TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Geriausia Lietuvos mediena iškeliauja į Aziją

2013 10 02 6:00
Iš Lietuvos jau kelerius metus išvežama beveik pusė geriausios rūšies apvaliosios medienos. LŽ archyvo nuotrauka

Iš Lietuvos jau kelerius metus išvežama beveik pusė geriausios rūšies apvaliosios medienos, reikalingos vietos perdirbimo pramonei.

Vakarų Lietuvos medienos perdirbėjų ir eksportuotojų asociacijos administratorius Arvydas Urbis skaičiuoja, kad šalyje per metus pagaminama apie 6-7 mln. kubinių metrų medienos. Iš jų tik apie 1,1 mln. kubinių metrų sudaro gera spygliuočių apvalioji mediena, o geriausia eglės apvalioji mediena – apie 600-700 tūkst. kubinių metrų.

Srautas nemažėja keleri metai

„Tiek medienos gali būti skirta lentpjūvėms pjauti geros kokybės produktus, visa kita – tai popiermedžiai, naudojami celiuliozės pramonėje. Lietuvoje juos nedaug kas perdirba. Iš tų 600 tūkst. kubinių metrų eglės medienos daugiau kaip pusė, arba 340-350 tūkstančių kubinių metrų apvaliųjų rąstų, kurie būtų reikalingi Lietuvos pramonei, kraunama į konteinerius ir jūromis plukdoma į Aziją, daugiausia į Kiniją“, - tvirtino A.Urbis.

Pasak jo, du trečdaliai šios geriausios kokybės medienos kraunama Klaipėdos, o trečdalis – Latvijos uostuose. „Kai tik 2011 metais Lietuvoje pasirodė kinai medienos supirkėjai, Latvijos uostų krova padidėjo 10-15 ar net 40 procentų“, - tikino pašnekovas. Anot jo, eglės mediena yra pagrindinė statybos pramonės žaliava, taip pat plačiai naudojama baldų pramonėje.

Lietuvos medienos eksportas staiga išaugo 2011 metais, kai šia preke susidomėjo kinai. 2011 metais eksportuota 1,8 mln. kubinių metrų lietuviškos medienos, arba beveik 500 tūkst. kubinių metrų daugiau nei 2010-aisiais, kai eksportas siekė 1,3 tūkst. kubinių metrų. Didžiulį mastą pasiekęs geriausios medienos išvežimas neslopsta iki šiol. Tik kinus supirkėjus, prieš kelerius metus su vertėjais vaikščiojusius po perdirbimo įmones, pakeitė lietuviai tarpininkai.

Atvykėliai siūlo didesnę kainą

Kinai, pasak A.Urbio, Lietuvoje organizuojamuose urėdijų aukcionuose siūlo vos keliais litais didesnę kainą už kubinį metrą medienos. Mūsų perdirbėjams esą tai per brangu, o aukcione laimi didžiausią kainą pasiūlęs dalyvis.

„Kinai dabar turi sukaupę daug „laisvų“ JAV dolerių ir gali siūlyti invazines kainas. Tiesa, jos nėra didelės, daugiausia kaina keliama 3-5 litus už kubinį metrą medienos. Bet užtenka kainą pakelti tais keliais litais, ir mūsų perdirbėjai konkuruoti nesugeba, jie dar neatsigavę po krizės. O kinai labai gerai yra išstudijavę mūsų rinką. Be to, sumažėjus pasiūlai iš Pietų Amerikos ir Rusijos, jiems atrodo patraukli net tokia maža kaip Lietuvos rinka“, - pasakojo A.Urbis.

Latvijos ir Lenkijos saviems perdirbėjams parduodama valstybinės medienos kaina, anot A.Urbio, yra geroka mažesnė nei išorės pirkėjams. „Latvijos didieji medienos pirkėjai perka medieną iš valstybinių miškų 20 proc. pigiau nei mūsiškai. Lenkijoje saviems perdirbėjams kaina apie 30 proc. mažesnė nei išoriniams pirkėjams“, - tvirtino A.Urbis.

Anot jo, Lietuvoje taip pat būtų galima sudaryti sąlygas pirmiausia mediena apsirūpinti šalyje veikiančioms perdirbimo įmonėms. Jų Lietuvoje yra daugiau kaip 700, tad tarpusavio konkurencija neleistų medienos kainai itin nukristi. „Siūlėme aukcionus organizuoti dviem etapais. Pirmajame mediena būtų parduodama vietos įmonėms, antrajame – visiems pageidaujantiems, tačiau siūlymas liko neišgirstas“, - dėstė A.Urbis.

Šiuo metu trūkstamos medienos, pasak jo, įmonės neįsiveža dėl menkų finansinių galimybių. Iškilusias problemas įmonės sprendžia mažindamos gamybą ir darbuotojų skaičių. „Ne viena įmonė planuoja iškelti gamybą į Latviją, Lenkiją, Čekiją ar Rumuniją“, - teigė perdirbėjų atstovas.

Išveža jūriniais konteineriais

Vakarų Lietuvos medienos perdirbėjų ir eksportuotojų asociacijos skaičiavimais, dėl išaugusios lietuviškos medienos eksporto į Aziją masto mūsų valstybė uždirba šiek tiek daugiau pajamų, tačiau jos būtų tris kartus didesnės, jeigu ši mediena būtų perdirbama Lietuvoje. Tai ne tik darbo vietos, mokesčiai, bet ir biokuras, kuris liktų medieną perdirbus Lietuvoje.

„Kinija gali sau leisti invazinėmis supirkimo kainomis nurungti vietos medienos perdirbėjus, - aiškino A.Urbis. – Kinus labiausiai domina lietuviška eglė, ją labai patogu transportuoti jūriniais konteineriais. Tuo metu kitos medienos rūšys – beržas ar net pušis kelionę jūromis pakelia sunkiai, labai greitai dėl drėgmės supūva.“

Pasak pašnekovo, 2011 metais kinai dar eksperimentavo ir griebė bet kurią medieną, o dabar jau atsirenka ir išsiveža tik pačios geriausios kokybės rąstus. Transportuoti juos konteineriais esą taip pat labai patogu, nes į vieną konteinerį telpa daugiau medienos nei į miškavežį. Be to, tais pačiais konteineriais į Lietuvą atgabenamos Kinijos prekės, o atgal konteineriai grįžta ne tuščiomis, bet prikrauti lietuviškų eglių rąstų.

„Versli Lietuva“ analitikai teigia, kad šios medienos gabenimo į Kiniją išlaidas kompensuoja šios šalies vyriausybė.

Daugiausia vežama iš privačių miškų

Gintaras Visalga, generalinio miškų urėdo pavaduotojas, LŽ pripažino, kad didėjantis medienos eksportas kenkia šalies perdirbėjams, ir tokia padėtis esą kelia nerimą Generalinei miškų urėdijai. Jis pažymėjo, kad didžioji dalis eksportuojamos apvaliosios medienos vežama iš privačių miškų, kurie sudaro apie pusę viso kertamo miško ploto.

G.Visalgos teigimu, 2013 metais aukcionuose per AMEPS sistemą iš urėdijų įmonėms, išvežančioms medieną iš šalies, bus parduota 350-370 tūkst. kubinių metrų, tai yra tik apie 12 proc. viso pagaminto medienos kiekio. „Medienos eksporto iš valstybinių miškų prognozuotinas padidėjimas 2013 metais, palyginti su 2012 metais, kai buvo parduota 340 tūkst. kubinių metrų, bus nežymus“, - teigė G.Visalga.

Anot jo, didžioji dalis pagamintos apvaliosios medienos eksportuojama iš privačių miškų, kurių savininkų nevaržo ilgalaikės sutartys ir kiti įsipareigojimai. Antai pernai iš valstybinių miškų eksportuota 12 proc., iš privačių – 33 proc. viso pagaminto medienos kiekio. 2011 metų pirmą pusmetį – atitinkamai 11 proc. ir 45 procentai.

Lietuva, Generalinės miškų urėdijos teigimu, eksportuoja gerokai mažiau valstybinių miškų medienos nei Baltijos kaimynės. Per dvejus metus Lietuvos eksportas sudarė 12 proc. viso pagaminto medienos kiekio, Estijos – 40 proc., Latvijos - 35 procentus.

G.Visalga nurodo kelias priežastis, jo nuomone, lemiančias apvaliosios medienos eksporto didėjimą. Viena iš jų ta, kad Lietuvoje medienos kainos dabar 6-7 proc. mažesnės nei Latvijoje ir Estijoje. „Tai reiškia, kad ir latviai, ir estai gali pirkti medieną Lietuvoje. Valstybinių miškų mediena aukcionuose per AMEPS iš urėdijų parduodama 720 registruotų pirkėjų, tarp jų taip pat yra kaimynų įmonių“, - teigė jis.

Pasak G.Visalgos, šiemet per 7 mėnesius eksportuota 1 mln. 70 kubinių metrų medienos, o pernai per visus metus – 1,5 mln. kubinių metrų. Iš jų į Kiniją konteineriais iškeliavo 2-3 proc. Lietuvoje pagaminamos medienos.

„Šiemet jau įvyko du aukcionai, kuriuose prekiauta lietuviška mediena, ir apie 10 proc. pasiūlyto kiekio nenupirkta. Tai reiškia, kad pirkėjai – perdirbėjai ir perpardavinėtojai – visos medienos neišpirko. Vadinasi, Lietuvos medienos apdirbimo įmonės nėra pasiruošusios nupirkti visą valstybiniuose miškuose pagaminamą medieną už rinkos kainą“ ,– tikino G.Visalga.

Jo nuomone, į Kiniją išvežami prasčiausios rūšies eglių rąstai, kurie netinka statybos pramonei. Kita dalis eksporto – tai popiermedis, kuris Lietuvoje neperdirbamas.

Medienos eksportas, mln. kub. m

Metai201020112012
Kiekis1,31,81,5

Šaltinis: Statistikos departamentas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"