TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Gavę diplomus - į darbo biržą

2009 06 17 0:00
Kiek ir kokių specialistų artimiausiais metais parengs aukštosios mokyklos, priklausys nuo aštuoniolikmečių pasirinkimo šią vasarą.
LŽ archyvo nuotrauka

Šiemet aukštąsias mokyklas baigs 45 tūkst. bakalauro ir magistro studijų absolventų. Tačiau dalis jų papildys bedarbių gretas, nes darbdaviai nenori priimti specialistų, neturinčių darbo patirties.

Baigiantys studijas bakalaurai teigia, kad šiuo metu susirasti darbą pagal specialybę, galima sakyti, nėra jokių galimybių. Jie pasakoja, kad išbandė daugybę darbo paieškos būdų, tačiau net nesulaukia kvietimo į pokalbį.

LŽ kalbintas Vilniaus universitete (VU) vadybą baigiantis studijuoti Tomas pasakojo, kad bandys tęsti magistro studijas, tačiau, pasak jo, šansų įstoti į nemokamą vietą nedaug. "Tai man vienintelė galimybė likti Vilniuje ir užsitikrinti vietą bendrabutyje, - neslėpė jis. - Jau kelis mėnesius siuntinėju gyvenimo aprašymą galimiems darbdaviams, bet nesėkmingai. Jeigu nepavyks susirasti darbo ir neįstosiu į nemokamą studijų vietą, teks grįžti namo pas tėvus. Kol kas dar nepraradau vilties, tikiuosi apsiginti diplominį darbą ir tuomet intensyviau ieškotis darbo. Panaši ir mano bendramokslių padėtis. Tiesa, mūsų specialybė labai gera tuo, kad studijuojant galima susirasti vadybininko darbą pagal lankstų grafiką. Daug blogesnė padėtis tų, kurie studijuoja inžineriją, mechaniką ar tiksliuosius mokslus, reikalaujančius skirti visą dėmesį studijoms. O juk darbdaviai reikalauja bent kelerių metų darbo patirties, tad tokių baigusiųjų galimybės šiuo metu įsidarbinti yra labai mažos", - pasakojo vaikinas.

Tomas sako, kad jis pagal specialybę dirbo jau antrame kurse, tačiau prieš keletą mėnesių išėjo iš darbo, nes darbdaviai nebemokėjo atlyginimo.

Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) transporto logistikos studijas baigiantis Rytis pasakojo, kad 3 mėnesius nesėkmingai ieškojo darbo. Vėliau su keliais kolegomis nusprendė bandyti kurti savo verslą ir tą idėją po truputį įgyvendina jau dabar. "Kai rinkausi šią specialybę, ji buvo labai populiari ir įstojo į ją kone aukščiausiais balais vidurinę mokyklą baigę abiturientai. Studijuoti buvo tikrai sunku, tačiau baigus studijas paaiškėjo, kad darbo rinkai mūsų nebereikia. Džiaugiuosi, kad bent jau už mokslus neteko mokėti. Turiu daug pažįstamų, kurie baigė studijas aukštais balais ir dirba ne pagal įgytą specialybę, todėl visai neaišku, kam rengiami brangiai valstybės biudžetui kainuojantys specialistai, jei baigę studijas jie dirba kur pakliūva", - stebėjosi vaikinas.

Be patirties - nereikalingi

Daug metų darbdaviai skundžiasi esą priversti iš naujo apmokyti priimtus į darbą ką tik studijas baigusius specialistus, todėl pirmenybė visuomet teikiama asmenims, turintiems darbo patirties. Tūkstančius žmonių be darbo palikusi bankrotų banga suteikė galimybę darbdaviams pakeisti negabius darbuotojus labiau išmanančiais. Karjeros portalo "CV Market" pardavimo vadybininkė Simona Šimkuvienė LŽ patvirtino, kad šiuo metu bakalauro ar magistro studijų absolventams, neturintiems darbo patirties, įsidarbinti yra itin mažai galimybių. Pasak jos, darbdaviai į vieną darbo vietą sulaukia per 200 gyvenimo aprašymų, tad jie renkasi pačius geriausius specialistus.

"Tai, kad žmogus yra baigęs technikos mokslus, yra gerai, tačiau neturėdamas darbo patirties jis užleidžia vietą ją turinčiajam. Šiuo metu yra daug dėl įmonių bankroto ar kitų panašių priežasčių darbo netekusių specialistų, kurie yra pranašesni už ką tik studijas baigusius jaunuolius. Taigi ką tik baigusiems studijas ir neturintiems darbo patirties jauniems žmonėms dabar tikrai yra sudėtinga", - konstatavo ji.

S.Šimkuvienė teigė, kad didžiausios galimybės įsidarbinti išlieka pardavimų vadybininkams, konsultantams, mat darbdaviai, naudodamiesi proga, keičia ne tokius gabius darbuotojus į gabesnius.

"Pramonėje, gamyboje taip pat visuomet reikia gerų specialistų. Tačiau dabar darbdavys nori, kad atėjęs specialistas iš karto produktyviai dirbtų ir nereikėtų jo dar apmokyti. Atėjusiam studentui reikia laiko apsiprasti, išmokti dirbti su technika, nes universitete jis įgyja daugiau teorinių žinių nei praktinių", - aiškino ji.

Specialistų poreikio rebusas

Švietimo ir mokslo ministerijos Universitetinių studijų skyriaus vedėja Daina Lukošiūnienė LŽ aiškino, kad iki šiol ministerija daugiau dėmesio skyrė priėmimo planavimui, o aukštosios mokyklos - absolventų įsidarbinimui. Pasak jos, specialistų poreikio nustatymas išlieka didžiulė problema greitai kintančioje darbo rinkoje.

"Sudėtinga jau vien todėl, kad aukštosios mokyklos misija - parengti specialistą bent trisdešimčiai metų ir ne konkrečiai darbo vietai, o tokį, kuris gebėtų kuo lengviau prisitaikyti prie rinkos poreikių", - teigė ji.

Šiemet pradėta vykdyti Aukštojo mokslo reforma orientuota labiau į stojančiojo gebėjimus bei motyvaciją, mat studijų krepšeliai keliaus paskui studentą. Vadinasi, kiek ir kokių specialistų artimiausiais metais parengs aukštosios mokyklos, priklausys nuo aštuoniolikmečių pasirinkimo per artimiausius mėnesius.

Faktai

Statistikos departamento duomenimis, 2008 metais kas ketvirtas 25-64 metų Lietuvos gyventojas turėjo aukštąjį išsilavinimą. 2006-2008 metais šalies aukštosios mokyklos kasmet parengdavo vidutiniškai po 40 tūkst. specialistų. 2008-2009 mokslo metų pradžioje krašto aukštosiose mokyklose studijavo 210 tūkst. studentų. Palyginti su praėjusiais mokslo metais, studentų padaugėjo 6 tūkstančiais.

Šiuo metu universitetuose bakalauro studijas siekia baigti 114 tūkst. studentų. Studijas magistrantūroje tęsia šeši iš dešimties bakalauro studijų absolventai, šiuo metu šioje studijų pakopoje studijuoja per 30 tūkst. studentų.

Populiariausia studijų sritis - vadyba ir verslo administravimas. Šios srities specialistais tapti siekia 29 proc. visų aukštųjų mokyklų studentų.

Aukščiausios kvalifikacijos specialistus Lietuvoje rengia 49 aukštosios mokyklos - 22 universitetai ir 27 kolegijos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"