TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Geležinkelių bendrovės pertvarką atliks be ultimatumų

2016 05 28 6:00
Kiekvienais metais "Lietuvos geležinkeliai" iš savo kišenės dengia 30 mln. eurų ir daugiau siekiančias keleivių vežimo išlaidas, nors jas dotacijomis turėtų dengti valstybė.  Alinos Ožič nuotrauka

Pastarosiomis dienomis šalies geležinkelių sistemoje verda aistros. Nors žiniasklaida jau kelias dienas skelbia apie Europos Komisijos (EK) pateiktą ultimatumą bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ (LG), pati įmonė tikina, kad jokio ultimatumo nėra.

„Jokio ultimatumo nebuvo“, – penktadienį „Lietuvos žinioms“ patvirtino LG generalinio direktoriaus pirmasis pavaduotojas Albertas Šimėnas.

Pirmoji apie Lietuvą neva pasiekusį ultimatumą trečiadienį pranešė naujienų agentūra BNS. Anot jos, EK esą pareikalavo, kad Lietuvos valstybė, vienintelė bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ akcininkė, sumokėtų iki 10 proc. LG metinės apyvartos baudą (apie 43 mln. eurų) už geležinkelio ruožo į Latviją Bugeniai-Rengė išardymą 2008-aisiais ir jį atstatytų arba atskirtų LG keleivių ir krovinių vežimą nuo infrastruktūros. Ruožo atstatymas geležinkelininkų ir/ar bendrovės akcininkės kišenę tariamai patuštintų dar 20 mln. eurų.

Milijoninė bauda arba pertvarka

Ultimatumas tariamai Lietuvai buvo pateiktas tuomet, kai EK konkurencijos komisarė Margrethe Vestager praėjusią savaitę susitiko su Lietuvos susisiekimo ministru Rimantu Sinkevičiumi. Teigta, kad Lietuvai buvo duotas mėnuo apsispręsti, kaip elgtis: mokėti baudą ir atstatyti Rengės ruožą arba skaidyti bendrovę „Lietuvos geležinkeliai“.

2013-ųjų kovą tyrimą dėl „Lietuvos geležinkelių“ veiklos pradėjusi EK mano, jog ši Lietuvos įmonė galbūt ribojo konkurenciją geležinkelių rinkoje Lietuvoje ir Latvijoje, kai 2008 metais išmontavo ruožo Bugeniai-Rengė bėgius. Pasak EK, taip buvo apribotos galimybės geležinkeliais vežti krovinius tarp Lietuvos ir Latvijos. Komisija mano, kad remontui būtų užtekę lokalių darbų, eismas galėjo būti atnaujintas greitai.

Lietuvos valdžia į tariamą ar tikrą EK ultimatumą reagavo nedelsdama. Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį susitiko su susisiekimo ministru R. Sinkevičiumi ir paragino Vyriausybę kuo greičiau apsispręsti dėl „Lietuvos geležinkelių“ pertvarkos. Tą pačią dieną po susitikimo su prezidente R. Sinkevičius kalbėjo, kad „geležinkelių pertvarką bus siūloma atlikti, kaip numato ES ketvirtasis geležinkelių paketas“. Vykdant jį LG būtų paliktas keleivių ir krovinių vežimas, o infrastruktūrą perimtų kita bendrovė.

Po dviejų dienų – atsitraukimas

Tą patį trečiadienį premjeras Algirdas Butkevičius žadėjo, kad „penktadienį ateis susisiekimo ministras ir pateiks informaciją, ką jis ruošiasi artimiausiu metu daryti įgyvendinant ketvirtą geležinkelių reformos etapą“. Vakar vykusio susitikimo su premjeru rezultatus komentavo R. Sinkevičius. Anot BNS, pasibaigus susitikimui jis dėl ketvirtojo paketo taikymo jau kalbėjo daug abstrakčiau, teigdamas, jog „nori pasilikti tam tikrą laisvę“.

Anot ministro, premjeras nurodė Susisiekimo ministerijai ir „Lietuvos geležinkeliams“ išnagrinėti kitų šalių geležinkelių pertvarkymo pavyzdžius, ypač – Vokietijos. Kaip sakė ministras, dėl LG pertvarkos vyks diskusijos su EK.

Penktadienį susisiekimo ministrą norėjo pašnekinti ir „Lietuvos žinių“ žurnalistas, tačiau susisiekti su juo nepavyko.

LG: „Nebuvo jokio ultimatumo“

Vakar buvo nepasiekiamas ir LG generalinis direktorius Stasys Dailydka. Bendrovės atstovė spaudai Inga Čiuberkytė informavo, kad jis „iki pirmadienio yra išėjęs atostogų“, ir patarė dėl komentaro kreiptis į pavaduotoją A. Šimėną. Šis buvo itin nekalbus.

Pasak A. Šimėno, viešojoje erdvėje sklando daug faktais neparemtos informacijos, kuri, anot jo, yra tik nuogirdos.

„Viešojoje erdvėje paskleisti komentarai yra ne visai korektiški, skleidžiami neturint tikslios informacijos. Bet juk galime kalbėti tik apie tai, kas yra tiksliai žinoma. Tikra yra tik tai, kad nebuvo jokio EK ultimatumo, Komisija nėra priėmusi ir jokio sprendimo dėl „Lietuvos geležinkelių“ pertvarkos. Vyksta tik konsultacijos, derybų procesas. „Lietuvos geležinkelių“ pozicija yra tokia, kad jokios informacijos apie procesą neteikiame, nes ir teikti informaciją apie tai, ko dar nėra, būtų nekorektiška. Mūsų požiūriu, visiškai yra nepriimtina kalbėti, „kas būtų, jeigu būtų“, ką apie tai mano Europos Komisija ir ką mano „Lietuvos geležinkeliai“. Kai bus sprendimai, tada ir kalbėsime. EK pati nustato, kada skelbti savo sprendimus“, – sakė pašnekovas.

A. Šimėnas pažymėjo, kad įmonės valdymo formos parinkimas yra išimtinė jos akcininkės valstybės, o ne EK kompetencija. „Be abejo, priimant sprendimą bus įvertinti visi aspektai ir parinktas toks pertvarkos variantas, kuris atitiks Lietuvos interesus“, – sakė jis.

Ultimatyvūs reikalavimai – ne išeitis

Kiek atviresnis buvo šešėlinės vyriausybės susisiekimo ministras, Seimo narys konservatorius Jurgis Razma. Jis sakė pirmiausia pasigendantis išsamaus skaičiavimo, koks LG pertvarkos būdas įmonei ir Lietuvai būtų naudingiausias. Toks skaičiavimas, anot parlamentaro, negali būti padarytas žaibo greičiu.

„Prastai atrodo, kai skelbiami ultimatyvūs reikalavimai sprendimus daryti greitai. Galbūt iš dalies galima sutikti su priekaištais, kurie ateina iš Europos Sąjungos institucijų, kad pas mus nebuvo labai nuodugniai diskutuojama dėl veiklos atskyrimo galimybių. Na, buvo nuspręsta, kad geriausias variantas tas, kurį turime dabar. Nes krovinių vežimo tarifai yra geri. Kadangi LG yra didelė įmonė, ji gali, kai reikia, formuoti ilgus sąstatus, todėl gali mažinti tarifus. Dotacijų valstybė „Lietuvos geležinkeliams“ beveik neskiria, nors pagal įstatymus gal ir priklausytų, bet netgi tų geležinkelininkai neima. Įmonė pati pajėgi nemažai investuoti, taigi, nereikia lįsti į biudžeto kišenę. Yra daug pliusų. Bet vis dėlto reikėtų nepriklausomų ekspertų analizių, ką mums duotų vienoks ar kitoks LG skaidymas, ir tada galėtume spręsti. Aišku, tam reikia laiko“, – sakė J.Razma.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"