TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Gera jautiena – tik iš augintojo ūkio

2014 07 31 6:00
Jaunas ūkininkas Liudas Jurčiukonis Lazdijų rajone augina Aberdynų angusų mėsinių galvijų bandą. Jūratės Mičiulienės nuotrauka

Lietuvoje ekologiškai išauginta kokybiška jautiena keliauja į Šveicariją, Vokietiją ir Pietų Europos valstybes. Tačiau jos sunku būtų įsigyti šalies didžiuosiuose prekybos centruose.

Prekybininkams ir mėsinių galvijų augintojams nepavyksta suderinti interesų: ūkininkams pardavėjų siūloma kaina atrodo per maža, o šiems neįtinka mažoka pelno marža. Tad jautienos kepsnių mėgėjai mėsą perka tiesiai iš ūkininkų.

Tikro atsigavimo nematyti

Žemės ūkio ministerija skelbia, kad ilgą laiką alinta gyvulininkystė pagaliau pradeda atsigauti. Esą šiemet akivaizdžiai išaugo galvijų skaičius. Tačiau patys galvijų augintojai skeptiškiau vertina esamą padėtį.

„Galvijų auginama šiek tiek daugiau, bet tikrą atsigavimą dar ankstoka skelbti“, - sakė Kauno rajono mėsinių galvijų augintojas ir Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) tarybos narys Nikolajus Dubnikovas.

Pasak jo, galvijų supirkimo kainos pastaruoju metu šiek tiek mažėja. Augintojų asociacijų pastangomis plečiant eksporto geografiją kainas dar esą pavyksta išlaikyti dabartinio lygio, tačiau vietos perdirbėjai moka grašius. „Per dvejus trejus praėjusius metus kainos tikrai sumažėjo“, - tvirtino jis.

LMGAGA direktorius Darius Dzekčiorius teigė, kad šiuo metu už R3 kategorijos (vidutinio raumeningumo ir riebumo) skerdeną Lietuvos perdirbėjai moka 10-11 litų už kilogramą (Lt/kg). „Kainos mažesnės nei pernai“, - tvirtino jis.

Į Šveicariją vežama „Baltijos lankų jautiena“, pasak D. Dzekčioriaus, šiek tiek brangesnė. Paskutinio skerdimo mėsa kainavo 12,65 Lt/kg.

D. Dzekčioriaus teigimu, kad galvijininkystė tikrai atsigautų, reikia plėsti eksporto rinkas, taip pat reikalingas valstybės politikos tęstinumas. „Būtų gerai, kad keičiantis žemės ūkio ministrams politika išliktų nuosekli. Būtų toliau įgyvendinama Nacionalinė 2014–2020 metų gyvulininkystės plėtros programa, nemažėtų išmokos augintojams, kad žemdirbiai realiai pajustų deklaruojamą pagalbą galvijų augintojams“, - kalbėjo D. Dzekčiorius.

Pasak jo, mėsinių galvijų augintojai pernai gavo maždaug 500 litų išmoką už vyresnius negu 12 mėnesių gyvulius.

Viltis - Šveicarija

Pasak N. Dubnikovo, jautienos kaina Lietuvoje apie 30 proc. išaugo maždaug prieš 4-5 metus, kai lietuviams atsivėrė musulmoniškos Turkijos bei Rytų rinkos ir perdirbėjai buvo priversti padidinti supirkimo kainas, tačiau nuo to laiko kainos jau apie 10-15 proc. krito dėl sumažėjusio eksporto.

Prieš porą metų Turkijos rinka dėl veterinarijos reikalavimų mums užsivėrė ir šiuo metu neprieinama. Į kitas musulmonų rinkas negalime jautienos eksportuoti dėl Lietuvoje galiojančio draudimo rituališkai skersti gyvulius. O ten galima vežti tik ritualiniu būdu paskersto gyvulio mėsą. Mūsų perdirbėjai turi tam reikalingą įrangą, tačiau taisyklės neleidžia taip skersti“, - aiškino N. Dubnikovas.

Buvęs kooperatinės bendrovės „Baltic Cattle“ direktorius N. Dubnikovas teigė, kad prieš kelerius metus pradėtas tarptautinis projektas „Baltijos lankų jautiena“ („Baltic Grassland Beef“) taip pat juda į priekį.

Geros kokybės lietuviška jautiena jau kelerius metus vežama į Šveicariją. Idėja pirkti Baltijos šalyse išaugintų galvijų mėsą kilo patiems šveicarams. Jų nuomone, šis regionas tinkamas sveikai auginti galvijus. Maždaug 850 narių vienijanti šveicarų ūkininkų bendrovė „Vianco“ dėl to kreipėsi į Lietuvos, Latvijos ir Estijos mėsinių galvijų augintojų asociacijas. Šveicarija importuoja apie 10 proc. suvartojamos kokybiškos galvijienos. O aukščiausios kokybės skerdenų dalių – išpjovos, nugarinės, kumpio be kaulo – net 50 procentų.

„Eksporto apimtis į Šveicariją negali išspręsti mūsų rinkos problemų, bet ši dalis didėja. Kas mėnesį šveicarams skerdžiame apie 30 galvijų. Bet laukiame šio projekto proveržio ir tikimės, kad kitąmet šveicarams per mėnesį skerdžiamų galvijų skaičius galėtų išaugti iki trijų kartų“, - optimizmo neslėpė pašnekovas.

Lietuviški mėsiniai galvijai taip pat eksportuojami į Vokietiją, Slovėniją, Italiją, Ispaniją, Graikiją, Libaną.

Perka iš ūkininkų

Lietuvoje populiariausios prancūzų Šarolė, Limuzinų, Aubrakų, škotų Aberdynų angusų bei šveicarų Simentalių veislių mėsiniai galvijai. Daugiausia jie auginami ekologiškai, šeriami vietoje užaugintais pašarais. Pjaunami mažiausiai 20-27 mėnesių buliai, sveriantys iki 700-800 kilogramų. Tačiau geriausia jautiena, nors ir superkama vietinių perdirbėjų, išvažiuoja už Lietuvos ribų.

„Jautienos paklausa Lietuvoje yra nemaža, tačiau geros kokybės, ekologiškai užauginto mėsinio galvijo mėsos didžiuosiuose prekybos centruose nerasite. Tokio produkto pasiūla – beveik nulinė“, - teigė N. Dubnikovas.

Anot jo, geros jautienos įmanoma oficialiai įsigyti tik tiesiogiai iš kelių mėsinių galvijų augintojų. „Jie paklausa tikrai nesiskundžia. Tačiau geros jautienos mėgėjų galimybės įsigyti tokios mėsos yra apribotos“, - tikino augintojas.

N. Dubnikovo teigimu, šiuo metu aktyviai tariamasi su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba ir rengiami teisės aktai, kurie sumažintų reikalavimus augintojams, kad jie patys galėtų įsirengti mažas skerdyklas, o mėsa prekystalius pasiektų greičiau.

„Kelias nuo skerdyklos iki vartotojo stalo, atsižvelgiant į galvijo amžių, turėtų užtrukti iki dviejų savaičių. Mat vertingiausia yra jautiena, kai ji brandinama po skerdimo 2 laipsnių temperatūroje maždaug 10 dienų. Kuo senesnis gyvulys, tuo brandinimo laikotarpis užtrunka ilgiau“, - teigė N. Dubnikovas.

Tokios kokybės mėsos paklausa, augintojo manymu, būtų nemaža. Tiesa, maždaug prieš dvejus metus augintojų ir pardavėjų vykdytas eksperimentas žlugo. Kokybišką jautieną tiekdavo LMGAGA rekomenduoti augintojai, ją skersdavo Krekenavos mėsos perdirbimo gamykla, o produkciją išpjaustydavo ir parduodavo 8 „Iki“ parduotuvės.

„Mėsa neužsistovėdavo, tačiau eksperimentas žlugo. Prekybininkai skundėsi, kad jautiena per brangi, o jų pelno marža per maža. Sutarties dalyvių lūkesčiams nesutapus, projektas nutrūko. Tačiau manau, kad patys prekybininkai per mažai investavo į rinkodarą“, - svarstė mėsinių galvijų augintojų atstovas.

Mėsinių galvijų skaičius, tūkst.

Rūšis/Metai20122014 birželisSkirtumas
Visi galvijai670,0741,071,0
Mėsiniai mišrieji galvijai79,6113,734,1
Mėsiniai grynaveisliai galvijai13,722,08,3
Pieniniai buliai mėsai27,534,46,9

Šaltinis: ŽŪM

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"