TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Geopolitika: pabėgti nuo Rusijos - realu, bet nepigu

2006 12 05 0:00
Strateginių studijų centro direktorius Egidijus Motieka sako, kad Kaspijos regiono ištekliai - gera alternatyva rusiškiesiems.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Kaspijos jūros regiono nafta ir dujos - patraukli alternatyva Lietuvai, siekiančiai išsivaduoti iš energetinės priklausomybės nuo Rusijos. Tačiau nutiesti reikalingus vamzdžius reikia didelių pinigų.

Nepatikimas naftos tiekimas iš Rusijos, nuolat brangstančios rusiškos dujos bei baimė, kad Rusija energetine politika naudojasi įgyti politinę įtaką, verčia Lietuvą svarstyti būdus, kaip apsirūpinti energijos ištekliais, aplenkiant didžiąją kaimynę.

Viena išeičių siekiant išskaidyti energetinių išteklių gavimą specialistai įvardija Kaspijos jūros regioną, kuriame esančios valstybės galėtų Lietuvai tiekti gamtines dujas ir naftą. Tą būtų galima padaryti iš Kaspijos į Europą nutiesus naftotiekį ir dujotiekį.

Naftotiekis beveik baigtas

Strateginių studijų centro direktorius Egidijus Motieka sakė, kad šiandien arčiausiai finišo yra Baku (Azerbaidžanas) ir Gdanską (Lenkija) sujungsiantis naftotiekis. "Du trečdaliai šio naftotiekio jau nutiesti. Visai realu per keletą metų projektą realizuoti ir imti kalbėti apie atšakos į Lietuvą tiesimą, - sakė Motieka.

Manoma, kad tokia atšaka galėtų sukti iš Gdansko į Lietuvą. Dar realesnis variantas - naftą į Lietuvą atsigabenti tanklaiviais. Naftotiekiui iš Baku į Gdanską baigti tereikia 200 kilometrų. Skirtingais vertinimais, tam reikėtų nuo 600 mln. iki 3,6 mlrd. JAV dolerių. "Naftotiekiu per metus galėtų tekėti 20-40 mln. tonų naftos. Tai priklausytų nuo Azerbaidžano ir Kazachstano galimybių. Vidurio Europai pakaktų 25-30 mln. tonų, o gaunant 40 mln. tonų naftos per metus ją būtų galima eksportuoti į Vakarų Europą", - teigė Motieka.

Sumažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų padėtų vadinamasis Nabuko dujotiekis. Dujos jį turėtų pasiekti iš Kazachstano, Turkmėnistano ir Azerbaidžano. Nabuko dujotiekis turėtų eiti iš Irano per Turkiją, Bulgariją, Rumuniją, Vengriją į Austriją. "Įmanoma svarstyti atšakos į Moldovą, Ukrainą ir Baltijos valstybes tiesimą. Tačiau tai - jau tolesnio laikotarpio uždavinys", - sakė Motieka.

Aplenks Rusiją

Anot Užsienio reikalų ministerijos Ekonominio saugumo politikos departamento direktoriaus Deivido Matulionio, minėti dujotiekis ir naftotiekis padėtų pasiekti ES energetinį solidarumą. "Jis siejamas su dujų ir naftos rezervų dalybomis, jei vieną iš ES šalių ištiktų energetinė krizė. Kiekviena šalis turi sukaupusi energetinių išteklių. Būtų sukurtas mechanizmas, kuris leistų pasinaudoti kitų šalių rezervais. Tačiau pirmiausia reikia pasiekti, kad ES šalys būtų susietos tinklu. Kol kas tokios sistemos nėra, o Nabuko dujotiekis ir Baku-Gdansko naftotiekis padėtų tą įgyvendinti", - teigė Matulionis.

Kaspijos jūros regioną siekiantys vamzdynai reikalingi ir tam, kad būtų galima išvengti tranzito per Rusiją. Mat ši valstybė nėra ratifikavusi Energetikos chartijos. Chartijoje numatyta, kad turi būti užtikrintos vienodos konkurencijos sąlygos visiems rinkos žaidėjams, akcentuojamas laisvo tranzito principas. "Manau, Rusijai nepalankiausias laisvo tranzito principas, nes dabar ji kontroliuoja tranzitą iš Kaspijos, Vidurinės Azijos regionų. Kartu Rusija verčia šias šalis energetinius išteklius parduoti Rusijai, ši vėliau perparduoda Europai. Be to, Rusija nenori laisvos konkurencijos energetikos sektoriuje", - kalbėjo Matulionis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"