TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Gelbėjo bites, pakenkė žemdirbiams

2016 06 09 6:00
en.wikipedia.org nuotrauka

Europos Komisijai (EK) priėmus sprendimą apriboti kai kurių augalų apsaugos priemonių naudojimą, Lietuvoje per dvejus metus perpus sumažėjo vasarinių rapsų plotas.

Šiemet pesticidus vėl leidus laikinai naudoti, ūkininkai rapsų pasėlių atsėti neskuba ir keikia Europos politikus, kurie neapgalvotais sprendimais padarė milijardus eurų žalos žemės ūkiui, o bitėms nepadėjo.

Europos Komisija, atsižvelgusi į Europos Parlamento rekomendaciją, 2013 metų pabaigoje apribojo pesticidų neonikotinoidų naudojimą, kai buvo paskelbti kai kurių mokslininkų duomenys, kad šios augalų apsaugos priemonės (AAP) visame pasaulyje žudo bites. Šie vabzdžiai yra labai svarbūs ekosistemai ir žemės ūkiui.

Žemdirbiai ir AAP gamintojai tokius sprendimus vadino populistiniais ir reikalavo pateikti moksliškai pagrįstus duomenis apie, jų nuomone, menamą neonikotinoidų žalą bitėms. Tačiau Lietuvos bitininkai mano, kad nustojus naudoti pesticidus bitės iš laukų grįžta sveikesnės.

Drastiškai sumažėjo rapsų

Kaip ir tikėtasi, EK draudimas sukėlė rimtų problemų. Mat nuo 2013 metų pabaigos visoje Europos Sąjungoje (ES) uždrausti neonikotinoidai yra vieninteliai pesticidai, kurie Lietuvoje naudojami rapsams beicuoti. „Be šių pesticidų technologiškai auginti rapsus labai sudėtinga, alternatyvos jiems nėra ir draudimas drastiškai paveikė vasarinių rapsų plotus, jie per dvejus metus sumažėjo daugiau negu perpus“, – sakė Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas.

Statistikos departamento duomenimis, vasarinių rapsų plotas Lietuvoje 2015 metais, palyginti su 2014 metais, sumažėjo 63,1 proc. – nuo 111,3 tūkst. iki 41,1 tūkst. hektarų.

Valstybinė augalininkystės tarnyba šių metų vasario 24-ąją ribotam 120 dienų terminui suteikė leidimą vėl naudoti neonikotinoidus, konkrečiai – beicą CRUISER OSR, ir įvežti MODESTO beicu apdorotą vasarinių rapsų sėklą.

Tačiau, A. Macijausko teigimu, leidimas duotas per vėlai ir žemdirbiai neskubėjo atsėti rapsų. „Buvusioms kultūroms atsėti reikia laiko, o buvęs lygis gal niekada nebus atkurtas“, – spėjo jis.

A. Macijauskas mano, kad laikinas leidimas naudoti pesticidus nedarys įtakos žemdirbių sprendimui auginti rapsus, nes jie jau pakoregavo sėjomainą, vietoj rapsų augina kitus augalus. Žemdirbio nuomone, cheminiais preparatais nebeicuotų sėklų net neverta sėti, nes spragės dar po žeme nugraužia daigelius, o pradėjusius žydėti augalus sunaikina kiti kenkėjai. Dažnai žūsta net 100 proc. pasėlio.

A. Macijausko nuomone, neonikotinoidų draudimas yra klasikinis pavyzdys, kas atsitinka, kai ekonominius, žemės ūkio sprendimus priiminėja ne specialistai, o politikai. „Europarlamentarai vadovavosi abejotinos kokybės tyrimais. Jokia autoritetinga mokslo institucija jų nepatvirtino. Tėra grupelės mokslininkų samprotavimai apie tai, kad galbūt neonikotinoidai daro žalą bičių populiacijai. Nugirdę tokias mokslininkų abejones, neišprusę politikai nusprendė, jog jie geriausiai išmano žemės ūkį, biologiją ir chemiją, nors apie tai neturi supratimo, ir priėmė neatsakingą sprendimą“, – samprotavo jis.

A. Macijauskas priminė, kad Lietuvoje niekada nebuvo nustatyta masinės bičių žūties atvejų dėl neonikotinoidų naudojimo. „Pasitaikė tik keli atvejai, kai nesilaikydami instrukcijų ūkininkai purškė AAP pasėlius žydėjimo metu ir pažeidė kelis avilius. O apie žalingą neonikotinoidų poveikį bitėms Lietuvoje jokių tyrimų neatlikta. Šios AAP draudimas padarė milijardų eurų žalą visos Europos žemės ūkiui. Esu įsitikinęs, kad po kelerių metų neonikotinoidai vėl bus leidžiami naudoti kaip ir anksčiau“, – sakė jis.

Moksliškai nepatvirtinti duomenys

Lietuvos augalų apsaugos asociacijos vadovė Aušra Beniulienė tikino, kad AAP niekada nebuvo svarbiausia ir vienintelė bičių nykimo priežastis. „EK laboratorijos atlikti tyrimai parodė, kad bitės daugiausia nyksta dėl ligų ir tik dešimtoje vietoje yra AAP. Todėl neonikotinoidų apribojimas pakenkė žemės ūkiui, bet neatnešė tokios naudos bitėms, kokios kai kurie žmonės nuoširdžiai tikėjosi. Neonikotinoidai naudoti per 10 metų daugelyje kultūrų, jeigu jie būtų toks didelis nuodas, gal per tą laiką jau nė vienos bitės nebūtų likę. Taip neįvyko, tačiau bitės tai vienur tai kitur iki šiol žūsta. Šio reiškinio priežasčių reikia ieškoti kitur. Beje, ir patys bitininkai pripažįsta, kad daug kas priklauso nuo to, kaip rūpestingai jie prižiūri savo bites, saugo nuo ligų ir kenkėjų, rūpinasi mityba“, – pabrėžė ji.

Specialistės nuomone, politikai ieškojo atpirkimo ožio ir jį surado. O specialistai dabar taiso jų klaidas. Šiemet Lietuvoje vėl laikinai leista naudoti neonikotinodais padengtus rapsų beicus, nes jiems alternatyvos nėra. Valstybėms narėms tai rekomendavo daryti pati EK. Suomija, Danija, Latvija, Estija ir kitos šalys šį žingsnį žengė jau 2014 metais.

Sąžiningumo klausimas

Kelmės rajono bitininkų draugijos pirmininkas Feliksas Ramanauskas prisipažino, kad bitininkai iki šiol su baime žvelgia į rapsų laukus. „Iš jų grįžusios bitės miršta, jų neįsileidžia į avilius arba jos iš viso nesiorientuoja, kur sugrįžti. Prie rapso bičių šeimos silpnos“, – sakė jis. Į pastabą, kad Lietuvoje gaminamas rapsų medus, o aviliai neretai specialiai atvežami prie rapsų lauko, F. Ramanauskas atsakė: „Taip, kai kurie bitininkai gerai sutaria su ūkininkais. Gal tie ūkininkai geri ir sąmoningi? Bet mūsų rajone jie purškia chemikalais žydinčius augalus, kovok nekovojęs, bijome mes tų rapsų. Mažesnieji laiko avilius prie namų, didesnieji bando vežti į miškus, kuo toliau nuo rapsų laukų“, – sakė jis.

Bitininkas netiki, kad uždraudus neonikotinoidus žemdirbiai nebesėja jais beicuotų rapsų sėklų: „O kas tikrina? Gal žmogaus dokumentai ir sutvarkyti, bet kažin kaip yra iš tikrųjų. Pernai atėjęs prie bityno matydavau, kad krūvos bičių guli negyvos ant žemės. Kaip tai suprasti? Nežinau, iš kur jos parskrido – iš rapsų ar iš miško.“

Bendrovės „Agrochema“ Augalininkystės skyriaus vyresnioji produkto vadybininkė Edita Mikašauskienė sakė, kad insekticidai iš tiesų daro neigiamą poveikį aplinkai ir žudo visus vabzdžius. Tačiau tokia ir yra jų paskirtis. „Bet žydėjimo metu augalus jais purkšti draudžiama. Jeigu ūkininkas atsakingai vertina savo ir kolegų bitininkų darbą, problemų neturėtų būti“, – samprotavo ji.

E. Mikašauskienė teigė žinanti, kad kai kurie bitininkai savo noru atveža bites prie žydinčių rapsų. „Ūkininkai tariasi su bitininkais, kad jie atvežtų mobilius bitynus. Iš to ūkininkui nauda, nes bitės apdulkina rapsus, užauga geresnis derlius. Bitininkas džiaugiasi, kad bitės prirenka medaus. Bet ne paslaptis, kad yra ir neatsakingų ūkininkų. Aplinka niokojama, kai ūkininkai rapsus purškia žydėjimo metu. Tai didelis pažeidimas, nes bitės nutūpia ant žydinčių augalų ir žūsta. Beje, ant kiekvienos insekticido pakuotės nurodyta, kad draudžiama jais purkšti per augalų žydėjimą, kai skraido bitės“, – pabrėžė augalininkystės specialistė.

Gali informuoti bitininkus

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja Aušra Leščinskaitė teigė, kad Lietuvoje iki 2013 metų pabaigos buvo nustatyti tik pavieniai bičių šeimų žuvimo atvejai ir dėl to gauti skundai į VMVT teritorines tarnybas. „Išsiaiškinus aplinkybes, paaiškėjo, kad buvo purkšti augalai. Ne vienas bitininkas kreipėsi į teismą dėl nuostolių atlyginimo“, – sakė ji. 2014 ir 2015 metais, kai žemdirbiai nebenaudojo neonikotinoidais beicuotų vasarinių rapsų sėklų, bičių šeimų mirtingumas, pasak jos, sumažėjo, statistiškai padaugėjo bičių šeimų. Tačiau specialistė negalėjo šio reiškinio susieti su nustatytu draudimu naudoti AAP. „VMVT nėra atlikusi neonikotinoidų poveikio tyrimo. Nėra prasmės jo atlikti, nes neonikotinoidai sukurti tam, kad naikintų visų rūšių vabzdžius“, – sakė ji.

A. Leščinskaitė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje sukurtas naujas būdas apsaugoti bites nuo neigiamo AAP poveikio. Ūkininkai, prieš purkšdami žydinčius augalus profesionaliajam naudojimui skirtomis AAP, gali internetu, naudodamiesi specialia sistema, pateikti informaciją apie planuojamą purškimą. Šie duomenys automatiškai SMS žinute ar elektroniniu paštu siunčiami šalia planuojamų purkšti plotų bitynus užregistravusiems asmenims.

Vasarinių rapsų pasėlių plotas Lietuvoje, tūkst. ha

20142015Pokytis , proc.
111,341,1–63,1

Šaltinis: Statistikos departamentas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"