TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

"Gazprom" prašo neskubėti

2010 11 11 0:00

Rusijos bendrovės "Gazprom" valdybos pirmininko pavaduotojas Valerijus Golubevas kreipėsi į Lietuvos Vyriausybę dėl ES dujų direktyvos taikymo. "Gazprom" prašo neskubėti apsispręsti. Pateikiame viešo pareiškimo vertimą.

VIEŠAS PAREIŠKIMAS

AAB "Gazprom" (toliau - "Gazprom"), viena iš AB "Lietuvos dujos" (toliau - LD) akcininkių, skelbia šį pareiškimą viešame Gamtinių dujų įstatymo projekto svarstyme, vykstančiame Lietuvos Respublikos energetikos ministerijoje 2010 metų lapkričio 9 dieną. LR energetikos ministras pakvietė "Gazprom" jame dalyvauti ir mes dėkojame jam už šią galimybę viešai išdėstyti mūsų suvokimą, pateikti savo pasiūlymus, deja, taip pat ir savo prieštaravimą dėl svarstymo ir įstatymų kūrimo proceso, kurio ėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybė, neva siekdama perkelti Trečiąją Europos direktyvą 2009/73/ES (toliau - Dujų direktyva) į Lietuvos Respublikos įstatymus.

Mes suprantame, kad Lietuva turi juridinę galimybę atidėti Dujų direktyvos taikymą. Be to, Dujų direktyva teikia visą spektrą jos įgyvendinimo alternatyvų, kiekviena iš kurių teisiniu požiūriu yra teisėta ir potencialiai tinkama. Deja, LR Vyriausybė, patvirtindama įstatymo koncepciją, kurios pagrindas yra nuosavybės atskyrimas, pasirinko patį griežčiausią būdą, kuris padarys didžiulę neigiamą įtaką finansinei ir kasdienei bendrovės LD veiklai, taip pat padarys žalą bendrovei "Gazprom", kuri yra LD akcininkė nuo 2004 metų. Deja, LR Vyriausybė iki šiol neatliko ekonominės įtakos ir pasekmių, kurios kiltų įgyvendinus nuosavybės atskyrimą, analizės.

Reikėtų pažymėti, kad įgyvendindama nuosavybės atskyrimo koncepciją, bendrovė LD, be kita ko, būtų priversta teisiškai ir funkciškai atskirti savo dujų perdavimo verslą nuo likusios bendrovės, suformuodama naują bendrovę, o tai pareikalautų didelių papildomų išlaidų ir galų gale vestų prie aukštesnių dujų kainų. Jei būtų vykdomas šiuo metu siūlomas įstatymo projektas, kurio pagrindas yra Įstatymo koncepcija, "Gazprom", kaip LD akcininkė, būtų priversta arba parduoti savo turimas naujo dujų perdavimo verslo akcijas, arba atsisakyti valdymo teisių Lietuvos, mažesniojo akcijų paketo savininkės, naudai. Norėtume pabrėžti, kad nuo 2004 metų "Gazprom" (kartu su kita privačia akcininke "E.ON Ruhrgas International GmbH") ženkliai prisidėjo prie to, kad LD išaugtų į modernią ir efektyvią dujų bendrovę, užtikrinančią saugų dujų tiekimą Lietuvai ir jos vartotojams. Šiuo metu bendrovė LD yra viena sėkmingiausių Lietuvos bendrovių. Nuosavybės atskyrimas turės skaudžių pasekmių mūsų teisėms ir padarys nereikalingos žalos sėkmingai dirbančiai bendrovei. Turint galvoje šiuos ir kitus sunkumus, kuriuos sukeltų nuosavybės atskyrimas, visai nenuostabu, kad kitos Europos Sąjungos (ES) šalys narės pasirenka ne nuosavybės atskyrimo alternatyvą.

Sekdama savo užsibrėžtos krypties, LR Vyriausybė neteisingai taikė Dujų direktyvą, klaidingai tvirtindama, kad Dujų direktyva neleidžia atidėti jos įgyvendinimo (pasinaudoti "Išimtimi") išsaugant dabartinę nuosavybės struktūrą, kol atsiras alternatyvus dujų tiekimas. LR Vyriausybė žengė šiuos žingsnius, nesuteikdama užsienio akcininkams reikšmingos galimybės aptarti fundamentalius teisinius ir faktinius klausimus. Nebuvo paaiškinta, kuo Lietuvos dujų tiekimo aplinkybės skiriasi nuo Latvijos ir Estijos, dviejų ES šalių narių, kurios pasirinko Išimtį. Iš tikrųjų kaip pagrindą nuosavybės atskyrimui Vyriausybė pateikė paaiškinimą, kad Lietuvos dujų tiekimo sistema yra sujungta su Latvijos. Šis paaiškinimas yra neteisingas ir klaidinantis, todėl, kad gamtinės dujos nėra tiekiamos į Lietuvą per šią jungtį, ir Dujų direktyvoje pripažįstama, kad nei Latvija, nei Estija ar Lietuva nėra jungtinės sistemos dalys.

Atsižvelgdami į žalą, kurią bendrovėms LD ir "Gazprom" padarytų nuosavybės atskyrimas, mes daug kartų teisėtai kėlėme klausimą, kodėl Lietuva yra taip tvirtai pasiryžusi iš visų galimų Dujų direktyvos įgyvendinimo alternatyvų pasirinkti būtent šią alternatyvą. Niekada nebuvo ir dabar nėra jokių su konkurencija susijusių problemų dėl trečiųjų šalių prieigos prie LD nuosavybėje esančių dujų tinklų. Nėra jokios priežasties, dėl kurios būtų verta imtis tokių skubių ir neatidėliotinų veiksmų. Nėra jokio spaudimo dėl Dujų direktyvos įgyvendinimo, nes Išimtis yra labiausiai pagrįstas sprendimas, kai šalyje narėje yra tik vienas dujų tiekėjas (t. y. izoliuota rinka), kaip šiuo metu ir yra Lietuvoje. Ir mes, ir Lietuvos visuomenė tikisi ir nori gauti aiškų bei argumentuotą paaiškinimą, kodėl nuosavybės atskyrimas yra reikalingas būtent dabar ir kodėl būtent tik jis padės įgyvendinti Dujų direktyvos tikslus, t. y. didinti konkurenciją Lietuvos dujų rinkoje, ir kodėl bei kokiu pagrindu visos kitos Dujų direktyvos siūlomos alternatyvos buvo iš karto ir be jokio svarstymo atmestos. Iki šiol LR Vyriausybė nėra pateikusi jokio paaiškinimo, nors mes daug kartų to prašėme.

Labai svarbu, kad Lietuvos visuomenė suprastų, jog egzistuoja kelios vienodai teisiniu požiūriu priimtinos ir teisėtos Dujų direktyvos įgyvendinimo alternatyvos, įskaitant ir Išimties alternatyvą. Faktiškai Europos Komisija pripažįsta, kad nuosavybės atskyrimas nėra tinkama priemonė, siekiant įgyvendinti Dujų direktyvos tikslus tokiose izoliuotose dujų rinkose kaip Lietuva. Dėl to Išimties alternatyva yra tinkama alternatyva taikyti Lietuvos atveju. Šiandien Lietuva turi tik vieną dujų tiekėją. Mes suprantame, kad Vyriausybė planuoja iki 2014 metų pradėti eksploatuoti suskystintų gamtinių dujų terminalą. Lietuva taip pat dar neturi jungties su Vakarų Europos dujų tinklais ir dėl to negali pirkti dujų Europos momentinių sandorių rinkose. Būtent LR Vyriausybė turėtų tartis su Lenkija dėl dujotiekio jungties su Vakarų Europos dujų tinklais statybos. Kol LR Vyriausybė nesukūrė prielaidų prisijungti prie alternatyvių dujų šaltinių, nėra būtina skubinti nuosavybės atskyrimo. Dujų direktyvos Išimties alternatyvos pasirinkimas padeda laimėti laiko darant pagrįstą pasirinkimą visoms su tuo susijusioms šalims ir dėl to labiausiai atitinka visų interesus.

Vyriausybė pakvietė užsienio investuotojus dalyvauti darbo grupės posėdžiuose pareikšdama, kad ji turi visus įgaliojimus nagrinėti ir peržiūrėti nuosavybės atskyrimo pasirinkimą ir išimties panaudojimo galimybę. Pasikliaudami šiuo pareiškimu, užsienio investuotojai dalyvavo dviejuose darbo grupės posėdžiuose, bet kai jie pareiškė savo nuomonę ir pasiūlė pagalbą dėl šių esminių klausimų, jų dalyvavimas buvo apibūdintas kaip "piktnaudžiaujantis" ir "nekonstruktyvus".

Esant dabartinei nuosavybės struktūrai, AB "Lietuvos dujos" yra profesionaliai valdoma, jos veikla griežtai reguliuojama ir jos išlaidų bei kainų struktūros yra visiškai skaidrios. Po privatizavimo bendrovė dirbo savo vartotojų naudai ir jai nebuvo taikomos jokios Lietuvos reguliuojančių institucijų sankcijos.

Mes darome išvadą, kad dar per anksti tvirtinti dabartinius įstatymų projektus, kuriais įgyvendinama Dujų direktyva ir pasirenkamas nuosavybės atskyrimas. Įstatymo projekto rengimo procesas turėtų būti pradėtas iš naujo, jeigu Lietuva nori nelaužyti savo tarptautinių įsipareigojimų (Lietuvos ir Rusijos sutarties dėl investicijų skatinimo ir jų abipusės apsaugos) tokių investuotojų, kaip mes, atžvilgiu, jau nekalbant apie Lietuvos Konstitucijos reikalavimus. Tuo atveju, jei būtų pasirinkta Išimties alternatyva, kitų alternatyvų įgyvendinimo klausimas galėtų būti atidėtas vėlesniam laikui, o grįžti prie jo galima būtų neskubant, bet kada, kai tik LR Vyriausybė sukurs prieigos prie alternatyvių gamtinių dujų šaltinių pagrindą. Tai yra paprastas ir teisėtas prašymas ir mes tikime, kad Lietuvos piliečiai supranta mūsų išaiškinimo esmę.

2010 m. lapkričio 8 d.

AAB "Gazprom" vardu

Valdybos pirmininko pavaduotojas V.A.Golubev

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"