TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Gelbstint eurą pritrūks kreditų

2011 11 03 6:21

Graikijos skolos restruktūrizavimo procesas ir euro zonos krizė Lietuvai turės gana ribotas pasekmes, kadangi krašto finansinė sistema į probleminį regioną investavusi nedaug. Tačiau vykdydami reikalavimą didinti kapitalo rezervą bankai gali dar labiau mažinti kreditavimą.

Ekonomistai teigia, kad ir mūsų krašte veikiančius komercinius bankus patronuojantys Šiaurės šalių bankai yra gerokai mažiau nei kitos Europos kredito įstaigos įklimpę į probleminius Pietų Europos regionus.

Kaip žinoma, praėjusią savaitę Europos Sąjungos (ES) vadovai pasiekė susitarimą nurašyti pusę Graikijos skolų ir padidinti Europos finansinio stabilumo fondą iki 1 trln. eurų. Prognozuojama, kad vien dėl graikų skolos nurašymo Europos, daugiausia Vokietijos ir Prancūzijos, bankai praras apie 120 mlrd. eurų. Todėl ES lyderiai nusprendė, kad Senojo žemyno bankai padidintą iki 9 proc. kapitalo rezervą turi sukaupti iki 2012 metų birželio 30 dienos. Tam pirmiausia turi būti naudojamos privačios lėšos ir tik prireikus rekomenduojama naudotis valstybių parama bei Europos finansinio stabilumo fondo lėšomis.

Manoma, kad dalis probleminių bankų, nepajėgsiančių įvykdyti reikalavimų, greičiausiai prašys pinigų iš savo valstybės centrinio banko. LŽ kalbinti didžiųjų Lietuvos komercinių bankų analitikai tikino, kad reikalavimas didinti kapitalo rezervą mūsų krašte veikiantiems bankams didelių problemų nesukels. Tačiau esą galimas neigiamas šalutinis poveikis - pritrūks pinigų kreditams.

Gali brangti paskolos

"DnB NORD" grupės vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka pabrėžė, kad Lietuvos komerciniams bankams šiuo metu taikomas 5 proc. kapitalo rezervo reikalavimas. "Bankams teks sukaupti dvigubai didesnį rezervą, jie turės ieškoti papildomų pinigų. Vadinasi, jiems teks įšaldyti dalį pajamų ir kapitalo. Atitinkamai jie galės mažiau skolinti, o skolinimo kaina gali didėti - ir gyventojams, ir verslui", - prognozavo J.Rojaka. Ekonomistės nuomone, didžioji dalis Europos bankų su šiuo reikalavimu turėtų susidoroti, pareikalaudami trūkstamo kapitalo iš akcininkų.

SEB banko prezidento patarėjas, finansų analitikas Gitanas Nausėda neabejoja, kad mūsų krašte veikiantys komerciniai bankai su likvidumo problema susidoros sėkmingai. "Mes visada turėjome perteklinį likvidumą - didesnį nei reikalauja Lietuvos bankas (LB). Ši problema Lietuvoje niekada nebuvo opi, bet ką gali žinoti. Jeigu kiltų didžiulio masto krizė Europoje, negalėtume likti saugia oaze. Tačiau reikėtų fantazuoti, kas turėtų atsitikti, kad Lietuvos bankai pristigtų likvidumo", - tikino G.Nausėda.

Didžiausias pavojus, anot jo, gali kilti tik dėl to, kad vėl užsidarys paskolų kranelis. Baiminamasi, kad Vokietijos ir Prancūzijos komerciniai bankai, kurie daugiausia investavo į Graikijos vertybinius popierius, nukarpius šios valstybės skolas neišvengiamai praras dalį turto. Nuostolius jiems reikės padengti papildomu kapitalu. Pirmiausia iš savo akcininkų įnašų. Ir netgi jeigu tai pavyktų padaryti, gali atsitikti taip, kad bankai, bijodami rizikuoti, sėdės ant pinigų maišo ir nustos skolinti vieni kitiems, kaip darė po "Lehman Brothers" bankroto. Kad taip neatsitiktų, centriniai bankai pasiryžę suteikti pinigų nelikvidumui išvengti. "Europoje masinių bankų bankrotų taip pat neturėtų kilti", - įsitikinęs G.Nausėda.

Vis dėlto, pasak jo, Švedijos finansų priežiūros institucija neseniai pareiškė, kad rizika yra labai didelė, ypač susijusi su tarpbankinės rinkos funkcionavimu, ir perspėjo, jog šalies bankai turėtų būti pasirengę nelikvidumo pavojams, todėl turėtų taikyti netgi aukštesnius kapitalo pakankamumo reikalavimus nei Europoje, kad sistema liktų sveika ir pajėgtų atlaikyti išorinius iššūkius.

Skandinavija geresnėje padėtyje

Jeigu valstybių skolų krizės Europai nepavyktų suvaldyti ir padėtis finansų rinkose toliau blogėtų, kokie pavojai dėl to galėtų kilti Skandinavijos bankams, kurių kapitalas dominuoja Lietuvos finansų rinkoje?

"Skandinavų bankai gana stiprūs. Pagal stresinio testavimo rezultatus nė vienas jų nebuvo patekęs į probleminių bankų sąrašą. Padėtis Šiaurės šalyse yra daug geresnė negu Pietų ar Vidurio Europoje. Šiuo atžvilgiu tam tikrų pavojų rizika yra mažesnė", - teigė J.Rojaka.

Naujienų agentūros "Bloomberg" teigimu, jeigu dabar būtų atliktas bankų stresinis testavimas, neigiamą įvertinimą gautų mažiausiai 66 didžiausios Europos finansinės institucijos. Joms taip pat tektų sukaupti 220 mlrd. eurų vertės kapitalą. "Žinoma, jeigu krizė įsibėgėtų, Skandinavijos bankai gal atsisakytų tam tikrų regionų, bet nemanau, kad tai galėtų paliesti Baltijos valstybes. Jos išlieka gana perspektyviu regionu Šiaurės šalių bankams", - tvirtino "DnB NORD" banko analitikė.

Tai, kad Švedija ir Norvegija nepriklauso euro zonai ir negali tiesiogiai pasinaudoti tam tikrais bendrais europiečių sprendimais, pavyzdžiui, Europos finansinio stabilumo fondo lėšomis, J.Rojakos nuomone, taip pat nėra didelė problema. Anot ekonomistės, Norvegija pati siūlo savo stabilumo fondo lėšas, kad Europa išspręstų dabartines problemas.

"Šiaurės šalys yra stiprios valstybės. Švedijos ekonomikos augimas pastaruoju metu buvo vienas didžiausių ES. Sunku numatyti situaciją, kad Skandinavijos bankai atsidurtų probleminėje zonoje ir turėtų prašyti papildomos pagalbos iš Europos centrinio banko", - aiškino ekonomistė.

J.Rojaka dar priminė, kad suabejojus euro stabilumu, daugelis finansinių institucijų buvo pradėję ieškoti saugesnių valiutų užutėkių, ir stipri Norvegijos krona - vienas iš pasirinkimų.

Ar išlaikys pasitikėjimą?

Ar didėjant nepasitikėjimui bankų sistema žmonės nepradės masiškai atsiiminėti indėlių iš bankų ir taip nesukels visuotinio finansų rinkos gaisro?

SEB ekonomistas G.Nausėda svarstė, kad žmonės reaguoja į tai, ką daro vyriausybės, ko imasi bankai, ir tada vertina. "Noriu priminti, kad po "Lehman Brothers" bankroto 2008-aisiais taip pat baimintasi, kad indėlininkai pradės masiškai atsiiminėti indėlius. Tąkart buvo padidinta indėlių draudimo suma. Praūžus krizei buvo kilę diskusijų, ar draudimo ribos nereikėtų sumažinti, bet daugelis Europos valstybių, taip pat ir Lietuva, paliko tą pačią sumą - 100 tūkst. eurų. Ir ji tebegalioja. Tad indėlininkai turėtų jaustis ramūs. Todėl nesitikiu kokio nors masinio indėlininkų puolimo į bankus pavojaus", - ramino G.Nausėda.

"DnB NORD" ekonomistė J.Rojaka atkreipė dėmesį, kad pačioje Skandinavijoje išplėtota pažangi socialinė apsauga ir ten sunku tikėtis indėlininkų panikos priepuolių. Kitose valstybėse indėlininkų pasitikėjimas esą priklausys nuo padėties. "Jeigu vėl būtų pradėtos eskaluoti temos apie recesiją ir depresiją, žmonių elgesį prognozuoti sunku. Žinome, kad panika plinta gana greitai ir šią "infekciją" sustabdyti sunku. Bet jeigu netgi indėlių nutekėjimas įvyktų, bankai galėtų pasiskolinti kitose rinkose. Be to, pastaruoju metu indėlių daugėjo mažesniuose bankuose, kurie dirba labiau rizikuodami ir siūlydami aukštesnes palūkanas. Tuo metu skandinavų bankams indėliai yra gana brangus kapitalo pritraukimo būdas. Dažnai jiems pasiskolinti išorės rinkose pigiau nei pritraukti indėlių", - pripažino banko analitikė.

Komentaras

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Jonas Čičinskas.

- Lietuvos bankų sistemoje dominuojantys Šiaurės bankai nėra daug paskolinę Pietų Europos bankams. Nurašytų Graikijos skolų skandinavų bankininkams kliūva tikrai daug mažiau nei Vokietijos ar Prancūzijos bankams. Didelio pavojaus jiems nesukeltų ir Italijos kritimas. Todėl Lietuvos ir visų Baltijos valstybių padėtis geresnė, palyginti su kitomis naujomis Rytų ir vidurio Europos valstybėmis. Pavyzdžiui, į Rusiją ir Ukrainą sulindę austrų ir graikų bankai, Lenkijoje koją įkėlę Italijos bankai. Potencialiai jie kelia grėsmę. O pas mus, ačiū Dievui, tikrai geresnė padėtis. Manau, kad Šiaurės šalių bankai rimtai žvelgia į Baltijos regioną, nes jie čia užėmė tiek rinkos, tiek įdėjo pastangų, kad iškilus sunkumams išeiti ar susitraukti jiems būtų labai trumparegiška. Į jų vietą tuoj ateitų japonai ir rusai, nes Rytuose padėtis nėra tokia bloga, ten kapitalas telkiasi ir pasitikėjimas savimi didėja. Skandinavams reikia iškentėti, nes praūžus audrai finansų rinka Baltijos kraštuose išliks perspektyvi ir generuojanti daug pelno. Esu įsitikinęs, kad skandinavai stengsis čia likti.

Skaičiai

LB duomenimis, šalyje veikiantys bankai didino likvidumą: 2011 metais mažėjęs likvidumo rodiklis trečiąjį ketvirtį padidėjo 1,4 procentinio punkto - iki 41,7 proc. ir buvo beveik 12 proc. punktų didesnis už LB nustatytą minimumą (30 proc.).

Bankų sistemos rinkos didžiąją dalį sudarančių užsienio bankų, galinčių skolintis iš užsienio patronuojančiųjų institucijų, vidutinis likvidumo rodiklis spalio 1 dieną buvo 40,4 procento.

Užsienio patronuojančiųjų institucijų neturinčių bankų vidutinis likvidumo rodiklis buvo didesnis - 45,9 procento.

Spalio 1 dienos duomenimis, bankai nurodė turintys pakankamą likvidumo atsargą grynajai finansavimo spragai padengti. Bankų nustatyta likvidumo atsarga iš viso sudarė beveik 15 mlrd., o grynoji finansavimo spraga buvo 6,8 mlrd. litų, t. y. bankai turėjo 2,2 karto didesnę negu minimaliai reikėtų likvidumo atsargą.

Bankai, nepažeisdami kapitalo pakankamumo normatyvo, spalio 1 dieną buvo pajėgūs sudaryti apie 2,8 mlrd. litų papildomų specialiųjų atidėjinių.

Per šių metų 9 mėnesius šalies bankai gavo 707,2 mln. litų pelno, iš jo 193,7 mln. litų - per trečiąjį ketvirtį.

Lietuvos bankų sistemoje dominuoja skandinaviškasis kapitalas. Didžiausias Lietuvos komercinis SEB bankas priklauso Šiaurės Europos finansų įmonių grupei SEB, kuri valdo 99,7 procento SEB banko akcijų.

Bankas "Swedbank" priklauso Baltijos ir Šiaurės šalių regione veikiančiai, daugiausia švedų akcininkų, finansinei grupei. "DnB NORD" banko 100 proc. akcijų valdo didžiausias Norvegijos bankas "DnB NOR Bank".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"