TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Geležinkelio platformos klajoja stepėse

2011 06 27 0:00
Trūkstant platformų "Lietuvos geležinkeliai" uostininkams juos siūlo nuomotis iš kitų bendrovių, tačiau nuoma rinkos kainomis didina krovinio transportavimo kainą.
Vidos Bortelienės nuotrauka

Uosto ekspeditoriams ir krovos kompanijoms skundžiantis dėl geležinkelių riedmenų kroviniams vežti trūkumo, transportininkai nepuola stačia galva jų parko didinti. Esą, kad ir kiek platformų pirktų, trečdalis į Lietuvą nesugrįžta.

Specializuotų vagonų, o ypač fitinginių (pailgintų) platformų, skirtų konteineriams ir ratinei technikai vežti, trūkumas - jokia naujiena Baltijos šalių ir Nepriklausomų Valstybių Sandraugos transporto rinkoje. Jau kelerius metus asocijuotos geležinkelininkų struktūros svarsto šį klausimą ir niekaip negali surasti būdo, kaip nutraukti svetimų riedmenų naudojimą Rusijos, Kazachstano ir kitų valstybių teritorijose.

Uostininkų manymu, reikalai bent kiek pagerėtų, jei būtų padidintas Klaipėdos geležinkelio stoties pralaidumas. Tuomet vagonai neprastovėtų kelyje ar uoste. Tačiau tam tyliai priešinasi uostamiesčio savivaldybė, delsianti priimti sprendimą dėl šios stoties iškėlimo į užmiestį.

Nespėja išvežti

Klaipėdos uosto bendrovėse beveik kasmet, o kartais ir po keletą kartų, susiklosto krizinė situacija, kai klientai negali laiku pakrauti į laivus arba išsivežti atplukdytų krovinių. "Lietuvos geležinkelių" (LG) bendrovei tuomet žeriami priekaištai, kad piko laikotarpiu ši neužtikrina ritmingo uosto darbo. Taip nutinka prasidėjus gero derliaus sezonui, padidėjus konteinerių srautui, o šiemet - kilus lengvųjų automobilių importo į Rytų rinkas bumui.

LŽ neseniai rašė, kad gegužę ir birželį Klaipėdos uostas tapo užverstas konteineriais su automobiliais, kuriems laikyti "Klaipėdos Smeltė" fiziškai neturėjo vietos. LG pristigo fitinginių platformų ir negalėjo mašinų išvežti. Du "Klaipėdos Smeltės" kliento, laivybos kompanijos MSC, laivai buvo iškrauti konkurento - Klaipėdos konteinerių terminalo - teritorijoje, kur yra pakankamai vietos. Pastarosiomis savaitėmis daug automobilių išgabenama automobiliniais tralais, nes tik taip dar įmanoma kirsti sieną iki liepos 1 dienos, kai pasikeis Rusijos ir Kazachstano muito tarifai senesnėms nei 10 metų transporto priemonėms.

Pastarąją savaitę Klaipėdoje vykstant transporto konferencijai, kurioje kalbėta apie Eurazijos krovinių pritraukimą į Klaipėdą, Kazachstano prekybos rūmų atstovas replikavo, kad lietuviai nesusitvarko su lengvųjų automobilių srautu. Pasak jo, kazachai planuoja atsivežti per kurį nors Baltijos jūros uostą 5 tūkst. vienetų žemės ūkio technikos iš Amerikos. Jeigu Klaipėdos uoste nebūtų fitinginių platformų stygiaus, gabentų per Klaipėdą.

Reaguodamas į tai LG generalinio direktoriaus pavaduotojas Stasys Gudvalis atkirto, kad tegu kazachai pirma grąžina tas platformas, kurias nusavino iš Lietuvos, tuomet ir trūkumo nebūsią. Pasak jo, iš 1060 turimų fitinginių platformų 300 nuolat negrįžta iš Rusijos ir Kazachstano.

Siūlo nuomotis

LG dėl vagonų trūkumo verslininkams siūlo laikiną išeitį - riedmenis nuomotis iš privačių struktūrų mūsų krašte ir užsienyje. "Mes davėme 4 kompanijų, kurios siūlo nuomoti fitingines platformas, rekvizitus uosto bendrovėms. Aišku, nuoma rinkos kainomis - nuo 100 iki 120 litų už parą. Tačiau tiek mokėti joms per brangu. Juk už mūsų bendro parko platformas mokėti nereikia. O kai prisideda šitie skaičiai, aritmetika tampa nepalanki. Ir kaip mums siekti pagreitinti jų apyvartumą, jei Rusija su Kazachstanu riedmenų negrąžina? Neturime malūnsparnio nuskristi ir paieškoti. O ten transportininkai naudoja tuos vagonus šalių viduje. Tos baudos, kurios dabar nustatytos, 200 šveicariškų frankų, arba kiek daugiau kaip 400 litų už vieną pakrovimą, labai mažos. Kadangi Kazachstano teritorija tęsiasi 4000 kilometrų, tie pinigai ištirpsta" įveikiant atstumus. Jiems labai patogu naudoti mūsų platformas ir mokėti tokias menkas baudas. Nuo 2007 metų mes nuolat rašome raštus į Geležinkelių tarybą, kad didintų baudas 10 kartų, iki 2000 šveicariškų frankų. Tačiau tos šalys, kuriose dar didesnis vagonų stygius, šiam pasiūlymui nepritaria, mes negalime jo "pramušti", - aiškino LŽ korespondentei S.Gudvalis.

Klaipėdos uosto atstovai LŽ tikino, esą ne jų rūpestis ieškoti riedmenų, tai - ekspeditorių darbas. O šie kroviniams išvežti, ypač į Kazachstaną, platformas ar pusvagonius kartais nuomoja ir priemoką įskaičiuoja į krovinio gabenimo kainą. Pasak jų, fitinginių platformų ir pusvagonių trūksta ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Rusijoje. Uostininkai į ekspeditorių reikalus įsikiša tuomet, kai kyla krizinė situacija, reikia greitų sprendimų.

S.Gudvalis teigia, kad problema paaštrėjo, kai Rusijoje buvo įkurta antrinė Rusijos geležinkelių bendrovė - Pirmoji krovinių kompanija. Jai buvo perduota apie 50 proc. visų vagonų. Pernai gruodį įkurta jau Antroji krovinių kompanija. Abi jos valdo per 500 tūkst. vagonų. Jų kainos didelės, skiriasi nuo bendrojo parko kainų, todėl šių vagonų nuoma ne visiems įkandama. Pigiau naudotis nusavintais vagonais, nes už juos reikia mokėti mažiau.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"