TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Geriausiai su Rusijos embargu susidorojo mėsos pramonė

2016 06 14 17:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvos įmonės, eksportuojančios į Rusijos maisto embargo sąrašą pakliuvusius produktus, pakankamai sėkmingai susidoroja su iškilusiais iššūkiais.

Nors skaičiai „ant popieriaus“ rodo stiprų eksporto susitraukimą, tačiau tokie nominalūs pokyčiai viso labo maskuoja didelius kainų svyravimus. Iki šiol geriausiai su embargu susidorojo mėsos produktų eksportuotojai, kurie sugebėjo net didinti pardavimus. Pieno pramonės praradimai taip pat gerokai mažesni nei Rusijos dalis eksporte iki embargo. Atsižvelgiant į paskutiniu metu susitraukusį eksporto kanalą per Baltarusiją, panašu, kad didžiausi sunkumai laukia didmenininkų, reeksportuojančių vaisius ir daržoves.

Pieno pramonę blaško kainų pokyčiai

Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, praėjusiais metais pastebimai smuko pieno kainos. Iš viso Lietuvoje jos traukėsi 23 proc., šiais metais susitraukimas siekia dar papildomai 12 proc. Tokią situaciją iš esmės lėmė du veiksniai. Tai pieno kvotų ES rinkoje panaikinimas, dėl kurio atsirado didžiulis pieno produkcijos perviršis, bei sumenkusi paklausa ne tik Rusijoje, bet ir kitose besivystančiose rinkose.

Ryški kainų korekcija labiausiai menkina pieno produktų gamintojų eksporto skaičius „ant popieriaus“. Nors eksportas eurais praėjusiais metais traukėsi beveik trečdaliu, vertinant tonomis, susitraukimas siekė tik 8 proc. Atsižvelgiant į tai, kad prieš embargą Lietuvos pienininkai į Rusiją veždavo maždaug 20–30 proc. savo produkcijos, tai – jau visai neblogas rezultatas. Panašią tendenciją rodo ir didžiųjų pieno produktų gamintojų finansiniai rezultatai – nors pajamos smuko beveik ketvirtadaliu, grynasis jų pelnas traukėsi vos 3 proc. Šiais metais ir toliau fiksuojamas nominalus susitraukimas (-27 proc.), tačiau realiais kiekiais produkcijos, ypač sausų pieno produktų, gamyba jau auga (5 proc.) ir mes pamažu grįžtame prie iki embargo buvusių gamybos apimčių.

Situaciją pienininkams padėjo amortizuoti aktyvi alternatyvių užsienio rinkų paieška. Tvariausia naujai užkariauta rinka – Jungtinės Valstijos, kuriose net ir pirmaisiais šių metų mėnesiais augimas siekė beveik 40 proc. Nors pergalių pavyko pasiekti ir ES rinkose, tačiau čia situaciją komplikuoja produkcijos perviršis bei dėl to įsigalėję kainų karai. Tuo tarpu rezultatai egzotiškose rinkose nevienareikšmiai. Jei eksportas į Korėją atrodo stabiliai, tai trumpalaikės pergalės Uzbekistane ar Irane nepasiteisino, nebepavyksta produkcijos parduoti ir Vietname. Šokinėja ir eksportas į Saudo Arabiją.

Mėsos gamintojus gelbsti sėkmingas eksporto rinkų pasirinkimas

Kainų smukimas neaplenkė ir mėsos pramonės, nors pigimas čia buvo kiek mažesnis (-5 proc.). Dėl to mėsininkų produkcija absoliučiais skaičiais praėjusiais metais net keliais procentais augo, nors priklausomybė iki embargo nuo Rusijos taip pat siekė 20–30 proc. Šiais metais vietinės kilmės mėsos produktų eksportas auga dar ryškiau ir siekia beveik 10 proc.

Vienas iš pagrindinių veiksnių, leidęs mėsos eksportuotojams sėkmingai susidoroti su pardavimų Rusijoje kritimu, buvo sėkmingas eksporto rinkų pasirinkimas. Jei pienininkai dažnai rinkosi egzotiškesnes rinkas, tai mėsininkai orientavosi į tradicines ir gerai pažįstamas, tokias kaip euro zonos ir Skandinavijos šalys. Ir nors darbas dar toli gražu nesibaigė, pastarojo laikotarpio rezultatai suteikia pagrindo manyti, kad mėsininkų pasirinkimas eksportuoti į arčiau namų esančias rinkas gali pasirodyti tvaresnis.

Auga ir žuvies, vaisių bei daržovių eksportas

Nors į Rusijos taikomą embargo sąrašą pakliūva ir žuvies produktai, taip pat vaisiai ir daržovės, šių produktų eksportas į Rusiją ir iki embargo nebuvo ryškus. Vietinės kilmės žuvies produktų bei vaisių į Rusiją išveždavome vos kelis procentus, šiek tiek didesnę dalį (iki 10 proc.) Rusijos rinka sudarė daržovių eksporte.

Dėl menkos priklausomybės nuo Rusijos šie sektoriai embargo poveikio net nepajuto. Žuvies produktų eksportas 2015 m. augo 20 proc., vietinės kilmės vaisių eksportas augo beveik trečdaliu (daugiausiai į Lenkiją). Tuo tarpu daržovių eksportas, dėl smarkiai išaugusio pupų ir žirnių eksporto, daugiau nei padvigubėjo. Pirmaisiais šių metų mėnesiais ir toliau sėkmingai auga tiek vaisių ir daržovių, tiek ir žuvies produktų eksportas.

Didžiausias nežinomasis – vaisių ir daržovių reeksportas

Jei vietinės kilmės produkcijos gamintojams pavyksta gan neblogai susidoroti su embargo pasekmėmis, tai vaisius ir daržoves reeksportuojantys didmenininkai išgyvena sudėtingesnius laikus. Situaciją komplikuoja pats faktas, kad iki embargo vaisių ir daržovių reeksportuotojų priklausomybė nuo Rusijos siekė 70–80 proc. Ir nors po embargo paskelbimo nemažą dalį parduodamos produkcijos pavyko nukreipti Baltarusijos kryptimi, panašu, kad ilgą laiką sėkmingai veikęs praėjusių metų pabaigoje reikšmingai susitraukė ir šis kanalas.

Todėl šių metų duomenys jau rodo dvigubą vaisių ir daržovių reeksporto susitraukimą. Nepavykus prekių nukreipti kitomis kryptimis, pajamų praradimai, lyginant su situacija prieš embargą, viršytų pusę milijardo eurų. Tai sudarytų apie 100 mln. eurų pridėtinės vertės arba apytiksliai vieną tryliktąją visos maisto pramonės generuojamos vertės. Vis dėlto, kaip rodo kitų sektorių patirtis, iškilus būtinybei Lietuvos įmonėms pavyksta gana sėkmingai surasti naujų ir dažnai netikėtų rinkų.

Komentaro autorius – Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"