugiau sutarčių – 13 440. Įmonės nuo metų pradžios gavo tik 4 vartotojų skundus.

„Didžiausią nemokių klientų skaičiaus augimą matėme prieš dvejus – trejus metus. Tačiau įsigaliojus Vartojimo kredito įstatymo pataisoms ir Lietuvos banko Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatams, pastaraisiais metais pradelstų smulkių vartojimo kreditų skaičius, priešingai nei tvirtina Lietuvos bankas, išlieka stabilus. Tai lėmė jau dabar griežtai reglamentuojamos kreditingumo vertinimo procedūros“, – sakė L. Valickas.

Į Vartojimo kredito įstatymą siūloma įtraukti nuostatą, kad įmonės privalėtų ne tik vertinti gavėjo kreditingumą registruose bei duomenų bazėse, bet ir surinkti kliento pateiktą informaciją pagrindžiančius dokumentus. Kreditoriai baiminasi, kad dėl to gerokai išaugs kreditingumo vertinimo sąnaudos, kurios ir dabar sudaro didžiąją dalį šio verslo išlaidų.

L.Valicko nuomone, klysta manantieji, kad su sunkumais susiduria vien tie vartotojai, kurių kreditingumas buvo įvertintas nepaėmus šūsnies dokumentų, išrašų, pažymų. Kreditų esą nesugeba grąžinti ir dalis žmonių, kurių kredito istorija nepriekaištinga.

Lietuvos banko statistika rodo, kad 15 proc. bankų išduotų vartojimo kreditų yra pradelsti. LSVKA įmonės skaičiuoja, kad ilgiau kaip 90 dienų vėluojamų grąžinti smulkiųjų vartojimo kreditų dalis sudaro 7 proc.

„Įstatymų privalu laikytis, tačiau rengiant teisės aktus nebuvo atlikta analizė, kokios bus tokio reguliavimo pasekmės, o suvaržymai, kaip pripažino pats Lietuvos bankas, bus griežčiausi ES“, – svarstė LSVKA prezidentas.

Lietuvos bankas mato grėsmę

Ingrida Šimonytė: „Dabartinis reguliavimas yra nepakankamas, kad būtų išvengta įsiskolinimų augimo, sugadintų kredito istorijų, turto areštų ir skaudžių socialinių pasekmių.“/Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Lietuvos bankas teigia, kad pastaruoju metu sparčiai auga pradelstų mokėjimų skaičius ir suma, daugėja atvejų, kai skola perduodama išieškoti tretiesiems asmenims (teismui ir ikiteisminiu būdu). Kai kurie greitųjų kreditų davėjų klientai, nepajėgiantys grąžinti skolų, rizikuoja ir savo turtu – dideliu tempu auga turto areštų skaičius.

„Naujausi statistiniai duomenys ir patikrinimų metu surinkta informacija rodo nemažėjančias problemas vartojimo kredito rinkoje. Pagrindinė jų – atmestinas mokumo vertinimas, lemiantis ūmų klientų prasiskolinimą. Dabartinis reguliavimas yra nepakankamas, kad būtų išvengta įsiskolinimų augimo, sugadintų kredito istorijų, turto areštų ir skaudžių socialinių pasekmių“, – sakė Ingrida Šimonytė, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja.

Pasak jos, Lietuvos bankas šiuo metu priverstas veikti post factum, tikrindamas skundus ir bausdamas už pažeidimus, už kurių slypi jau susikaupusios bėdos, nors kur kas daugiau teigiamo poveikio būtų galima tikėtis iš jų prevencijos, o jai sustiprinti būtini Vartojimo kredito įstatymo pakeitimai.

Lietuvos banko duomenimis, šių metų pirmąjį pusemtį sparčiai daugėjo teikiamų didesnių nei 290 eurų kreditų. Jų, palyginti su tokiu pačiu laikotarpiu pernai, suteikta 67 proc. daugiau (suteiktų kreditų skaičius – 154 tūkst.), o suma šoktelėjo 48 proc. ir pasiekė 100 mln. eurų.

Augantis skolinimas didesnėmis sumomis lėmė ir spartesnį klientų įsiskolinimų augimą. Daugiau kaip 60 dienų iš eilės pradelstų mokėti kreditų skaičius padidėjo daugiau kaip 11 proc. ir pasiekė 174 tūkst. Daugiau nei du mėnesius buvo vėluojama grąžinti kas trečią vartojimo kreditą. Trečdalis vėluojančių grąžinti paskolą yra asmenys iki 25 metų amžiaus.

Tikrąjį įsiskolinimo mastą, Lietuvos banko nuomone, maskuoja pratęstų kreditų statistika: kas ketvirtas galiojantis kreditas pratęstas bent vieną kartą, iš jų net 40 proc. pratęsta penkis ir daugiau kartų.

Kartu su klientų įsiskolinimais daugėja ir vartojimo kredito sutarčių, pagal kurias suteiktų kreditų skola perduodama išieškoti tretiesiems asmenims. 2015 metų birželio 30 d. išieškoti perduota 136,4 tūkst. vartojimo kredito sutarčių: išieškoti teismo būdu jų perduota 61,3 tūkst. (net 46 proc. daugiau, palyginti su tokiu pačiu laikotarpiu pernai), o ikiteisminiu būdu – 75,1 tūkst. (11 proc. daugiau nei pernai).

Centrinės hipotekos įstaigos duomenimis, itin sparčiai daugėja ir vartojimo kredito davėjų inicijuojamų klientų turto areštų. 2013 metų pradžioje tokių areštų buvo 629, o šiemet (2015 m. liepos 1 d. duomenimis) – jau 7 849, taigi daugiau net 12 kartų. Vien per pirmąjį šių metų pusmetį turto areštų skaičius padidėjo 36 proc.

„Kad ir kaip būtų bandoma atsakomybę dėl neatsakingo elgesio permesti klientams, kredito davėjų pateikti duomenys rodo, jog 5 proc. klientų, kurie paraiškose patys nurodė neturintys pajamų arba kad jos nestabilios, vis tiek gavo kreditą. „Sodros“ duomenimis, tokių klientų – net 21 proc.“, – sakė I. Šimonytė.

Pasak jos, Lietuvos bankas dar 2013 metais yra pateikęs siūlymus, kaip siekiant atsakingo skolinimo tobulinti Vartojimo kredito įstatymą.

Seimu pateiktose šio įstaymo pataisose siūloma įtvirtinti vartojimo kredito davėjo pareigą privalomai surinkti pajamas ir įsipareigojimus pagrindžiančius dokumentus, kad kredito davėjas negalėtų pasikliauti vien tik vartotojo pateikta, jokiais dokumentais nepagrįsta informacija. Šiuo metu kredito davėjai bando vengti privalomojo tikrinimo ir teigia, kad tai daro „prireikus“, kaip nurodo įstatymas, tačiau įsiskolinimų statistika ir duomenų palyginimas su „Sodros“ duomenimis akivaizdžiai liudija bandymą vien formaliai atitikti įstatymo raidę, bet ne dvasią.

Be to, už neatsakingai įvertintą kliento galimybę grąžinti kreditą turėtų „sumokėti“ ne paskolos gavėjas, kaip yra dabar, o jos davėjas, tai yra jei kreditą teikianti įmonė netinkamai įvertino kliento mokumą, pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartotojas neturėtų paskolą suteikusiai įmonei mokėti ne tik netesybų ir mokesčių, bet ir sutartyje nustatytų palūkanų.

Taip pat siūloma mažinti bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, riboti asmenų galimybę vartojimo kredito sutartį sudaryti neapgalvotai, įpareigoti vartojimo kredito davėjus tikrinti visą iš klientų gautą informaciją, numatyti papildomus reklamos reikalavimus, proporcingas baudas už įstatymo pažeidimus.

Nuo 2012 metų perėmęs vartojimo kredito rinkos priežiūrą, Lietuvos bankas išnagrinėjo 48 Vartojimo kredito įstatymo pažeidimų atvejus pagal gautus skundus arba savo iniciatyva ir iš jų net 40 atvejų (87 proc.) buvo skirtos poveikio priemonės.

Dešimčiai vartojimo kredito davėjų buvo skirtos baudos, jų suma viršija 85 tūkst. Eur. Kai kurios įmonės sprendimus yra apskundusios teismui, todėl priežiūros institucija apie šių įmonių įstatymo nuostatų pažeidimus viešai skelbs tik pasibaigus teismo procesui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"