TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Gelbėdami "Sodrą" paskandintų verslą

2010 03 03 0:00
Pramonininkų skaičiavimu, papildomos darbdavių išmokos dėl 7 ligos dienų kompensacijos išaugtų 2,5 karto.
LŽ archyvo nuotrauka

Pramonininkai įsitikinę, kad gelbėdama deficitinį "Sodros" biudžetą pagal pasiūlytą reformos planą valdžia daugiausia dėmesio turėtų skirti nedarbui mažinti, o ne ieškoti būdų, kaip perkelti finansinę naštą darbdaviams.

Verslininkai priešinasi valdžios siūlymui, kad ne "Sodra", o darbdaviai mokėtų kompensaciją už darbuotojo pirmas 7 ligos dienas. Jų teigimu, tada labai padidėtų įmonių finansinė našta, dar labiau pablogėtų verslo padėtis, didėtų nedarbas. Pramonininkų skaičiavimu, jeigu būtų priimta nauja darbuotojų ligos apmokėjimo tvarka, darbdavys, dabar mokantis už 2 pirmas kalendorines nedarbingumo dienas vidutiniškai 160 litų, jau mokėtų vidutiniškai 400 litų už 7 ligos dienas.

Darbdavių teigimu, jeigu valdžios pastangomis Lietuvoje nedarbo lygis būtų sumažintas, "Sodra" neturėtų šiandienių finansinių problemų. Šiais metais jai prognozuojamas 2,7 mlrd. litų biudžeto deficitas. Vien tik oficialiais Lietuvos darbo biržos duomenimis, jo rodiklis artėja prie 15 proc., o tai - apie 330 tūkst. bedarbių.

Svarbiausia mažinti nedarbą

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas dr. Bronislovas Lubys pabrėžė, kad valdžios siūlymą perkelti darbdaviui prievolę mokėti darbuotojui kompensaciją už jo pirmas 7 ligos dienas pramonininkai vertina absoliučiai neigiamai. Pasak jo, valdžia turi ieškoti priemonių, kaip pagyvinti verslą, gamybą ir taip išspręsti žmonių socialines bei "Sodros" pajamų problemas.

B.Lubio nuomone, efektyviausios priemonės kovojant su nedarbu - mokesčių sumažinimas tiek verslui, tiek gyventojams bei lankstesnių darbo santykių kūrimas.

"Siekiant mažinti nedarbą, reikėtų ištaisyti jau ir pačių politikų pripažintas 2008 metų gruodį padarytas mokestinio perversmo klaidas. Šiandien mes jų ne tik nemėginame taisyti, bet priešingai - toliau einame mokestinės naštos ir nedarbo didinimo keliu", - kalbėjo LPK prezidentas.

Šiuo metu darbuotojui susirgus darbdavys moka jam už 2 pirmąsias ligos dienas, vėliau dalį atlyginimo kompensuoja "Sodra", kuri nuo trečiosios dienos moka 40 proc. žmogaus gaunamo atlyginimo, o nuo aštuntosios - 80 procentų. Pagal naują siūlymą prievolė "Sodrai" atsirastų tik aštuntąją apdrausto darbuotojo ligos dieną.

LPK viceprezidento Jono Guzavičiaus skaičiavimu, papildomos išmokos dėl šios kompensacijos darbdaviams išaugtų 2,5 karto ir bendrai siektų kone ketvirtį milijardo litų per metus. LPK viceprezidentas pažėrė ir daugiau priekaištų valdžiai, pirmiausia dėl nelanksčių darbo santykių.

"Ne kartą esame kalbėję dėl galimybės leisti laikinai priimti darbuotoją terminuotiems darbams, nes dabar darbdaviai bijo tai daryti dėl labai sudėtingo darbuotojo atleidimo proceso. Būtina suteikti galimybę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose visoms mokesčius mokančioms įmonėms, kurios dirba legaliai ir, pavyzdžiui, savo darbuotojams moka bent 60-80 proc. vidutinio atlyginimo", - kalbėjo J.Guzavičius.

Našta darbdaviams neapskaičiuota

Per LPK posėdį pramonininkams "Sodros" sistemos pertvarkos svarbiausius žingsnius pristačiusi socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Audronė Morkūnienė teigė, kad kol kas nėra skaičiuota, kokią procentinę išmokos dalį susirgusiam darbuotojui turėtų mokėti darbdavys, nes esą šiuo metu svarbiausia susitarti visoms šalims. Ji pažymėjo, kad ir mūsų kaimynės Latvijos darbdaviai moka už darbuotojo ligos pirmas 14 dienų, estai - už 9 darbo dienas.

A.Morkūnienė nesutinka su pramonininkų skaičiavimais, kiek didėtų jų mokestinė našta, jeigu jiems reikėtų mokėti už 7 ligos dienas, esą tai yra tik prielaida.

"Mūsų skaičiavimu, papildomos darbdavių išlaidos išaugtų 60 mln. litų, o pramonininkų duomenimis - 180 mln. litų. Skaičiai gerokai nesutampa, tad reikia sėsti ir žiūrėti, kaip suskaičiuota", - sakė A.Morkūnienė.

Pramonininkų skaičiavimai, kad sumažinus nedarbą iki 4-6 proc. būtų pripildytas "Sodros" biudžetas, pasak viceministrės, yra teisingi tik skaičiuojant teoriškai. "Galbūt galima jį sušvelninti, tačiau visiškai išvengti ekonomikos recesijų kažin ar pavyktų, nes tai yra natūrali ekonomikos eiga. Vyriausybėje sudarytos net 3 darbo grupės, kurios rūpinasi darbo santykių lankstumo, naujų darbo vietų kūrimo, biurokratijos pažinimo ir kitais klausimais", - dėstė ji.

Siūlomi pakeitimai

Vasario pabaigoje Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasiūlė 7 svarbiausius žingsnius, kaip pakeisti įstatymus, kad "Sodros" fondo išlaidos nuo 2011-2012 metų būtų apribotos, taip pat siekiant išlaikyti žmonių motyvaciją kuo ilgiau išlikti darbo rinkoje.

Daug prieštaringų diskusijų sukėlė ir siūlymas pailginti pensinį amžių iki 65 metų, jį suvienodinant ir vyrams, ir moterims. Skeptikai įsitikinę, kad tai vėl neapgalvotas valdžios žingsnis, esą tokia našta bus nepakeliama dirbantiesiems.

Valdžia siūlo nebeskirti ir naujų I-II laipsnio valstybinių pensijų už nuopelnus, taip pat nebeplėsti valstybinių pensijų gavėjų grupės ir mokėti tik paskirtąsias ankstesniais metais. Tuo tarpu neįgaliesiems siūloma priežiūrai ir slaugai skirti ne pinigines išmokas, o socialines paslaugas, kurias esą teiktų savivaldybės ir kitos socialines paslaugas teikiančios institucijos.

Taip pat siūloma keisti ir motinystės/tėvystės išmokų tvarką - leisti tėvams rinktis, ar jie metus namie augins vaiką ir gaus 100 proc. atlyginimo dydžio išmoką, ar tęs atostogas dvejus metus ir pirmaisiais metais gaus 60 proc., o antraisiais - 40 proc. atlyginimo.

Dar viena valdžios siūloma naujovė - nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimą iš "Sodros" perduoti privačioms draudimo įmonėms, kurios esą būtų labiau suinteresuotos kontroliuoti darbų saugą įmonėse. Be to, socialinio draudimo įmokų surinkimą ketinama perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

2010 metais į "Sodros" biudžetą planuojama surinkti 9 891,6 mln. litų, išlaidos sieks 12 700,5 mln. litų. 2009 metais "Sodra" gavo 10 926,4 mln. litų pajamų ir turėjo 13 951,3 mln. litų išlaidų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"