TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Gęstant vartojimui kąsniai nesumažėjo

2008 12 03 0:00
Statistika rodo mažėjančias mažmeninės prekybos įmonių apyvartas, bet maisto pardavėjai nedejuoja.
LŽ archyvo nuotrauka

Maisto pardavėjai tikina kol kas nejaučiantys drastiško pardavimo mažėjimo, nors analitikai jau prakalbo apie vartojimo lėtėjimą ir perspėja, kad kitąmet žmonės pirks dar mažiau. Abejojama, ar sunkmečiu gyventojai iš solidarumo rinktųsi lietuviškas prekes, jeigu jos būtų brangesnės už įsivežtąsias.

Įvairūs tyrimai rodo, jog šalyje vartojimas lėtėja itin sparčiai, savaitgaliais didžiuosiuose prekybos centruose žmonių nemažėja net ir mėnesio pabaigoje, kai atlyginimai daugeliui dar neišmokėti. Stumdantis alkūnėmis tenka brautis ne tik sausakimšose maisto prekių, bet ir avalynės ar aprangos parduotuvėse. Pardavėjai šypteli: esą gyventojai naudojasi paskutine proga gerai pavalgyti, nes analitikai prognozuoja ne tokius pilnus prekių krepšelius kitąmet. Pastebima, kad kol kas žmonės pilnuose prekių vežimėliuose vežasi ne tik duonos ir kruopų, bet ir brangiai kainuojančių maisto produktų. Prekeivių teigimu, per šių metų Kalėdas jie į duobę kristi nė neketina.

Faktai

Išankstiniais statistikos departamento duomenimis, per metus mažmeninės prekybos įmonių apyvarta spalio mėnesį sumažėjo 5,2 procento. Įmonių, prekiaujančių maisto prekėmis, apyvarta 2008 metų sausio-spalio mėn., palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, augo 3,7 proc. palyginamosiomis kainomis. Labiausiai išaugo įmonių, kuriose dirba 50 ir daugiau darbuotojų apyvarta - 4,9 proc., įmonių, kuriose dirba 1-9 darbuotojai apyvarta sumažėjo 13,9 proc., kitų įmonių (10-49 darbuotojai) - sumažėjo 14,1 proc. palyginamosiomis kainomis. 2008 metų spalio mėn., palyginti su 2007 metų spalio mėn., apyvarta augo 0,3 procento.

Analitikai nesistebi

Komentuodami spalio mėnesio mažmeninės prekybos įmonių apyvartą, ekspertai nesistebėjo sumenkusia apyvarta. Jie sakė, kad tai atspindi ir verslo atstovų, ir paprastų vartotojų neigiamus lūkesčius, dėl kurių mažmeninė prekyba nukenčia "pirmiausia ir labiausiai". Jų nuomone, jau kitais metais, o ir kalėdiniu laikotarpiu, žmonės laikysis atokiau nuo vietų, kuriose tuštėja piniginės.

Perkamoji galia nesmuko

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPIA) vykdantysis direktorius Marius Busilas LŽ teigė, jog maisto prekių pardavime jaučiamas tik nežymus lėtėjimas. Pasak jo, žmonės ir toliau perka kasdienes prekes, kurias renkasi pagal sau prieinamą kainą. "Vartotojų įpročiai truputį keičiasi, tačiau dramatizuoti to tikrai nereikėtų. Suprantama, kad mažiau nuperkama prabangos prekių", - dėstė jis.

Pašnekovas sako, kad kai buvo ypač gera prekyba žmonės pirko brangesnius produktus neribodami lėšų ir tikėdamiesi, kad pinigų bus. "Šiuo metu tvyro nežinomybė dėl finansinės ateities, tačiau manau, kad daugumos žmonių padėtis nėra pablogėjusi, nes per pastaruosius tris ketvirčius atlyginimai didėjo, todėl kol kas, nors ir daugėja bedarbių, žymaus perkamosios galios sumažėjimo nėra. Prekybininkai visuomet stebi pirkinių krepšelį ir žiūri ką žmonės perka, labiau renkasi ar keičia įpročius. Jei jaučiami kokie nors pokyčiai, atitinkamai, peržiūrimi ir užsakymai", - kalbėjo pašnekovas.

Maisto pardavėjai taip pat nesiskundžia. Antai UAB "Rimi Lietuva" atstovės ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė teigė, kad žmonės perka kokybiškus ir brangius maisto produktus. Ji LŽ patikino, kad staigaus pardavimo sumažėjimo šiam tinklui priklausančiose parduotuvėse nėra. Pažvelgus į realius pardavimo skaičius, situacija nesanti tokia drastiška kaip visuotinai panikuojama.

"Nors kasdien girdime apie didėjantį bedarbių skaičių, tačiau realiai tie žmonės išeina iš darbo arba gavę išeitines kompensacijas, arba darbo birža jiems moka pašalpas, todėl rinkoje šie rodikliai dar neatsiliepia. Be to, gyventojai dar nėra gavę sąskaitų už šildymą, kas, mūsų nuomone, turės neigiamos įtakos ir namų ūkiams, ir verslininkams", - dėstė pašnekovė. Pasak R.Juodkienės, kol kas žmonės neatsisako prekių, perkamų dėl staiga atsiradusio ir dažnai trumpalaikio poreikio.

Kalėdoms po lietuvišką žąsį?

Kone kasdien didėjantis įmonių bankrotų skaičius be darbo jau paliko tūkstančius žmonių, todėl tik laiko klausimas, kada žmonės iš tiesų pradės taupyti ir maisto sąskaita. Į Lietuvos ekonominę istoriją įrašyta vadinamojo tarpukario laikotarpio "žąsų byla", kai valdžia bandė ekonominę problemą spręsti prievartiniu pirkimu. Vyriausybės nutarimu pirkti žąsis privalėjo ne tik valstybinių ir privačių įmonių darbuotojai, bet ir studentai. Ar tik neprireiks grįžti prie šio plano ir mums, siekiant gelbėti lietuvišką produkciją gaminančias įmones? Kaip paskirtasis premjeras Andrius Kubilius yra minėjęs, žmonės turėtų būti solidarūs, nes pasak jo, krizę turi išgyventi ir našta dalintis visi.

Tačiau prekybininkai neabejoja, kad sunkmečiu žmonės pirmiausia galvoja apie savo, o ne apie šalies verslo skatinimą.

"Gyventojai bijodami, kad neturės kitais metais pinigų, tikrai negalvoja apie kurią nors Lietuvos įmonę ar gamyklėlę. Jie rūpinasi savo kišene. Visiškai normalu, kad kai kurie lietuviški gaminiai yra brangesni, dėl skirtingų gamybos sąnaudų ir rinkos dydžio, palyginti su kitomis šalimis. Juolab, kad krenta degalų kainos ir tą gaminį atsivežti yra pigiau. Todėl sunku tikėtis, kad žmogus, su baime laukiantis kitų metų, iš solidarumo rinksis brangesnę lietuvišką prekę", - kalbėjo R.Juodkienė.

Pasak M.Busilo, žmonės visuomet mieliau renkasi lietuviškas prekes. "Įstojus į ES negalima reklamuoti išskirtinai lietuviškų produktų ar kokybės. Tačiau paprastai vokiečiai renkasi vokišką automobilį, italai ar prancūzai geria savo vyną. Taip elgiasi ir lietuviai. Žinoma, jei atvežtinės kokybiškos prekės yra daug pigesnės nei lietuviškos, sunku būtų tikėtis, kad žmonės mokės brangiau iš solidarumo, tačiau palaikyti vieniems kitus visada reikia", - kalbėjo asociacijos direktorius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"