TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

"Gazprom" diktatą Europai teks kęsti ilgai

2006 12 27 0:00
Kietakakčio Rusijos prezidento Vladimiro Putino pozicijos dėl energetikos ES lyderiams sušvelninti kol kas nepavyksta.
AFP/Scanpix nuotr.

Aukštas Europos Komisijos pareigūnas sako, kad kompromisų nedaranti Rusija yra bene didžiausias kliuvinys Europai pasiekti išsvajotą energetinę nepriklausomybę. Svarbu ir Turkijos vieta ES.

Europos Komisijos komisaro Andrio Piebalgo kabineto vadovas Andris Kesteris LŽ pabrėžė, kad dabartinių energijos išteklių tiekimo ES sistema turi rimtų trūkumų, o didėjant tų išteklių poreikiui, kylant naftos ir dujų kainoms ES ir Rusijos santykiai energetikos srityje darosi vis reikšmingesni.

Jau beveik pusė ES suvartojamų energijos išteklių importuojama. Spėjama, kad per ateinančius 20-30 metų šis skaičius turėtų išaugti iki 70 procentų.

Didelę Europos priklausomybę nuo rusiškų dujų išryškino Rusijos sprendimas šių metų pirmosiomis dienomis užsukti dujas Ukrainai. Tuomet šiam žingsniui niekas negalėjo sutrukdyti.

Rusija nieko nežada

Siekdamos sumažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos ES šalys narės svarsto galimybę dujas ir naftą gabenti iš Kaspijos jūros regiono. Šie energijos ištekliai galėtų būti transportuojami per Rusiją. Tačiau tokio plano įgyvendinimą apsunkina tai, kad Rusija nėra ratifikavusi Energetikos chartijos, kuri liberalizuotų investavimą į energetikos sektorių.

Pasak Kesterio, dėl tos pačios priežasties Rusijoje naftą išgaunančios kompanijos negali pasipelnyti parduodamos dujas, nors greta naftos esama ir šių energijos išteklių. Rusijoje naftos verslu užsiimančioms įmonėms neverta investuoti į dujų apdirbimo įrenginius, nes norėdamos transportuoti dujas į Vakarų Europą turėtų jas parduoti "Gazprom". Taip elgtis naftos gavybos įmonėms finansiškai neapsimoka, nes jei sumokėtų dujas perduodančio "Gazprom" prašomą kainą, jos negautų pelno. Tad naftą išgaunančioms įmonėms dujas verčiau sudeginti, todėl šiandien naftos gavybos vietose Rusijoje kyla deginamų dujų liepsnų stulpai.

Anot Kesterio, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas keliskart yra teigiamai atsiliepęs apie Energetikos chartijoje minimas detales. "Tačiau Putinas nepasakė, kada Rusija ketina ratifikuoti minėtą chartiją. Vadinasi, derybos dėl jos gali trukti labai ilgai. Vis dėlto dialogas su Rusija vyksta", - sakė Kesteris.

Prieš kurį laiką Lietuvoje lankęsi Rusijos verslininkai LŽ sakė esantys kategoriškai prieš Energetikos chartijos ratifikavimą, esą tai būtų nenaudinga jų verslui. Kesterio teigimu, tokia Rusijos verslininkų pozicija nereikia stebėtis. "Svarbiausias dujas iš Rusijos transportuojančios įmonės "Gazprom" verslininkas - Putinas. Todėl kitoms šakoms atstovaujančių verslininkų nuomonė nė kiek nestebina", - kalbėjo Kesteris.

Jo manymu, energijos išteklių tranzito iš Kaspijos jūros regiono problemą galėtų padėti išspręsti Turkija. Kesterio teigimu, dujų ir naftos tranzitas per šią šalį būtų paprastesnis, jei Turkija priklausytų ES. Įsiliejusi į Bendriją ji taptų Pietryčių Europos energetikos bendrijos sutarties nare. Taip Turkija pakliūtų į erdvę, kurioje taikomas vienodas energijos išteklių tranzito reguliavimas.

Stinga investicijų

Pašnekovo manymu, ieškant būdų, kaip sumažinti energetinę ES priklausomybę nuo Rusijos, padėtų net ir investavimas į namų šildymui skirtų energijos išteklių taupymą.

Apskaičiuota, kad pastatų šildymui sunaudojama apie 40 proc. visų ES energijos išteklių. "Jei energijos išteklius tiesiog išmetame į orą, tai naudinga "Gazprom", nes didėja jo transportuojamų dujų poreikis. ES šalys turėtų investuoti į efektyvų energijos vartojimą, plėtoti atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą. Šiuo metu, tarkime, Latvijoje, turint pinigų jie ne investuojami į energijos taupymo programas, o skiriami namams šildyti", - kalbėjo Kesteris.


FAKTAI

Energetikos chartija

ES siekia priversti Rusiją pasirašyti Energetikos chartiją - dokumentą, kuriuo įsipareigojama leisti laisvos rinkos konkurenciją energetikos sektoriuje tarp vidaus ir užsienio įmonių. Nuo rusiškos naftos, o ypač nuo gamtinių dujų priklausoma ES, spausdama Rusiją dėl chartijos, mėgina sumažinti Kremliaus valdomų kompanijų įtaką energetikos srityje, taip pat sudaryti sąlygas privatiems investuotojams valdyti Rusijos vamzdynus. Tačiau Rusija kategoriškai nesutinka pasirašyti chartijos, nes nori išsaugoti valstybinį energetikos monopolį.

"Gazprom"

Tai Rusijos dujų monopolininkė, dar vadinama vienu pagrindinių Kremliaus užsienio politikos įrankių. Bendrovė vamzdynu tiekia Rusijoje ir Vidurinėje Azijoje išgaunamas gamtines dujas į užsienį - į Vakarus, NVS šalis ir kitur. Pastaraisiais metais įmonė sparčiai kelia dujų kainas kitoms valstybėms, ir jei išpeša naudos, taiko joms nuolaidas. Dažnai tokia politika prilyginama šantažui, nes rusiškas dujas perkančios valstybės negali pasirinkti kitos dujų tiekėjos. Bendrovė tiesia dujotiekį Baltijos jūra į Vokietiją ir, padedama vietos valdžios, pastaruoju metu perima kai kuriuos užsienio investuotojų valdomus didelius dujų telkinius Rusijoje.

Alternatyvūs energijos šaltiniai Europai

Europa, baimindamasi per didelės priklausomybės nuo rusiškų energijos išteklių, svarsto, kaip jų gauti kitais keliais. Aptariamos galimybės nutiesti naftotiekius ar dujotiekius iš vadinamojo Kaspijos jūros baseino šalių, turtingų naftos ir dujų. Vamzdžiai, aplenkdami Rusijos teritoriją, vingiuotų per Turkiją ir susijungtų su Europos vamzdynais. Tokia iniciatyva suinteresuotos Vidurinės Azijos šalys, Azerbaidžano Respublika - šiuo metu jos priverstos išgautas dujas pigiai parduoti "Gazprom".

Tiesa, alternatyvūs vamzdynai kol kas tik planuojami.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"