TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Geležinkelio perkėlos vietoje - universalus terminalas

2006 10 03 0:00
Jūrų perkėlos terminale didesniems krovinių kiekiams vietos dar yra.
Nuotrauka: @ "Lietuvos žinios"

Klaipėdos jūrų perkėlos terminalas per 20 veiklos metų iš militaristinio jūrų tilto virto tarptautinės prekybos ir turizmo keliu

Prieš du dešimtmečius spalio 3 dieną iš Tarptautinės jūrų perkėlos buvo iškilmingai išlydėtas vokiečių keltas "Mukran". Jis gabeno į Vokietiją pirmąjį šimtą vagonų, skirtų šioje šalyje dislokuotos sovietinės armijos daliniams.

Milžiniško masto projektą, įgyvendintą 1982-1986 metais, Lietuvoje sudarė "Draugystės" geležinkelio stoties ir dvipusės prieplaukos Kuršių mariose statyba. Tai buvo reikšmingas įvykis Klaipėdos miestui ir jūrinėms organizacijoms, o vėliau, nepriklausomos Lietuvos laikais, - Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai (KLASCO).

Patekęs į istorinių permainų verpetą KLASCO padalinys patyrė kelerius metus trukusį nuosmukį, jo veikla buvo nuostolinga.

Lietuvos ekonomikos plėtra ir integracija į tarptautinius transporto tinklus uostininkams nurodė išeitį: prieplaukos buvo pritaikytos universaliems ro-ro keltams, patalpos - keleiviams. Išsiplėtė jūrų trasų geografija - šiuo metu keltų linijos Klaipėdą jungia su Vokietijos uostais Zasnicu ir Kyliu, Karlshamnu pietinėje Švedijoje, Baltijsku Kaliningrado srityje, Arhuso ir Abenros uostais Danijoje.

Prieš du dešimtmečius tarp Klaipėdos ir Mukrano (Zasnico) plaukiojo Lietuvos jūrų laivininkystės keltai "Vilnius", "Kaunas", "Klaipėda", vokiečių "Mukran" ir "Greifswald". Jie įtraukti į Guinnesso rekordų knygą kaip didžiausi geležinkelio vagonus gabenantys laivai. Iš jų šiuo metu linijoje likęs tik "Vilnius".

Dėl krovinių struktūros pasikeitimų projekte numatytas metinis 150 tūkst. vagonų pajėgumas niekad nebuvo pasiektas. Išsekus rusiškų krovinių tranzito per Klaipėdą srautui, pastarąjį penkmetį vagonų plukdoma maždaug po 6-7 tūkst. per metus. Tuo pat metu kitų krovinių apyvarta ir keleivių skaičius sparčiai didėjo.

2005 metais keltais gabenta 2,8 mln. tonų krovinių, plaukė 163 tūkst. keleivių. Šiemet per 8 mėnesius KLASCO jūrų perkėlos terminalo apyvarta, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 25 proc. - iki 2,3 mln. tonų krovinių. Keleivių skaičius padidėjo 11 proc. - iki 125 tūkstančių.

Pasak KLASCO generalinio direktoriaus Valentino Greičiūno, Jūrų perkėlos terminalas dėl geros geografinės padėties turi galimybę didinti krovinių apyvartą plečiant sandėlių ūkį ir pritraukiant naujų krovinių rūšių. Tolesnė komplekso perspektyva siejama su gretimų Smeltės pusiasalio teritorijų panaudojimu ir numatoma statyti prieplauka. Tačiau keleivinių laivų verslą, Greičiūno manymu, tikslinga plėtoti kitoje uosto vietoje, nes dabartinės perkėlos galimybės plėtoti turizmą ribotos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"