TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Geras metas pirkti IT įmones

2012 11 12 8:35
LŽ archyvo nuotrauka/A.Bartusevičius įsitikinęs, kad konsolidacija yra Baltijos šalių IT rinkos ateitis.

Tebesitęsianti euro zonos skolų krizė, lydima neapibrėžtumo nuotaikų, yra puiki proga už patrauklią kainą įsigyti informacinių technologijų įmonių.

Taip atvirai kalba skandinavų gigantai, siekiantys tokio konsolidacijos lygio Baltijos šalyse, koks pasiektas Skandinavijos šalyse.

Banko "Nordea" duomenys rodo, kad informacinių technologijų (IT) sektorius yra tarsi užuovėja nuo ekonominio bangavimo, nes IT tarptautinės prekybos apimtis, net ir per 2008 metų krizę, augo, o  daugumos kitų krito. Visgi šiuo metu Baltijos šalyse yra nemažai IT paslaugų įmonių, kurios norėtų būti nupirktos ir taip įsilieti į didesnių IT žaidėjų sudėtį.

Arūnas Bartusevičius lig šiol džiaugiasi, kad laiku skandinavams pardavė jam priklausiusias UAB "Sonex" grupės akcijas. "Jas pardaviau dar 2007 metų pabaigoje, tuomet, kai visi tikėjosi, kad įsisukę verslo augimo varikliai ir toliau nesustos. Netrukus paskui subliūškusį nekilnojamojo turto burbulą orą išleido ir IT įmonių išsipūtusios vertės balionai, o man beliko džiaugtis gera kaina, už kurią pardaviau savo akcijas", - pasakojo jis.

Šiuo metu A.Bartusevičius vadovauja UAB "Atea Baltic", kuri priklauso didelei Norvegijos IT kompanijai "Atea", turinčiai 82 biurus septyniose šalyse: Norvegijoje, Švedijoje, Danijoje, Suomijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Kad tai yra stambus žaidėjas Baltijos šalyse, rodo skaičiai: "Atea Baltic" apyvarta šiemet per 9 mėnesius buvo 216 mln. litų, metus planuojama baigti pasiekus 100 mln. eurų vertės pardavimą, o bendras visų "Atea" įmonių pardavimas sudaro apie 9 mlrd. litų.

Nupirko 4, pirks dar tiek pat

Pasirodo, kai turi tokį užnugarį, paprasta dėstyti įspūdingus augimo faktus. Šiemet savo pajamas padvigubinusi "Atea Baltic" tą patį padarys ir kitąmet, nes planuoja įsigyti net 4 įmones Baltijos šalyse. Tiek pat įmonių ji įsigijo per pastaruosius porą metų. Tris iš jų Lietuvoje - UAB "Elsis IT", UAB "Biznio mašinų kompanija" ir UAB "Kauno BMK". Estijoje bendrovė "NG Infra" nupirkta iš ją valdžiusios "Net Group".

Paklaustas, kokio IT profilio įmones nusižiūrėjo pirkti "Atea Baltic", A.Bartusevičius atsakė, kad jos, kaip ir jo vadovaujama bendrovė, yra "Cisco", "Hewlett-Packard", "Lenovo" ir kitų pasaulinių gamintojų, kurių technologijas diegia ir jo vadovaujama įmonė, partneriai.

"Dabar geras metas pirkti IT įmones už pirkėjui patrauklią kainą. Kadangi skandinavai pinigų turi, taip ir daro savo plėtrai užtikrinti. Plėstis patiems organiškai užimtų per daug laiko", - atskleidė planus jis.

A.Bartusevičius įsitikinęs, kad konsolidacija yra Baltijos šalių IT rinkos ateitis. Mat Danijos, Norvegijos IT sektoriai primena bankų rinką, kur veikia apie 10 stambesnių žaidėjų, o dabar vien Lietuvoje veikia apie 200 IT įmonių, išlaikančių konkurencijos įtampą tarp visų rinkos dalyvių. "Be to, kuo didesnė IT įmonė, tuo didesnių projektų gali imtis. Taigi situacija laikui bėgant keisis konsolidacijos linkme", - tendencijas įžvelgė jis.

Pirkėjai nesnaudžia

Investicinės bankininkystės UAB "Prime Investment" analitikas Vygandas Jūras patvirtina, kad pastaruoju metu įsigijusi nemažai bendrovių "Atea", kiek jam žinoma, neketina sustoti. "Tačiau vargu ar galima šią bendrovę įsigijimo apetitu išskirti iš kitų pajėgių IT bendrovių Baltijos šalyse. Bendra situacija yra tokia, kad bendrovės, kurios tradiciškai yra orientuotos į vidaus rinką, nelabai turi galimybių organiškai plėstis. Valstybinis sektorius, bent jau Lietuvoje, yra sustingęs, o privatus taip pat susitraukęs. Todėl beveik visi didesni rinkos dalyviai svarsto plėtros per įsigijimą galimybes, ir tai daro. Apie savo ketinimus pirkti kitas įmones yra pareiškusi "Blue Bridge", to neslepia ir "Nortal", "Baltic Cata Center". "Alnos grupė" taip pat nuolat svarsto naujas plėtros sritis investuodama ar įsigydama ankstyvos stadijos komandas. "Lattelecom", žinau, irgi nesnaudžia", - pasakojo V.Jūras.

Vis dėlto tiek horizontalios, tiek vertikalios plėtros galimybių per įsigijimą mažėja, nes nėra tinkamų įsigyti objektų. Analitikas sako žinąs esant nemažai kompanijų, kurios "guli ant prekystalio" jau kurį laiką ir nieko nebedomina. Jis mato kitą išeitį plėtros išalkusioms bendrovėms - plėsti eksportą.

Trečias brolis eksporto perone

Kalbėdamas apie IT paslaugų eksportą metinės "Atea Action 2012" konferencijoje banko "Nordea" vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas konstatavo, kad Lietuva pagal IT paslaugų eksporto rodiklius yra tarsi trečias brolis, nes nusileidžia ir Latvijai, ir Estijai.

A.Bartusevičiaus nuomone, taip yra todėl, kad Ryga yra strategiškai geresnėje vietoje negu Vilnius, todėl Latvijoje ir įleido šaknis kur kas daugiau pasaulinių IT gamintojų.

Tuo tarpu V.Jūras kaip svarbiausią šios problemos priežastį nurodo prastą valstybinio sektoriaus požiūrį į IT paslaugas ir išlaidas joms. "Manau, pagrindinė priežastis yra politinės valios nebuvimas. Čia panašiai kaip su Saulėtekio komisija: vykdomasis organas yra, o politinės valios nėra. Aukštųjų technologijų plėtojimas buvo vienas pagrindinių konservatorių šūkių, tačiau, be "Barclays" ir "Wester Union" atėjimo, kitos pažangos nematyti. Dauguma el. projektų valstybiniu mastu pastaruosius ketverius metus sustingo", - svarstė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"