TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Gelbėdami biudžetą skandina verslą

2010 03 20 0:00
Gavę darbų priėmimo aktą, tačiau iš užsakovo negavę pinigų, verslininkai turi sumokėti PVM, bet negali jo susigrąžinti iš biudžeto, o neatsiskaitęs rangovas PVM atsiima.
LŽ archyvo nuotrauka

Verslininkai tvirtina, kad valdžios sprendimas leisti jiems susigrąžinti PVM ir tais atvejais, kai su jais neatsiskaito pirkėjai, padėtų verslui išsilaikyti.

Vyriausybė nenori šiuo metu svarstyti galimybės verslui susigrąžinti iš valstybės biudžeto sumokėtą pridėtinės vertės mokestį (PVM) tais atvejais, kai išrašius PVM sąskaitą faktūrą iš pirkėjų negaunamas atlygis už prekes ar paslaugas. Esą PVM įstatymo pakeitimus būs galima svarstyti tik tada, kai bus užtikrintas valstybės finansų stabilumas.

Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse, prievolė skaičiuoti PVM atsiranda tuomet, kai išrašoma PVM sąskaita faktūra, t. y. apmokestinimo momentas siejamas su faktūros išrašymu, o ne su jos apmokėjimu.

Keisti šią įstatymo nuostatą siūlyta atsižvelgiant į tai, kad daugėja už prekes ar paslaugas neatsiskaitančių pirkėjų, įskaitant ir valstybines įmones. Pataisos sudarytų galimybę atgauti verslininkams į valstybės biudžetą sumokėtą PVM. Tačiau taikant tokią tvarką valstybės biudžetas patirtų nuostolių. Finansų ministerija prognozuoja, jog įsigaliojus PVM įstatymo pataisoms gali padaugėti ir sukčiavimo atvejų.

Vyriausybė teigia, kad šiuo metu konkrečių mokesčių mokėtojų sunkumai, susiję su PVM prievolių vykdymu, gali būti sprendžiami pasinaudojus Mokesčių administravimo įstatyme numatytomis priemonėmis atidėti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą arba ją išdėstyti dalimis ir pan.

Be to, jau šiuo metu neva yra sudaryta galimybė sumažinti nuostolius, patiriamus dėl negauto pirkėjų pardavimo PVM: apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną beviltiškomis skolomis yra mažinamos ūkio subjekto pajamos, į beviltiškų skolų sumą įtraukiant ir beviltiškoms skoloms tenkančią pardavimo PVM sumą.

ES direktyva valstybėms narėms suteikia galimybę leisti sumažinti prekių ar paslaugų apmokestinamąją vertę tais atvejais, kai negaunamas atlygis už patiektas prekes ar suteiktas paslaugas arba gaunama tik jo dalis. Tačiau tai nėra prievolė ir nėra taikoma visose valstybėse narėse.

Dūsta nuo lėšų trūkumo

"DNB Nord" banko vyresnioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė LŽ teigė, kad verslininkams dabar padėtų bet koks apyvartinių lėšų padidėjimas. Ji įsitikinusi, kad šis PVM įstatymo pakeitimas neabejotinai padidintų įmonių likvidumą.

"Verslininkams šiuo metu yra reikalingos lėšos ir kuo įvairiau jie galėtų pinigais disponuoti, tuo paprasčiau galėtų veikti. Šiuo metu vis dar sudėtinga padėtis kreditų rinkoje", - konstatavo analitikė.

I.Genytė-Pikčienė pažymėjo, kad būtina kiek įmanoma gerinti verslininkų padėtį tiek skolinantis, tiek skatinant tarpusavio atsiskaitymus, ir tai būtų viena iš priemonių.

Patys verslininkai minėtą PVM įstatymo nuostatų pakeitimą taip pat vertina kaip itin didelę valstybės paramą, kuri atsižvelgiant į šių dienų realijas yra iki skausmo reikalinga.

Jau metai, kai verslininkai skundžiasi apyvartinių lėšų stygiumi, kuris aštrėja dėl nemokių paslaugų ar prekių pirkėjų. Tačiau išrašę PVM sąskaitą faktūrą verslininkai privalo sumokėti 21 proc. nuo parduotos prekės ar paslaugos bendros sumos, bet susigrąžinti PVM negali.

Mažeikių verslininkų asociacijos pirmininkas Kęstutis Bartkevičius LŽ stebėjosi padėties nelogiškumu, esą kodėl verslininkai privalo mokėti PVM už parduotą prekę, kai su juo dar nėra atsiskaitęs pirkėjas.

"Pavyzdžiui, mano įmonė dalyvauja kokiame nors konkurse, atlieka darbus, už kuriuos gauname darbų priėmimo aktą ir turime sumokėti už tai PVM, tačiau iš užsakovo pinigų negauname. Vadinasi, neatsiskaitęs su mūsų įmone rangovas atsiima PVM, o mes ne", - piktinosi jis.

K.Bartkevičius pažymėjo, kad kartais mokamos pinigų sumos yra didžiulės. Suteikus paslaugų ar pardavus prekių už kelis milijonus, nuo jų reikia sumokėti valstybei 21 proc. PVM, o negavęs pinigų iš pirkėjo verslininkas paprasčiausiai neturi iš kur tų pinigų paimti. Pasak jo, bankai taip pat vis dar neskolina, nors viešai dalija pažadus ir neva kviečiasi verslininkus skolintis.

"Nieko bankai neskolina. O nuo apyvartinių lėšų stygiaus verslininkai vis dar dūsta. Tokių atvejų, kai įmonės nesumoka už parduotas prekes ar paslaugas, yra tikrai nemažai, įskaitant ir nemokančias savivaldybes. Valstybė toks užsakovas, kuriam atlieki paslaugą ir sumoki PVM, o ji pati neatsiskaito. Be to, kelia sąlygas dėl galimybių atsiskaityti po dviejų ar trijų mėnesių. Tai kiek laiko verslininkai turi kredituoti valstybę?" - dėstė Mažeikių verslininkų asociacijos prezidentas.

Skolinga, bet pinigų reikalauja

Sigitas Besagirskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius, LŽ patikino, kad galimybė verslo įmonėms susigrąžinti iš valstybės biudžeto sumokėtą PVM tais atvejais, kai išrašius PVM sąskaitą faktūrą iš pirkėjų negaunamas atlygis už prekes ar paslaugas, būtų labai logiškas sprendimas. Mat verslininkams reikia lėšų, kad jie galėtų pačiai valstybei nuo negautų pajamų sumokėti PVM.

"Juolab kad pajamos dažnai negaunamos iš valstybės institucijų, nors ji pati ir yra to PVM gavėja. Yra ne vienas atvejis, kai įmonės bankrutavo vien todėl, kad valstybė ar savivaldybė laiku su jomis neatsiskaitė, - sakė jis. - Susimokėti mokesčius reikalauja ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), ir "Sodra", o kai įmonė neišgali susimokėti, nes su ja neatsiskaitė, areštuoja sąskaitas. Tuomet įmonė negali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose bei struktūrinės paramos schemose ir galiausiai turi bankrutuoti", - sakė

S.Besagirskas. Jis pabrėžė, kad minėti PVM įstatymo pakeitimai būtų aktualūs ir stambioms, ir smulkioms įmonėms.

Finansų ministerijos skaičiavimu, įsigaliojus siūlomoms PVM įstatymo pataisoms valstybės biudžetas prarastų 200 mln. litų. Finansų ministrės patarėja Giedrė Balčytytė LŽ tikino, kad iždas šiuo metu neturi neapmokėtų verslo sąskaitų. Pasak jos, yra verslui skolingų savivaldybių, tačiau yra numatyta, kad iš planinių valstybės biudžeto pajamų bus iš dalies kompensuojamos savivaldybių biudžetų negautos pajamos ir pirmiausia jos turės atsiskaityti su savo kreditoriais.

Faktai

Kreditų biuro "Creditinfo Lietuva" duomenimis, šių metų sausį įmonių pradelstos skolos išaugo 200 mln. litų ir siekė 3,2 mlrd. litų.

Sparčiausiai įmonių pradelstos skolos sausį augo finansų įstaigoms ir kitiems ekonomikoms sektoriams, o komunalinių paslaugų ir telekomunikacijų bendrovėms - mažėjo.

Didžiausia nemokumo tikimybė prognozuojama nekilnojamojo turto ir statybos, pramonės, prekybos įmonėms.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"