TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Gerai pagyvenę neįvertinam ateities

2007 11 23 0:00
Analitikai įspėja, kad žmonės turėtų nustoti pirkti skolon ir atsisakyti vartojimo manijos.
LŽ archyvo iliustracija

Ateitį prognozuojame vertindami praeitį. Jeigu praeityje kilo atlyginimai ir lengviau buvo susirasti darbą, tikimės, kad panašiai bus ir ateityje. Taip apie būsimą finansinę padėtį mąsto Lietuvos gyventojai.

Kai Lietuva įstojo į ES, šalyje sumažėjo nedarbas, ėmė kilti atlyginimai. Dabar žmonės ir toliau tikisi, kad nei pinigų, nei darbo jiems nestigs.

Nors pajamos ir atlyginimai Baltijos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, didėja, pernai jie vis tik buvo keliskart mažesni negu kitose ES valstybėse.

Optimizmas - ne amžinas

Taip vakar kalbėjo "DnB Nord" grupės ekonominių tyrimų vadovas Vadimas Titarenka. Bankas prognozuoja, kad nedarbas, prieš dvejus metus viršijęs 7 proc., šiais metais sieks tik 4, o kitais metais sumažės iki 3,8 procento.

"Jeigu, tarkim, prieš dvejus metus atlyginimai kilo 10 proc., praėjusiais metais - 15 proc., o šiais - 20 proc., žmonės tikisi, kad jų didėjimo tempai nelėtės ir kitais metais", - sakė V.Titarenka, tačiau pridūrė, jog amžinai optimistinės prognozės nebus, nes ekonomika gali augti tik iki tam tikros ribos.

Šio banko ekspertai prognozuoja, kad 2008 metais atlyginimai vidutiniškai didės 15 procentų. Rimantas Rudzkis, "DnB Nord" vyriausiasis analitikas, teigia, jog pasiūla nespėja lygiuotis su paklausa, todėl į vidaus rinką orientuoti sektoriai puikiai funkcionuoja, tampa vis pelningesni.

Pajamų didėjimas, pasak V.Titarenkos, yra emigracijos stabdys, tačiau jų kilimas lenkia darbo našumo didėjimo spartą, o tai mažina šalies konkurencingumą užsienio rinkose, kelia kainas vidaus rinkoje.

Reikia nustoti pirkti

Analitikai jau kurį laiką įspėja, kad Lietuvos gyventojai turėtų nustoti pirkti skolon. Reikėtų atsisakyti vartojimo manijos, nes mažmeninės prekybos apyvarta didėja gerokai sparčiau, nei kyla žmonių pajamos. Lietuvoje, palyginti su kitomis Baltijos valstybėmis, vartojimo reikmėms pasiskolinta daugiausia, ir tai nėra geras ženklas.

"Tie, kurie geria brangią kavą, perka skystųjų kristalų televizorius ar kompiuterius, nejaučia didelio infliacijos smūgio. Kylančios kainos skaudžiausiai atsiliepia tiems, kurie didžiąją dalį pajamų išleidžia komunalinėms paslaugoms susimokėti ir perka būtiniausius maisto produktus. Sparčiausiai brangsta kasdienėms reikmėms skirtos prekės, todėl žmonėms, kurių pajamos mažesnės negu vidutinės ar net vidutinės, infliacija siekia ne 7,6 proc., o ne mažiau kaip 15 procentų", - aiškino V.Titarenka, kaip infliacija didina socialinę diferenciaciją.

Kaip pranešė portalas "Alfa.lt", premjeras Gediminas Kirkilas vakar pareiškė: kainos Lietuvoje kilo, nes veikė karteliniai susitarimai tarp perdrbėjų, tiekėjų ir prekybos tinklų. "Įrodyti sudėtinga", - sakė G.Kirkilas. Šiuo metu tokie susitarimai esą išardyti, todėl kainos vartotojams mažės, tikino premjeras.

Padidino prognozes

Bankas "DnB Nord" padidino bendrojo vidaus produkto (BVP) ir infliacijos didėjimo prognozes. Skaičiuojama, kad šiais metais, palyginti su 2006-aisiais, BVP augs 8,3 proc., o infliacija sieks 7,5 procento. 2008 metais - atitinkamai 7 ir 6,5 procento.

"Rusijos monopolininkas "Gazprom" nuo kitų metų planuoja padidinti gamtinių dujų kainą, 2009-aisiais privalome uždaryti Ignalinos atominę elektrinę. Tai atsilieps elektros energijos kainoms. Laikantis įsipareigojimų ES planuojama padidinti degalų ir tabako akcizus. Be abejo, instrumentų, kurie eliminuotų tokio pobūdžio veiksnius arba padarinius, valstybė neturi", - minėjo V.Titarenka. Banko analitikai pabrėžė, kad momentas, kai bendrąjį kainų lygio kilimą dar buvo galima sustabdyti, - jau praeityje.

Beje, vakar Seimas po svarstymo pritarė Akcizų įstatymo pataisas, pagal kurias nuo kitų metų pradžios akcizus kurui siūloma didinti 12 proc., alkoholiui - 20 proc., o nuo kovo 1 d. - 17 proc. didinti akcizus cigaretėms.

Taigi, nuo kitų metų alkoholis brangtų nuo 0,04 iki 1,51 lito. Populiariausias A-95 markės benziną pirktume apie 0,15 lito brangiau, o litras dyzelinių degalų kainuotų 0,12 lito brangiau.

Padidinus akcizą alkoholiui, valstybės biudžetas papilnėtų 170 mln. Lt, cigaretėms - apie 71 mln. Lt, o padidinus akcizus dyzeliniams degalams, benzinui ir žibalui - apie 106 mln. litų.

Tačiau "DnB Nord" bankas vardija galimas infliacijos žabojimo priemones: Konkurencijos taryba turėtų rūpintis, kad nebūtų kartelinių susitarimų. Vyriausybė drauge su savivaldybėmis privalo veiksmingai reguliuoti tas kainas, kurios yra valdžios sektoriaus įtakos srityje: viešojo transporto, sveikatos apsaugos ir pan. Diegiamos investicijų skatinimo priemonės, didinamas konkurencijos lygis šalyje. Tam tikrų teigiamų rezultatų turėtų duoti ir perteklinis valstybės biudžeto įgyvendinimas. Dar viena siūloma priemonė - atlyginimų ribų viešajame sektoriuje nustatymas, nes nenormalu, kai vienas valdininkas gauna tūkstančius litų, o mokytojai ir gydytojai vos suduria galą su galu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"