TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Geležinkelis užsmaugtas kilpa

2009 06 01 0:00
Verslininkai neatsisako minties patys steigti geležinkelio operatorių, kuris dirbtų su šiaurinės uosto dalies įmonėmis - naftos terminalais ir Klaipėdos jūrų krovinių kompanija.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Visos Europos geležinkelių sektoriui recesija sudavė stiprų smūgį, tačiau Klaipėdos krovos kompanijos bendrovei "Lietuvos geležinkeliai" akis bado Latvijos pavyzdžiu, kur šalies transportas išsaugojo pernykštį prekių apyvartos mastą.

Vakarų transporto informacijos šaltiniai nurodo, kad net 60 proc. apklaustų logistikos kompanijų šiemet laukia dar didesnio, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, geležinkelio pervežimų kritimo. Daugiausia prekių gabenama jūriniais konteineriais, o jų apyvarta didžiuosiuose uostuose sumenko labiausiai.

Tai paveikė visą transporto sistemą. Senųjų Europos valstybių geležinkelių sektoriuje pastebimas 20-50 proc. krovinių sumažėjimas, bet kelių transporto sektoriuje - tik 14 proc., nes esą per didelė geležinkelio naudojimo kaina verčia rinktis pigesnį transportavimo būdą, nepaisant grūsčių keliuose.

Klaipėdos uoste šiemet smuko visų rūšių krovinių apyvarta, išskyrus naftos produktus. Tačiau ar žinia, kad "Lietuvos geležinkeliai" (LG) ir Klaipėdos uostas patiria europietiško masto krizę, kai konkurentai - "Latvijos geležinkeliai" ir kaimynų uostai jos beveik nejaučia, nors kiek pateisina Lietuvos padėtį?

Neaiški savikaina.

Uosto krovos kompanijų nesutarimai su LG dėl krovinių vežimo įkainių tęsiasi visą dešimtmetį. Pirmasis paaštrėjimas buvo kilęs tuomet, kai 2000 metais Rusijos prezidento Vladimiro Putino nurodymu rusiški kroviniai privalėjo kelti tik savo šalies uostų ekonomiką. Pristačiusi naujų uostų prie Baltijos ir išplėtusi jau esamus, Rusija vis dėlto nepajėgė sužlugdyti Baltijos valstybių uostų.

Bet kai Klaipėdos uostas pradėjo atsigauti, LG pritrūko tinkamų vagonų.

Šiemet krovinių Klaipėdos uoste sumažėjo penktadaliu, daugiausia iš tarpusavyje konkuruojančių regiono uostų, o LG pirmąjį ketvirtį pervežė net 30 proc. mažiau krovinių nei pernai. Dabar vagonų visiems užtenka.

Tačiau nuo balandžio 1 dienos LG padidino tų vagonų naudojimo įkainius. Todėl, pasak Lietuvos jūrų krovinių kompanijų asociacijos prezidento Aloyzo Kuzmarskio, kai kurioms kompanijoms dabar likusi marža neužtikrina jų paimtų kreditų grąžinimo.

Verslininkams kyla įtarimų, ar Baltarusijos kroviniai į Latviją per Lietuvos teritoriją nevežami pigiau negu į Klaipėdos uostą? Gal "Latvijos geležinkelių" ekonominį stabilumą užtikrinti (per 4 lyginamuosius mėnesius šios bendrovės apyvarta krito 1,1 proc.) padeda LG latviams sumažintas tarifas, kompensuojamas iš klaipėdiečių kišenės?

Didinimas - netinkamu laiku

"Negalima keisti kainų metų viduryje ir vienašališkai, nes dabar išlaidų vagonų nuomai padidinimą priverstos akumuliuoti uosto krovos kompanijos. Dėl to kai kuri pelninga veikla tampa nuostolinga. Turime galvoti apie tai, kaip dirbsime po 2-5 metų. Mūsų klientai iš anksto nori žinoti, kaip keisis krovinių vežimo per Klaipėdą kainos", - aiškino A.Kuzmarskis Seimo Ekonomikos komiteto nariams per išvažiuojamąjį posėdį uostamiestyje.

Ministras Eligijus Masiulis yra teigęs, kad su LG vadovybe labai intensyviai seka konkurencinę aplinką. "Sėkmingos šios įmonės veiklos pirmiausia sieksime ne didindami tarifus, bet mažindami sąnaudas", -pavasarį kalbėjo ministras. Bet nepraėjo nė mėnuo, kai LG vienašališkai padidino savo paslaugų kainas.

"Tarifą reikia skirti į dvi dalis - pagrindinis liko nepadidintas, kitaip nei Latvijoje. Padidėjo tik papildomų paslaugų kainos. Pernai iš vagonų atvarymo gavome 30 mln. litų pajamų, o sąnaudos sudarė 50 mln. litų. Juk Valstybės kontrolė gali paklausti, kodėl dirbame nuostolingai. Mes stengiamės priartėti prie paslaugų savikainos", -teisinosi LG generalinio direktoriaus pavaduotojas Albertas Šimėnas.

Palyginę šių ir pernykščių metų LG kainyno skaičius, uostininkai mato, kad "Lietuvos geležinkeliai" akiplėšiškai naudojasi monopolininko galiomis. Nelygu vagono rūšis, nuo balandžio 1 dienos padidėjo: vagono naudojimo įkainis 10-13 proc., privačių vagonų LG keliuose mokestis už valandą - 17-25 proc., riedmenų varymo mokestis - 30-40 proc., lokomotyvų manevravimo - 21 proc., krovinių saugojimo - 23 proc., o pasaugos tarnybos paslaugų mokestis - net 56 procentais.

A.Šimėnas uosto naudotojams siūlo kelias alternatyvas: tartis su LG dėl kiekio ir kainos sąlygų, pačioms atlikti šias paslaugas arba uostui, t. y. valstybės įmonei Klaipėdos uosto direkcijai steigti privatų operatorių. O mažinti dabartinių įkainių esą tikrai nepavyks.

"Mokesčių našta mus pakėlė nuo žemės, pusiausvyrą išlaikytume, jeigu valstybė neimtų dividendų. Viskam yra ribos. Reikia gelbėtis!" - apimtas dramatiškų nuojautų geležinkelių atstovas kreipėsi į Seimo narius, prašydamas remti LG išgyvenimo pastangas.

Verslininkai neatsisako minties patys steigti geležinkelio operatorių, kuris dirbtų su šiaurinės uosto dalies įmonėmis - naftos terminalais ir Klaipėdos jūrų krovinių kompanija, tačiau pirma norėtų įsitikinti, ar tai ekonomiškai jiems naudinga. Tokius skaičiavimus tikimasi atlikti per mėnesį. Tačiau jie primena, kad iki šiol LG darė viską, kad privatus operatorius neatsirastų.

Vėl 2K?

Pagelbėti "Lietuvos geležinkeliams" Vyriausybė bando žaisdama su Rusija Kaliningrado tranzito partiją. Tik dar neužmiršta, kad pirmąkart projektas, išpopuliarėjęs pavadinimu 2K (Klaipėda-Kaliningradas), patyrė fiasko ir netgi buvo pripažintas kenkėjišku.

Jau skelbta, kad gegužės 15 dieną Klaipėdoje Lietuvos susisiekimo ministras E.Masiulis ir Rusijos transporto ministras Igoris Levitinas patvirtino Lietuvos, Rusijos ir Baltarusijos ekspertų derybų dėl krovinių vežimo geležinkeliais tarifų protokolą.

Lietuvos ir Baltarusijos geležinkeliai įvertins šalių ekspertų pasiūlymus atnaujinti sumažėjusius krovinių srautus. Rusija pageidauja vežimo geležinkeliais tarifų nuolaidų sistemos, pagal kurią būtų nustatomos nuolaidos kai kurioms krovinių grupėms. Mainais Rusija turėtų užtikrinti apie 2 mln. tonų papildomai LG į Klaipėdą gabenamų krovinių.

Bet pasitikėti Rusija sunku. Pernai gruodį Vilniuje susitikę Rusijos ir Lietuvos valstybinio bendradarbiavimo komisijos nariai susitarė, jog siekdamos išlaikyti krovinių srautą per Klaipėdos ir Kaliningrado uostus šalys šiemet taikys tuos pačius tarifus. LG susitarimus vykdė, net siūlė nuolaidas vežant krovinius Kaliningrado srities kryptimi. Tačiau "Rusijos geležinkeliai" nuo šių metų sausio 1 dienos padidino krovinių vežimo geležinkeliais tarifus: importo-eksporto - 5 proc., tranzitinio vežimo - 8,8 procento.

"Baltarusijos geležinkeliai" tarifus padidino 8-10 proc. į Klaipėdos uostą ir Kaliningrado sritį, tačiau nuo gegužės 1 dienos Kaliningradui juos sumažino. "Latvijos geležinkeliai" taip pat neatmeta galimybės mažinti tranzitinių krovinių vežimo tarifus. Šios įmonės vadovas Ugis Magonis prieš kurį laiką agentūrai BNS pažadėjo tai pranešti iki gegužės pabaigos. Prognozuoti, kad 2009 metais "Latvijos geležinkelių" rodikliai sumenks tik 2-3 proc., vadovui leidžia uostų klientams aiškus Latvijos tarifas, kurį klaipėdiečiai laiko Lietuvai sektinu pavyzdžiu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"