TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Geresnių bankų pasiūlymų verslui – į užsienį

2016 07 21 6:00
2015 metų gruodžio 9 dieną įsigaliojo Europos reglamentas, kuris, be kitų naujovių, įtvirtino galimybę įmonėms dėl atsiskaitymo mokėjimo kortelėmis paslaugos kreiptis į kitose šalyse veikiančius bankus. "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Smulkusis ir vidutinis verslas neretai griežia dantį ant bankų dėl šiems tenkančio didelio kąsnio nuo kiekvieno klientų atsiskaitymo mokėjimo kortelėmis. Palyginti nauja galimybė ieškoti geresnių bankų pasiūlymų užsienyje įmonėms turėtų palengvinti gyvenimą, vis dėlto verslo atstovai jos rimtai kol kas nevertina.

„Lietuvos žinios“ primena, kad nuo 2015 metų gruodžio 9 dienos įsigaliojo Europos reglamentas, kuris, be kitų naujovių, įtvirtino galimybę įmonėms dėl atsiskaitymo mokėjimo kortelėmis paslaugos kreiptis į kitose šalyse veikiančius bankus.

Aktualiau e. parduotuvėms

Teigiama, kad nauja galimybė dėl paslaugos kreiptis į užsienio bankus padidins konkurenciją tarp Lietuvoje veikiančių komercinių bankų ir suteiks verslui pranašumo derybose dėl palankesnių sąlygų.

„Manome, kad artimiausioje ateityje įmonės aktyviai derėsis su bankais dėl mažesnių įkainių už mokėjimo kortelių priėmimą. Tikėtina, kad daugeliui įmonių pavyks sutarti dėl mažesnių įkainių“, – sakė Tomas Karpavičius, Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Rinkos infrastruktūros skyriaus viršininkas.

Jis patvirtino, kad Lietuvos įmonės iš tiesų vis dažniau domisi atsiskaitymo mokėjimo kortelėmis paslauga užsienio bankuose. Elektroninės parduotuvės tai gali realizuoti paprasčiau ir jau, anot jo, esama pavyzdžių, kai šią paslaugą teikia užsienio bankai tiesiogiai arba per tarpininkus Lietuvoje.

„Negalime atmesti panašių tendencijų ir fizinėse prekybos vietose, tačiau tam reikia daugiau techninių parengiamųjų darbų, kurie ekonomiškai būtų prasmingi susitarus su reikšminga įmonių dalimi. Kol kas neturime informacijos apie tokius projektus“, – sakė Lietuvos banko atstovas.

Verslo neįtikina

Tačiau Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdybos narys Saulius Žilinskas reglamento suteiktą galimybę pavadino „teorija“ ir teigė nežinąs atvejų, kad koks nors užsienio bankas Lietuvoje diegtų atsiskaitymo mokėjimo kortelėmis terminalus.

Tuo tarpu Kauno regiono smulkių ir vidutinių verslininkų asociacijos vadovas Giedrius Romeika prisipažino daug negirdėjęs apie šią galimybę. Tačiau jos taip pat nesureikšmino. Esą oligopolinė situacija bankuose susiklosčiusi ne tik Lietuvoje, bet visoje Europoje.

„Sutikime, kad didelio pasirinkimo neturime. Kad ir kokios būtų gražios ir spalvingos kortelės, ant jų puikuojasi arba „MasterCard“, arba „Visa“, dar yra tokia egzotika kaip „American Express“. Tai yra visi klasikiniai pasirinkimai“, – kalbėjo jis.

Pašnekovas sakė turįs daugiau lūkesčių dėl nacionalinės mokėjimų sistemos sukūrimo, esą ji į rinką įneštų daugiau konkurencijos.

G. Romeika priminė, kad Lietuvos bankas yra inicijavęs Nacionalinės mokėjimų strategijos projektą, prie jo prisidėti savo idėjomis raginami universitetai ir įmonės.

Projekte numatoma veikti trimis kryptimis: išplėtoti infrastruktūrą, sudarančią sąlygas masiniam bekontakčių ir momentinių mokėjimų naudojimui; padidinti mokėjimo paslaugų naudotojų įsitraukimą ir įtaką sprendžiant dėl rinkoje siūlomų mokėjimo paslaugų; stiprinti mokėjimo paslaugų naudotojų pasitikėjimą elektroniniais mokėjimais.

Atstumas – ne kliūtis

T. Karpavičius patvirtino, kad sąlygos susitarimams su užsienyje veikiančiais bankais – sudarytos. Anot jo, yra įvairių derybų vedimo ir sutarčių pasirašymo būdų, įskaitant nuotolinius būdus. Be to, sudaryti tarptautines sutartis verslui ir gyventojams bus dar paprasčiau, visa apimtimi įsigaliojus ES reglamentui dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų.

Tiesa, ne visi bankai, kaip pripažino T. Karpavičius, viešai skelbia verslo klientams taikomus įkainius. Todėl įmonei gali tekti atlikti tam tikrą analizę, bandant išsiaiškinti, kurie užsienyje veikiantys bankai galėtų pasiūlyti geresnes sąlygas nei Lietuvoje. Vis dėlto kreipiantis tiesiogiai tokią informaciją, kaip patikino pašnekovas, visada galima gauti.

„Suprantama, kiekvienai įmonei atlikti savo tyrimą nebūtų konstruktyvu. Tam galėtų pagelbėti įvairūs konsultantai, įmonių asociacijos ar forumai“, – sakė jis.

Verslas pasigenda didesnių pokyčių

„Lietuvos žinios“ neseniai rašė, kad praėjusių metų pabaigoje ES reglamentu sumažinus tarpbankinį mokestį už mokėjimo kortele atliekamas mokėjimo operacijas tikėtasi įkainių verslui sumažėjimo.

ES reglamentas nustatė, kad tarpbankinis mokestis debeto kortelėms negali būti didesnis kaip 0,2 proc., o kredito kortelėms – 0,3 proc. operacijos vertės. Lietuvos banko vertinimu, iki tol Lietuvoje tarpbankinis mokestis buvo gerokai didesnis.

Vis dėlto kai kurie verslininkai teigė, kad sumažinus tarpbankinius mokesčius bankai ėmė taikyti papildomas sąlygas, kurios lemia nepakitusią bendrą mokesčių už atsiskaitymą mokėjimo kortelėmis naštą.

G. Romeika pripažino jaučiąs bankų iniciatyvą mažinti atsiskaitymo mokėjimo kortelėmis paslaugos įkainius ir norą šiai paslaugai suteikti gyvybingumo. Įkainiai, anot pašnekovo, išties smuktelėję. Tačiau įvertinus bendrą išlaidų krepšelį – infrastruktūros nuomos ar įsigijimo išlaidas, sujungimo ar ryšių, administravimo mokesčius ir kt. – vieno mokesčio sumažėjimas esą duoda nedidelį efektą.

DNB bankas dienraščiui tvirtino, kad sumažinus tarpbankinį mokestį už atsiskaitymą privačių klientų mokėjimo kortelėmis sumažėjo paslaugų teikimo savikaina, taip pat įkainiai verslui. Tačiau Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse esą nepasiekta masto ekonomija, kuri dar labiau padėtų mažinti paslaugos kainą ir didinti jos prieinamumą. Banko skaičiavimais, Lietuvoje atsiskaitymas mokėjimo kortelėmis sudaro tik apie 30 proc. visų atsiskaitymo operacijų, o užsienyje – 70 proc. ar net 90 procentų.

Tuo tarpu bankas „Swedbank“ pažymi, kad apčiuopiamiausią poveikį dėl sumažėjusio tarpbankinio mokesčio gali pajusti didieji prekybininkai, kurie turi daug pirkėjų, dažnai atsiskaitančių mokėjimo kortelėmis. Mat prekybininkams taikomi įkainiai priklauso nuo rinkos sąlygų, mokėjimo apimties bei kitų veiksnių, ir jie yra nustatyti pasirašytose sutartyse. Dėl sumažėjusio tarpbankinio mokesčio įkainiai savaime nesikeitė.

Lietuvos banko duomenimis, 2016 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje Lietuvoje iš viso buvo 3,48 mln. mokėjimo kortelių. Per šį ketvirtį mokėjimo kortelėmis atlikta 54 mln. mokėjimų, jų vertė – 1,05 mlrd. eurų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"