TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Geriamasis vanduo - tiesiai iš čiaupo

2012 06 12 7:44

Lietuvoje geriamojo vandens kokybė yra viena geriausių Europoje, tačiau didmiesčių ir mažų miestelių gyventojams tiekiamo vandens kaina gali skirtis daugiau kaip du kartus.

Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas Bronius Miežutavičius teigia, kad lietuvių pomėgis turėti nuosavą namą geriamojo vandens tiekėjams nėra parankus, mat vandens tiekimo sąnaudos daugiabučiam ir individualiam namui skiriasi keleriopai, o vandens kainos daugeliu atvejų vienodos. "Dideliame mieste nuostolius savaip amortizuoja daugiabučių gyventojai, o mažuose miestuose ir gyvenvietėse, kuriose dominuoja individualūs namai, tokių išlaidų kompensuoti nėra kam, todėl už vandenį tenka mokėti brangiau", - aiškina B.Miežutavičius.

Ar įkandin šilumos energijai brangs ir vanduo? Kokį vandenį geriame? Ar sostinei tiekiamo vandens kokybei gali pakenkti Baltarusijoje numatoma statyti atominė elektrinė? Apie tai - "Lietuvos žinių" pokalbis su B.Miežutavičiumi.

Lašišų nerštavietės Vilnioje

- Ar perkate geriamąjį vandenį, parduotuvėje išpilstytą į butelius?

- Niekada nepirkau ir neketinu pirkti. Atsisukite čiaupą, nuleiskite vamzdynuose sušilusį vandenį, įsipilkite šalto, gerkite ir būsite sveikas bei turtingas. Žinoma, neišvengsime avarijų tinkluose. Tokiu atveju kartais praverčia ir pirktinis. Bet dažniausiai vandens kokybė nukenčia dėl kilusių problemų namo viduje.

Dabar Lietuvoje geriamojo vandens kokybė yra viena geriausių Europoje. Ar daug žemyne yra miestų, juolab sostinių, kuriose žmonės būtų agituojami gerti tiesiai iš čiaupo sveiką vandenį? To nėra nei Maskvoje, nei Varšuvoje, nei Berlyne.

Esame viena iš nedaugelio šalių, kurių gyventojams geriamasis vanduo tiekiamas tiesiai iš giluminių gręžinių. Pagal geriamojo vandens sektoriaus lygį ir vandens kokybę esame Europos Sąjungos (ES) lyderių trejetuke.

- O kur dedamas panaudotas vanduo? Ar išvalytas negrįžta į čiaupus?

- Jis, patekęs į nuotekų tinklus, išvalomas centrinėse nuotekų valyklose ir išleidžiamas į tas pačias upes, iš kurių baseinų paimamas. Lietuva išskirtina tuo, kad mums nėra reikalo kurti kokio nors pramoninio vandentiekio, kadangi turime labai daug gero gėlo vandens. Vakaruose iš tiesų yra nemažai šalių, kurios pramonėje panaudotą vandenį išvalo ir iš karto grąžina pakartotinai naudoti. Ten tiesiog trūksta vandens šaltinių. Lietuvai tai negresia.

Daugiausia giluminių vandenviečių (atlikus gilesnius nei 40 metrų gręžinius) yra didžiųjų upių slėniuose ir palei upes. Per pastarąjį dešimtmetį mūsų upės tapo švarios. Juk 2007 metais Europos Komisija Lietuvą visiškai išbraukė iš Baltijos jūrą teršiančių valstybių sąrašo.

Taigi mes visą vandenį išvalome ir į jūrą patenka neužterštas vanduo. Kad tai - ne pramanai, liudija faktas, jog pačiame Vilniaus centre, Vilnioje, yra lašišų nerštaviečių.

Dar prieš dešimtmetį net kolektyviniai sodai žemiau Vilniaus buvo nepaklausūs dėl Neries užterštumo, o dabar lašišos neršia ir prie Kernavės, o Jonavoje šios jūrinės žuvys yra neretas žvejų laimikis.

Kad taip būtų visada, reikia nuolat prižiūrėti, atnaujinti valymo įrenginius, kontroliuoti vandens kokybę.

Potenciali grėsmė - Astravo AE

- Bet upės neturi sienų. Mūsų didžiosios upės vinguriuoja per kelias valstybes, kurios nebūtinai rūpinasi vandens švara kaip mes.

- Dėl to problemų kol kas nekyla. Sakau "kol kas", nes ir mes, vandentvarkos bei hidrogeologijos specialistai, turėtume garsiai kalbėti apie pavojus, kylančius dėl Baltarusijos planų statyti atominę elektrinę (AE), kurios reaktoriai būtų aušinami Neries vandeniu. Tai didelė grėsmė, nes požeminiai šaltiniai, kaip minėjau, yra maitinami iš paviršinių. Lietuvos žemės struktūra taip jau surėdyta, kad vanduo filtruojamas labai ilgą laiką ir išvalomi nitritai, nitratai, bet kaip bus vandenį užteršus radioaktyviosiomis atliekomis, niekas nežino.

Faktas, kad visas Vilnius geria vandenį iš Neries upės baseino, iš vandenviečių, esančių ant upės kranto. Neris įteka į Nemuną, o iš jo vandenviečių geria vandenį pusė Lietuvos.

Mažesniame miestelyje vanduo brangesnis

- Žmonės kreipia dėmesį į dideles šilumos, karšto vandens kainas, o geriamasis vanduo tarsi dingsta iš akiračio. Bet gegužės pabaigoje Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija prieniškius, ir taip nuskriaustus didžiausių mokesčių už būsto šildymą, pašiurpino ir naujomis geriamojo vandens kainomis - daugiau nei 3 litais didesnėmis už buvusias. Dabar Prienų gyventojai už vandens kubą mokės po 10,49 lito. Ar ne paradoksas? Juk šis miestas yra prie Nemuno.

- ES įprasta, kad šalto vandens kaina sudaro apie 4 proc. vartojimo išlaidų. Lietuvoje mažiau nei prieš dešimtmetį mokesčiai už geriamąjį vandenį sudarė apie 2 proc., dabar - vos apie 1,3 procento. Už patiektą šaltą vandenį, nuotekų valymą bei vandentiekių priežiūrą Lietuvoje šeima sumoka vidutiniškai po 32-33 litus.

Kuo stambesnė įmonė, kuo daugiau gyventojų aptarnaujama, tuo vandens tiekimo sistemos sąnaudos santykinai mažesnės. Prienuose kaina didelė ne dėl to, kad ten stigtų vandens. Vandens kainos skiriasi pirmiausia dėl įgyvendintų investicijų, vandens tiekimo sistemos priežiūros kainos ir vartojimo apimties. Masto ekonomija veikia ir čia: kuo mažiau vandens vartojama, tuo brangiau kainuoja prižiūrėti tinklą. Ar tieki vieną kubinį metrą, ar šimtą - vis tiek turi užtikrinti gręžinio saugą ir prižiūrėti tokius pat vandentiekio tinklus, siurblines, naudoti panašų kiekį elektros energijos. O Prienuose dominuoja individualūs gyvenamieji namai.

Yra ir daugiau miestelių, kuriuose vanduo kainuoja apie 10 litų už kubinį metrą. Pavyzdžiui, Neringa. Jos gyventojams ši paslauga atsieina brangiausiai, vidutiniškai 60 litų per mėnesį, trigubai daugiau nei vilniečiams. Neneigiu, kad yra ir daugiau miestelių, mažesnių už Prienus, kuriuose vanduo kainuoja perpus pigiau, tačiau kiekvieno miestelio vandens ūkis kitoks, todėl reikia analizuoti atskirai.

Nuostolius dengia daugiabučių gyventojai

- Kažkas čia ne taip. Už vandenį brangiausiai moka mažų miestelių gyventojai, kurie ir šiaip gauna mažiau pajamų, o didmiesčiuose vandens kainų beveik nepaisoma.

- Taip, tai kurioziška situacija, juolab žinant, kad vandens tiekimas, kaip ir šilumos ar elektros ūkis, yra natūrali monopolija.

Kodėl Prienuose vanduo brangesnis? Pradėjusios stambėti įmonės perėmė kaimo gyvenvietes. Be abejo, prisidėjo ir gyvenamųjų namų statybos bumas.

Aplink miestus išaugo ištisi gyvenamųjų namų kvartalai. Žmonės, miestų pašonėje nusipirkę ar atgavę sklypus, puolė statyti ir tik paskui galvoti apie infrastruktūrą. Taip kilo ir Tarandė, ir Bajorai, Riešė, Balsiai palei sostinę. Tai vis daugiausia individualūs gyvenamieji namai. Natūralu, kad turėjome bėgti paskui statybų bumą.

Lietuvių pomėgis turėti savo namą gal ir nėra peiktinas, bet vandens tiekėjams neparankus - viena yra vandenį vamzdžiu tiekti daugiabučiam ir kita - individualiam namui. Sąnaudos skiriasi keleriopai, o vandens kainos daugeliu atvejų vienodos. Dideliame mieste nuostolius savaip amortizuoja daugiabučių gyventojai, o mažuose miestuose ir gyvenvietėse, kuriose dominuoja individualūs namai, tokių išlaidų kompensuoti nėra kam, todėl už vandenį tenka mokėti brangiau.

Dumblas bus paverčiamas biokuru

- Kokių kitų problemų įžvelgiate Lietuvos vandentvarkos ūkyje?

- Artimiausiu metu laukia didžiulės investicijos į nusidėvėjusių vandentiekio sistemų atnaujinimą. Lietuva neįgyvendino iš esmės vienintelio ES reikalavimo vandens ūkiui - centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens prieinamumo. Esame iškėlę ambicingą tikslą - 2015 metais 95 proc. Lietuvos gyventojų turės gauti centralizuotai tiekiamą geriamąjį vandenį. Tai svarbu, nes gerti vandenį iš šulinio yra pavojinga dėl jo užterštumo nitritais. Manau, ši užduotis bus įvykdyta bent per penkerius metus.

Daug problemų kelia buvusios kolūkinės gyvenvietės su vandentiekio bokštais. Kolūkius išardžius, jų turtą pasidalijo pajininkai. Vandens tiekimą perėmusios smulkios bendrovės šį ūkį visiškai nugyveno. Planuojame šių miestelių ir kaimelių ūkį sutvarkyti per artimiausius penkerius metus.

Prieš 3-4 metus kalbėjome apie dumblo valymo problemą. Tačiau jos netrukus neliks, nes jau parengta dumblo valymo programa ir jai įgyvendinti skirta lėšų. 2014 metais dumblas bus paverčiamas biokuru ir vertinga trąša.

Faktai

ES steigimo sutarties 175 str. 1 dalyje nurodoma: "Vanduo nėra komercijos produktas, jis priklauso paveldui, kurį būtina apsaugoti, ginti ir išsaugoti kaip tokį."

Geologijos tarnybos Požeminio vandens poskyrio vedėjos Jurgos Arustienės teigimu, požeminio geriamojo vandens ištekliai Lietuvoje yra apie 3 mln. kubinių metrų per dieną. Įvairiose savivaldybėse išnaudojama 14-20 proc. šių išteklių. "Sausiausiais" laikomi rajonai Vidurio Lietuvos lygumoje aplink Kėdainius bei kai kuriuose rajonuose į pietus nuo Kauno link Marijampolės, kur yra mažai vandens telkinių, o paviršinis žemės sluoksnis molingas.

Aplinkos ministerijos duomenimis, 359 Lietuvoje veikiančių vandens tiekimo įmonių apyvarta siekia 482 mln. litų. 71,5 proc. gyventojų pernai prisijungė prie vandentiekio tinklų, 18,6 proc. naudojo šulinio vandenį, dar 2 proc. turėjo individualius gręžinius.

Dabar vidutinė vandens kaina Lietuvoje yra 4,80 lito (be PVM) už kubinį metrą, tačiau yra miestelių, kurių gyventojams geriamasis vanduo kainuoja 9-19 litų už kubinį metrą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"