TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Gėlėmis pridengti nelegalios prekybos slibinai

2011 07 29 0:00
Daržovės dažniausiai atvežamos iš Lenkijos, gėlės perkamos ir Olandijoje, tačiau pardavimų pajamos deklaruojamos tik nuo nedidelio kiekio Lietuvoje įsigytų vaisių, daržovių ar gėlių.
Petro Malūko nuotrauka

Mokesčių rinkėjai nusitaikė į šalies turgavietėse klestinčią nelegalią prekybą gėlėmis, vaisiais ir daržovėmis. Įtariama, kad šešėlyje dirbantys importuotojai kasmet nesumoka keliasdešimt milijonų litų siekiančio pridėtinės vertės mokesčio, o kas trečias dirba nelegaliai.

Aiškėja nusikalstamos schemos

"Vaisių ir daržovių bei gėlių prekybą turgavietėse dažnai organizuoja asmenys, neįregistravę veiklos arba nesudarę darbo sutarčių. Turguje (kioskuose, paviljonuose) prekiaujantiems žmonėms šie organizatoriai prekes tiekia išmokėdami atitinkamą procentą nuo faktiškai gautų dienos pajamų. Smulkūs prekiautojai dažniausiai yra įregistravę individualią veiklą arba turi verslo liudijimus, šiuos jiems irgi dažniausiai nuperka minėti prekybos organizatoriai, kurie net vadinami savininkais", - LŽ pasakojo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojas Mindaugas Almantas.

Tokią nelegalaus verslo ir mokesčių vengimo schemą nustatė jo vadovaujama darbo grupė, išanalizavusi dvejų praėjusių metų mokestinių patikrinimų rezultatus.

"Daržovės dažniausiai atvežamos iš Lenkijos, gėlės perkamos ir Olandijoje, tačiau pardavimų pajamos deklaruojamos tik nuo nedidelio kiekio Lietuvoje įsigytų vaisių, daržovių ar gėlių. Įveždami gėles, prekybos organizatoriai klastoja dokumentus, juose nurodo neteisingą prekių kiekį ar vertę. Gana "populiaru" už smulkiems prekiautojams parduotus vaisius, daržoves ar gėles neišrašyti apskaitos dokumentų, taigi ir neapskaityti pajamų", - LŽ pasakojo M.Almantas.

Mokesčių inspektoriai nustatė ir tokių atvejų, kai deklaruojama neva prekės, pavyzdžiui, gėlės, tiekiamos į Europos Sąjungos (ES) valstybes, o iš tiesų jos parduodamos Lietuvoje.

Gaudo stambias žuvis

VMI šiemet pradėjo specialią programą, kuria siekiama identifikuoti vaisių, daržovių bei gėlių prekyba užsiimančias bendroves ir didmenininkus, kurie pažeidinėja mokestinę drausmę bei nuolat apvagia valstybės biudžetą.

Nors VMI specialistai šiuo metu turgavietėse tikrina ir apklausia smulkiuosius prekiautojus, mokesčių rinkėjų akiratyje yra ne jie, o stambūs vaisių, daržovių ir gėlių importuotojai, perpardavėjai, tokios prekybos organizatoriai. Iki šio tikrinimo pradžios birželį VMI analitikai atliko išsamų tiriamąjį darbą, kurio metu pavyko surinkti duomenis apie rizikingiausias ar potencialiai šešėlyje dirbančias įmones bei nustatyti schemas, pagal kurias vykdoma nelegali prekyba gėlėmis bei vaisiais ir daržovėmis, slepiamos milijonus litų siekiančios mokesčių nepriemokos. Į rizikos grupę pateko vaisiais, daržovėmis ir gėlėmis prekiaujančios įmonės, kurių pardavimas yra mažesnis nei pirkimas (pavyzdžiui, prekių perkama už 100 tūkst. litų, o parduodama už 90 tūkst.), tačiau nežinia kodėl jos ne bankrutuoja, o toliau sėkmingai plėtoja verslą. Kitai rizikos grupei priskirtos įmonės, įsivežančios prekių iš ES šalių, bei tos, kurių labai mažas darbo užmokesčio fondas. Į mokesčių rinkėjų akiratį pateko įmonės, kurių akcininkai yra užsieniečiai. "Dažnai pasitaiko, kad tokioje įmonėje dirba tik vienas žmogus ir jis yra užsienietis. Iš patirties žinome, kad antai Kaukazo šalių gyventojų supratimas, kaip reikia gerbti įstatymus, labai nutolęs nuo europietiškų standartų", - LŽ pasakojo VMI projekto vadovo pavaduotojas Mindaugas Kiela.

Analizuota ir pasitikėjimo telefonu gauta informacija bei ES valstybių PVM informacijos mainų sistemos duomenys. "Pavyzdžiui, matome, kad mus dominanti Lietuvos firma nusipirko prekių ES už milijoną litų, o Lietuvoje jų deklaruoja tik už 100 tūkstančių. Tokios įmonės buvo priskirtos prie rizikingų, jos tikrinamos. Nustatėme, kad vienos tokios bendrovės ES ir Lietuvoje deklaruotų įsigijimų suma skyrėsi net 16 mln. litų. Šiam mokesčių mokėtojui buvo priskaičiuota daugiau kaip 2 mln. litų baudų ir delspinigių", - sakė M.Kiela.

VMI iš viso atrinko apie 2000 rizikingų PVM mokėtojų ir apie 500 ne PVM mokėtojų. Tačiau birželį pradėjus tikrinti turgavietes inspektoriams pavyko išaiškinti ir tokių nelegaliais būdais veikiančių daržovių bei gėlių perpardavimo įmonių, kurios nebuvo patekusios į rizikos grupę. Antai viena tokių veikė Šiaulių turgavietėje. Nustatyta, kad ši įmonė po kelis kartus per savaitę atveža produkcijos iš Lenkijos ir parduoda ją Lietuvoje be jokių dokumentų. Telšiuose aptikta aktyviai gėlėmis prekiaujanti Klaipėdos įmonė, kuri jau keleri metai buvo išregistruota iš įmonių registro.

Gėlininkų gudrybės

Pasak VMI pareigūno M.Kielos, nelegali prekyba vaisiais ir daržovėmis šalies turgavietėse gali sudaryti apie 30 proc. ir daugiau rinkos.

Šešėlyje dirba ne mažesnė dalis ir gėlių prekybos sektoriaus. Įvežantys į Lietuvą gėles perpardavėjai klastoja dokumentus, juose nurodo neteisingą prekių kiekį ar vertę, kitiems prekiautojams parduodami gėles neišrašo apskaitos dokumentų ir neapskaito pajamų. Šie prekeiviai gana vieningi, o baltomis varnomis laikomi tie smulkūs prekiautojai, kurie iš tiekėjų reikalauja apskaitos dokumentų kiekvienai perkamų gėlių partijai. Tokiems didmenininkai net atsisako parduoti prekes arba labai padidina jų kainą, taip užsispyrėliai arba sutramdomi, arba priverčiami mesti savo verslą.

Manoma, kad dėl nelegalios prekybos vaisiais ir daržovėmis Lietuvoje per metus nesumokama iki 20-30 mln. litų pridėtinės vertės mokesčio (PVM).

M.Kiela teigė, kad daugiau mokesčių nuslepia ir didesnės apimties nelegalią veiką vykdantis vaisių ir daržovių sektorius, tačiau gėlių sektoriuje esą pasitaiko daugiau gudrybių ir kartais būna sunkiau sugaudyti nelegalus. Pavyzdžiui, deklaruojama, kad Olandijoje už 70-80 centų pirktos gėlės Lietuvoje parduodamos už 1 centą. "Pričiupti pardavėjai aiškina, kad gėlės prarado prekinę išvaizdą, todėl neva parduodamos taip pigiai. Tokius aiškinimus, kai prekė parduodama pigiau nei už savikainą, vertiname nelabai palankiai. Tačiau daržovių sektoriuje tokių didelių svyravimų nepasitaiko", - LŽ aiškino 10 metų operatyvinio darbo patirtį turintis M.Kiela. Jis pasakojo ir visiškai neįtikimą gėlių pardavėjo pasiaiškinimą: esą rožės "sugedo", jas nurašė ir atidavė ūkininkui, kuris jomis tręšia laukus.

Šeimininkų neišduoda

Nors įsigytas verslo liudijimas nesuteikia teisės perparduoti maisto prekes kitiems verslo liudijimus turintiems gyventojams, toks veiklos modelis šiame sektoriuje gana paplitęs. Turguose prekiauja daug nelegaliai dirbančių žmonių, kuriuos "įdarbina" individualia veikla užsiimantys gyventojai. Kad šie prekeiviai dirba ne sau, o yra pasamdyti stambių prekybos organizatorių, geriausiai įrodo tai, jog jie nesugeba atsakyti į paprasčiausius klausimus.

"Kai klausiame smulkių turgaus prekeivių, kur pirko ar iš kur atsivežė produkciją, jie nesugeba paaiškinti - nei iš kokio sandėlio, nei kada, nei kokiu transportu viską atvežė. Nes jie nei transporto priemonės, nei vairuotojo pažymėjimo paprasčiausiai neturi. Tai netiesiogiai įrodo, kad žmogus yra samdomas, o prekes jam pristatė kažkas kitas, - LŽ pasakojo projekto vadovo pavaduotojas VMI Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus vyr. specialistas M.Kiela. - O kai pareikalaujame prekiaujančiojo pateikti prekių įsigijimo dokumentus, išgirstame atsakymą: "Neturiu, viskas laikoma pas šeimininką. Tuoj paskambinsiu, šeimininkas viską duos."

"Šeimininkas" beveik niekada nepasirodo. Tačiau M.Kiela pasakojo, kad jam pačiam pavyko du kartus įrodyti nelegalaus darbo faktą vien remiantis prekiautojų parodymais. Du žmonės patvirtino, kad dirba ir gauna atlygį nuo per dieną parduoto produkcijos kiekio. "Esame laimėję tokių bylų ir teismuose, tačiau įrodymų procesas yra labai sudėtingas, nes jeigu žmogus tik užsimena ir daugiau nieko neaiškina, įrodyti sunku", - sakė VMI pareigūnas.

Kadangi smulkus prekiautojas paprastai neatskleidžia savo santykių su "šeimininku", jam pačiam tenka atsakomybė už tai, kad neturi prekių įsigijimo dokumentų.

Šiems smulkiems prekeiviams prekes pristatantys stambūs perpardavimo organizatoriai paprastai verslo liudijimą įsigyja tik vienai savaitės dienai. "Tos dienos rytą jie nusiperka kokį sunkvežimį šiltnamiuose užaugintų agurkų ir perduoda juos turgaus prekeiviams. Tokiu būdu jie įteisina savo veiklą", - pasakojo M.Kiela.

Turinčio verslo liudijimą asmens prekių apyvarta per 12 mėnesių negali būti didesnė kaip 100 tūkst. litų, nes šią sumą viršijus reikia registruotis PVM mokėtoju. Įsivežant prekes iš ES, PVM mokėtoju reikia registruotis, jeigu įsivežamų prekių kiekis viršija 35 tūkst. litų. "Prekeiviai daro viską, kad šių sumų neviršytų: slepia, naikina, padirbinėja dokumentus. Žinau atvejį, kai vienas žmogus iš Lenkijos į Lietuvą iš karto įvežė daržovių už 14 tūkst. zlotų (apie 12 tūkst. litų). Jeigu jis tokį kiekį įveža per mėnesį tris kartus, jau turėtų registruotis PVM mokėtoju. Tačiau jie klastoja duomenis, sumažina įvežamos produkcijos sumą, kad tik to daryti nereikėtų", - teigė M.Kiela.

Su nelegaliais prekeiviais turėtų kovoti ir turgaviečių savininkai. Tačiau nelegalūs prekeiviai dažniausiai sugeba veikti taip, kad į turgaviečių vadovų akiratį nepatenka arba juos apgauna. Pasak M.Kielos, Kauno turgavietėms būdinga, kad atvykus mokesčių inspektoriams ar veterinarijos ir augalininkystės specialistams, prekeiviai vaisiais ir daržovėmis akimirksniu išsilaksto, net palieka prekių prikrautus vilkikus likimo valiai.

Kas mėnesį nuslepia milijonus

Klaipėdos apskrities VMI tik vieno reido metu nustatė didžiulio masto mokesčių slėpimą, kurį vykdė dvi giminystės ryšiais susijusios šeimos. Penai liepą per penkias dienas kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos bei Valstybinės augalų tarnybos specialistais atlikta daugiau kaip 50 kratų. Jų metu rasta daugiau kaip 80 tūkst. grynųjų pinigų, taip pat galbūt suklastotų prekių įsigijimo dokumentų. Surinkus reikiamus įkalčius pareikšta ir dar planuojama pareikšti įtarimus daugiau kaip 10 asmenų. Taip pat sulaikyta ir perduota realizuoti apie 32 tonas greitai gendančių vaisių ir daržovių už maždaug 78 tūkst. litų. Išankstiniais skaičiavimais, galbūt nuslėptos (neapskaitytos) pajamos sudarė apie 3 mln. litų per mėnesį.

"Patikrinimo metu buvo sulaikyti 5 vežėjai, užsiimantys didmenine prekyba vaisiais ir daržovėmis, iš kurių vienas - juridinis asmuo, vienas - neregistruotą veiklą vykdantis fizinis asmuo, trys - fiziniai asmenys, vykdomai veiklai įsigiję verslo liudijimus. Įtariama, kad neteisėtoje prekyboje dalyvavo daugiau kaip 15 asmenų, kurie tarpusavyje buvo pasidaliję skirtingas funkcijas, t. y. vieni produkciją gabeno, kiti - ją įsigijo ir prekiavo. Visi minėti asmenys, vykdydami nelegalią veiką, tarpusavyje glaudžiai bendradarbiavo", - LŽ pasakojo VMI programos vadovas M.Almantas.

Vilniaus apskrities VMI nustatė, kad gėlėmis prekiaujanti bendrovė buhalterinės apskaitos registruose apskaitė ir deklaravo iš Olandijos kompanijos įsigytas prekes, kurių vertė - beveik 0,5 mln. lito. Tuo metu pagal PVM informacijos mainų sistemos duomenis olandų kompanija deklaravo parduotų prekių šiai Lietuvos bendrovei už beveik 1,6 mln. litų.

Viena vaisių ir daržovių didmenine prekyba užsiimanti Kauno bendrovė prekes įsigydavo iš ES ir, pritaikiusi nulinį PVM tarifą, esą vėl jas išveždavo į ES - Lenkiją, Bulgariją, Latviją. Kadangi bendrovė neturėjo reikiamų prekių išvežimą iš Lietuvos pagrindžiančių dokumentų, (kam vaisius ir daržoves įsivežti į šalį, kad vėl jas išvežtum, todėl manoma, kad parduodavo Lietuvoje) ji turės į valstybės biudžetą sumokėti per 70 tūkst. litų PVM, delspinigių ir baudų. Tokį sprendimą šių metų gegužės mėnesio pabaigoje patvirtino VMI. Pareigūnai tikisi, kad toliau įvykdant programą PVM mokesčio surinkimas gėlių, daržovių ir vaisių sektoriuje turėtų padidėti 10 procentų.

Kodėl laimi šešėlis?

Lietuvos vaisių ir daržovių prekybos įmonių asociacijos "Vaisiai ir daržovės" prezidentės Laimutės Grybauskaitės nenustebino VMI pradėto tyrimo rezultatai. Pasak jos, padėtis žinoma jau keletą metų, tačiau niekas iš esmės nesikeičia. "Visi žino, kad turguje klesti paslėpti darbo santykiai ir nelegali prekyba, bet niekas nesiima nieko daryti. Jei norite susigadinti nuotaiką, pamėginkite turgavietėje paprašyti kvito..", - ironizavo ji.

L.Grybauskaitė mano, kad dėl nelegalios prekybos turgavietėse nukenčia ne tik valstybės biudžetas, bet ir paprasti žmonės. "Tai ne tik biudžetui nesumokėtas PVM - nors tai irgi svarbu. Apgaudinėjama ir "Sodra". Be to, tokiu būdu išstumiami iš rinkos žmonės, kurie tikrai nori turėti savo nedidelį sąžiningą versliuką. Jie praktiškai verčiami arba pasitraukti iš turgaus, arba virsti pigia, beteise darbo jėga šešėliniam bosui", - LŽ komentavo ji.

Lietuvos vaisių ir daržovių prekybos įmonių asociacijos prezidentė mano, kad nelegali prekyba gali siekti dar didesnį mastą, nei mano VMI specialistai. "Nereikia būti dideliu rinkos ekspertu, kad tai pastebėtum. PVM mokesčio skirtumai Lietuvoje ir Lenkijoje, atvira siena, teisės aktų veikimo neužtikrinimas - tai galimybės nelegaliai užsidirbti. Gerai užsidirbti", - teigė L.Grybauskaitė.

Ji LŽ papasakojo jai žinomą nelegalios prekybos modelį. "Schema paprasta - vyksti į Lenkiją, perki prekių su dokumentais, atsiveži, jei niekas pakeliui nesustabdė, nepatikrino bei neužregistravo sąskaitų faktūrų ir jei sėkmingai išdalijai prekes smulkiems perpardavinėtojams, kurie norėdami geresnės kainos net neprašo dokumentų, skambini broliui lenkui ir sakai: "Atvažiavau sėkmingai, plėšau savo sąskaitos egzempliorių, tu irgi suplėšyk." Ir vienam, ir kitam gerai. Ką daro verslo liudijimo turėtojas arba žmogus, dirbantis pagal individualios veiklos pažymą? Eina į artimiausią didmeninės prekybos įmonę, įsigyja šiek tiek prekių, analogiškų atvežtosioms, ir su tais popieriais prekiauja visą savaitę ar ilgiau. Juk niekas nepatikrins jo sandėlio likučių (dažniausiai sandėlio net nėra, prekiaujama "nuo ratų")", - pasakojo L.Grybauskaitė. Anot jos, kai Vyriausybė pagaliau ryžosi įvesti turguje kasos aparatus, didmeninės prekybos įmonės pajuto, kad tokių smulkių "pirkėjų" srautas padidėjo trečdaliu - šiems teko legalizuoti nors dalį prekių.

Vyriausybė užaugino slibiną

Vaisių ir daržovių prekybos įmonių asociacijos prezidentė mano, kad šešėlyje dirbančios įmonės ir galimybė joms veikti rinkoje sudaro nelygias konkurencijos sąlygas sąžiningai veiklą deklaruojančioms ir mokesčius mokančioms bendrovėms, tad pastarosioms tokia padėtis yra labai skausminga.

"Tai tikrai iškreipta konkurencija, kol kas laimi šešėlis. Dar blogiau, kai teisės aktai yra priimti, bet jie neveikia, tai sukelia nebaudžiamumo už pažeidžiamumo atmosferą, skatina net sąžiningai dirbančius žmones pasukti kitu keliu. Valstybinės augalininkystės tarnybos suvestinėje vis aptinkame Lietuvos ūkininkų pavardžių. Vadinasi, jie supranta, kad nuvykti į Lenkiją parsivežti daržovių ar vaisių ir juos perparduoti kaip neva savo ūkyje išaugintus yra daug lengviau, nei patiems auginti", - apgailestavo L.Grybauskaitė.

Ar šešėliniam verslui paranki šiuo metu įteisinta galimybė prekiauti atvežtiniais vaisiais ir daržovėmis įsigijus verslo liudijimą, kuris pagal idėją turėtų būti skirtas tik labai smulkiems verslininkams? Ar nereikėtų tokios galimybės naikinti, juolab kad Finansų ministerija šiuo metu peržiūri sąrašą veiklų, kuriomis galima užsiimti turint verslo liudijimus?

L.Grybauskaitė abejoja tokio sprendimo veiksmingumu. "Kas yra tas labai smulkus verslininkas, kaip tai nustatyti? Juk prie kiekvieno prekiautojo nepastatysi apskaitininko ar mokesčių inspektoriaus. Jei tai būtų įmanoma, nereikėtų dabar sukti galvos, kaip dar pakeisti teisės aktus", - svarstė ji.

L.Grybauskaitės nuomone, veiksmingiau būtų griežtai riboti atvežamų iš svetur prekių kiekį, kad verslininkai negalėtų užsiimti didmenine prekyba. "Bet kaip tai padaryti nepažeidžiant laisvos prekybos nuostatų, kaip sukurti kontrolės sistemą, negaliu pasakyti. Visi sugriežtinimai liečia praktiškai tik legaliai dirbančius prekeivius, o šešėlyje likę ir turguose prekybą valdantys asmenys trina rankas - kuo mažiau konkurentų, tuo nelegalams geriau. Atrodo, kad kažkada Vyriausybė pagimdė viengalvį slibiną (norai buvo gražūs - skatinti žmonių verslumą, leisti dirbti vedant minimalią apskaitą), tačiau dabar tas kūdikėlis išsiaugino daug galvų ir gali jai pačiai galvą nukąsti", - svarstė prekybos įmonių asociacijos vadovė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"