TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Gavę nemokamų taršos leidimų investuos į modernizavimą

2014 08 06 6:00
ATL skirstomi 2013-2020 metams, tačiau pirmą kartą atsirado nauji leidimai - elektros gamintojams. LŽ archyvo nuotrauka

Valstybės valdoma energetikos grupė „Lietuvos energija“, Prancūzijos „Dalkia“ grupės valdomos įmonės Lietuvoje ir Rimando Stonio kontroliuojama Kauno termofikacijos elektrinė (KTE) pasidalys 173 mln. litų vertės nemokamų apyvartinių taršos leidimų (ATL).

Atsižvelgusi į įmonių investicijų planus ir jau atliktas investicijas, Europos Komisija (EK) „Lietuvos energijai“ skyrė 86,15 mln. litų vertės ATL, „Dalkia“ grupės įmonėms „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ - 62,44 mln. litų, KTE - 24,41 mln. litų.

Dar 4 elektrą gaminančios įmonės gavo maždaug 1,55 mln. litų vertės leidimų. „Klaipėdos energija“ - 700 tūkst. litų, „Kauno energija“ - 634,1 tūkst. litų, „Šiaulių energija“ - 166,4 tūkst. litų, Utenos šilumos tinklai - 45,9 tūkst. litų vertės ATL. Kaip sakė Aplinkos ministerijos Klimato kaitos politikos skyriaus vyriausiasis specialistas Vaidotas Kisielius, iš viso beveik 175 mln. litų vertės taršos leidimai skirti tik elektros gamintojams, ir tai yra maksimali apimtis, kurią EK galėjo skirti Lietuvai.

„Skiriamas apyvartinių taršos leidimų kiekis susijęs su Lietuvos istoriniais duomenimis. Mes anksčiau išmesdavome mažai anglies dvideginio, nes veikė atominė elektrinė“, - sakė V. Kisielius. Jo teigimu, ATL elektros gamintojams bus perduodami pamažu - kasmet įmonės turės suderinti savo investicijų planus bei jau atliktas investicijas į elektros gamybos efektyvumą. Jeigu sustabdytų investicijas, jos prarastų leidimus.

Europos Komisijos sprendime rašoma, kad Lietuvos įmonės, investuodamos į elektros gamybos iš atsinaujinančių šaltinių plėtimą bei modernizavimą, iki 2020 metų tokios gamybos mastą padidintų iki 23 procentų.

„Taršos leidimų nauda energijos gamybos įmonėms iš esmės proporcingai priklauso nuo to, kiek elektros energijos jos gamina iš iškastinio kuro. Todėl tos iškastinį kurą naudojančios įmonės, kurios jau dabar turi didesnę rinkos dalį, veikiausiai gaus daugiau taršos leidimų“, - rašoma EK sprendime.

EK taip pat pabrėžia, kad nemokami ATL sudarys nedidelę projektų finansavimo dalį: „Lietuvos energijos“ - 4,3 proc., „Dalkia“ grupės - 10,2 proc., KTE - 16,3 proc., o bendra visoms 7 įmonėms teikiama pagalba sudarys 5,4 procento. Likusią dalį kiekviena įmonė turės finansuoti iš kitų šaltinių.

Praėjusią savaitę „Lietuvos energijos“ atstovai BNS teigė, jog apyvartinius taršos leidimus žada naudoti pagal paskirtį ir nežinia, ar jų daug liks parduoti. „Klaipėdos energijos" atstovų teigimu, įmonei visada lieka ATL, juos ji parduoda rinkoje ir gautus pinigus iškart investuoja. Utenos šilumos tinklai lauks, kol ATL pabrangs, kad galėtų gauti daugiau lėšų, nes šiuo metu jie yra labai atpigę.

Nemokamus ATL Europos Komisija skirsto jau trečią kartą. Pirmieji leidimai buvo skirstomi 2005-2008 metams, vėliau - 2008-2012 metams. Dabar ATL skirstomi 2013-2020 metams, tačiau pirmą kartą atsirado nauji leidimai - elektros gamintojams. Juos nemokamai galima gauti tik investuojant į taršos mažinimo projektus.

LŽ, BNS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"