TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Geležinkeliai ir uostas - finansiškai neatskiriami

2010 12 08 0:00
Uosto krovos galimybės ateityje - 50 mln. tonų, tačiau tokią apyvartą įmanoma pasiekti tik tada, jeigu "Lietuvos geležinkeliai" įvykdys privažiuojamųjų kelių rekonstrukcijos planus.
Vidos Bortelienės nuotrauka

Šiemet rinkoje išsiskiriantis Klaipėdos uosto apyvartos prieaugis yra anksčiau padarytų veiksmų ir tarifų politikos rezultatas, jį valdžios ir partnerių neapgalvotais sprendimais lengva nutraukti.

Per 11 mėnesių Klaipėdos uosto apyvarta pakilo 13,6 proc. - iki 28,5 mln. tonų. Kartu su Būtingės naftos terminale perpiltomis 8,2 mln. tonų (+5,1 proc.), Lietuvos jūrinė krova šiemet didesnė 11,6 proc. ir iš viso sudaro 36,7 mln. tonų.

Lapkritis buvo rekordinis mėnuo - perkrauta 3,1 mln. tonų ir gauta 12,4 mln. litų laivo rinkliavų. Anksčiau daugiausia per vieną mėnesį, 2008 metų birželį, apdorota 2,9 mln. tonų krovinių.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) nuo metų pradžios surinko 114, 8 mln. litų laivo mokesčių, net 3 mln. litų daugiau negu per 11 mėnesių pernai. Tikimasi, kad iki mėnesio pabaigos bus pasiekta 31,4 mln. tonų apyvarta. Toks kiekis būtų maždaug 1,5 mln. tonų didesnis už ankstesnį rekordą. Jeigu krovos tempas išsilaikys ir per gruodį pavyks surinkti 11,2 mln. litų, uosto pajamos sudarys 126 mln. litų ir sieks 2008 metų lygį.

Jautriausia styga - geležinkelis

KVJUD vadovas Eugenijus Gentvilas mano, kad jei iš bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" būtų paimta papildomai 150 mln. litų į valstybės biudžetą, kaip to pageidauja Vyriausybė, žlugtų investicinės transporto programos. Pagrindiniai Klaipėdos geležinkelių mazgo plėtros darbai, numatyti atlikti iki 2015 metų, būtų padaryti per ilgesnį laikotarpį arba visai sustabdyti. Daugiau kaip du trečdaliai Klaipėdos uosto krovinių atvežami ar išvežami geležinkeliais. Todėl viso tranzito logistikos proceso sėkmė priklauso nuo sklandaus darbo organizavimo ir paslaugų savikainos.

"Lietuvos geležinkeliai" artimiausiais metais prie uosto numato įgyvendinti keletą 200 mln. litų vertės projektų, kurie finansuojami naudojant Europos Sąjungos paramą, bendrovei prisidedant apie penktadaliu sumos. Todėl geležinkelių rekonstrukcijos eigos ir kitus ateities veiklos klausimus numatoma aptarti per antrąjį šiemet Uosto plėtojimo tarybos posėdį, kurį numatoma surengti gruodžio 17 dieną. "Valstybė turi būti suinteresuota mūsų gerais rezultatais. Direkcija iš vienos tonos gauna tik 4 litus rinkliavų, o kitos kompanijos, krovinių vežėjai ir valstybė - 50 litų. Todėl mūsų darbo rezultatyvumas turėtų būti vertinamas ne pelningumu, o krovos rezultatais. Ir ne pagal tai, kiek mes uždirbome, o pagal tai, kiek mes įdėjome į kišenes kitiems, tarp jų - ir valstybei", - mano E.Gentvilas.

Jis tikisi, kad valstybė nesikėsins į tas kelias dešimtis milijonų litų KVJUD sąskaitose, kurie skirti uosto krantinių statyboms ir dugno valymui. Tai esą neišgelbėtų biudžeto, o atėmus pinigus iš KVJUD kartu būtų nukirptos ir kitų grandinės narių pajamos, sužlugdyta uosto perspektyva.

Prognozė - nuosaiki

Kita priežastis, galinti sulėtinti uosto plėtrą, - nevieninga logistikos grandinės dalyvių nuostata dėl tranzito tarifų. Šiemet tranzitinių krovinių dalis išaugo iki 40 proc. ir sudarys beveik 13 mln. tonų. Uostas laivų rinkliavas stengiasi mažinti, kompanijos išlaiko tą patį įkainių lygį, o "Lietuvos geležinkeliai" 2011 metais numato tarifus didinti.

"Jeigu padarysime kvailų žingsnių, mūsų uosto rezultatai bus kitokie", - tikina KVJUD administracijos ir rinkodaros direktorius Artūras Drungilas. Pasak jo, šiemet po truputį augo visų krovinių apyvarta. Todėl tikėtina, kad pagrindinių Klaipėdos uosto krovinių - trąšų, naftos produktų, konteinerių ir generalinių - kiekiai didės ir ateinančiais metais. Du trečdaliai tokių krovinių gabenami tranzitu per Lietuvą.

Pagal kompanijų paraiškas, kitąmet numatomas 1,5 mln. tonų prieaugis. Turimais duomenimis, daugiau krovinių numato gabenti Baltarusija. Tačiau kitais metais prognozuojama perpus lėtesnis krovos didėjimas nei šiemet, kai uosto rodiklius kilstelėjo tranzitinių prekių apyvartos šuolis. "Uosto krovos galimybės ateityje - 50 mln. tonų, tačiau tokią apyvartą įmanoma pasiekti tada, jeigu "Lietuvos geležinkeliai" įvykdys privažiuojamųjų kelių rekonstrukcijos planus. Kitu atveju nebus galimybės tiek atvežti ar išvežti. Logistikos grandinės dalyviai turi veikti kartu ir kiekviena dalis turi būti adekvačiai finansuojama", - teigia E.Gentvilas.

Bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" vadovas Stasys Dailydka prieš mėnesį LŽ kalbėjo, kad pastaraisiais metais bendrovė nedidino krovinių gabenimo tarifų, netgi taikė nuolaidų, todėl 2011 metais ketina kai kurių prekių pervežimų kainas vidutiniškai didinti apie 3 procentus. Tačiau dabar skelbiama, kad pagal patvirtintą įkainių nustatymo metodiką kai kuriems kroviniams jie didės 6,5 procento.

Su tokiu požiūriu uostininkai nenori sutikti, nes praėjusiais metais didėjo geležinkelių paslaugos - vagonų pristatymo iš stočių ir jų stumdymo įkainiai. Planuodami 2011 metų rodiklius uosto vadovai teigia nevertinę numatomo geležinkelių tarifų pabrangimo, tačiau tai padaryti numatoma per artimiausią valdybos posėdį šią savaitę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"