TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Gilesnis kanalas - didesni laivai uoste

2013 04 26 6:00
Baigę gilinti ir platinti Klaipėdos uosto kanalą, olandai visą techniką sutelkė kasti duobei SGD terminalui. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Šią savaitę baigti Klaipėdos uosto akvatorijos gilinimo ir platinimo darbai, mažinantys šiaurinės ir pietinės dalių navigacinius skirtumus.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD), pastaruoju metu kritikavusi rangovus už apskųstus konkursus, statybų vilkinimą, broką ar kitas nuodėmes, pagyrų negaili uostą gilinantiems olandams, demonstruojantiems moderniausios technikos galią.

Kompanija "Van Oord Dredging and Marine Contractors BV" laiku baigė metus trukusius 129 mln. litų vertės darbus. Teko iškasti 4,4 mln. kub. m grunto. Vėlavusią suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo duobės kasimo pradžią olandai stengiasi kompensuoti pasitelkę papildomas žemkases.

Pirmiausia technika nusiurbia dumblą, paskui kasa kietą gruntą - iki 35 tūkst. kub. m per parą. Tai daugiau nei sutartas normatyvas. Todėl tikimasi, kad šie darbai bus baigti pagal SGD projekto eigos terminą - iki birželio 15 dienos. Tuomet bus statomas laivo švartavimo įrenginys - pirsas.

Dugną dengia sąnašos

Klaipėdos uosto kapitonas Adomas Alekna pažymi, kad atplaukiančių laivų skaičius per daug nesikeičia, tačiau daugėja didžiųjų "Panamax" tipo laivų, kurių ilgis viršija 200 metrų. Šiuo metu prie 1-4 krantinių leistina laivų grimzlė yra iki 12,5 m, prie rekonstruotų 8-9 krantinių - iki 13,4 m, uosto viduryje prie naujo kompanijos "Bega" pirso - iki 11,5 metro. Pagilinus kanalą iki 14,5 m visu ilgiu ir praplatinus nuo 125 iki 150 m, "Panamax" laivai jau gali plaukti į Malkų įlanką, prie konteinerių terminalo 142 krantinės.

Bet kad uosto kanalo galimybės sutaptų su krantinių gyliu ir leistina laivų grimzle, kai kuriose vietose reikia nukasti kalvas ir išvalyti sąnašas. Tam šiemet skiriama daugiausia dėmesio. Pasibaigus polaidžiui ir sumažėjus Klaipėdos kanalo tėkmei bus aišku, kiek sąnašų ir kur reikia nusiurbti. Pasak Infrastruktūros skyriaus viršininko Vidmanto Paukštės, stebėjimai rodo, kad paprastai uosto dugnas sąnašomis apdengiamas 15 centimetrų. Šiuo metu vykstančio viešųjų pirkimų konkurso akvatorijos dugno prie krantinių valymo darbams sąlygos numato, kad orientacinis sąnašų kiekis - 30 tūkst. kub. metrų.

Prieš mėnesį skelbtame konkurse buvo perkami 600 tūkst. kub. m kiekio sąnašų siurbimo darbai. Numatoma, kad pirmiausia bus valomas Žiemos uostas ir Malkų įlanka, kur susikaupia daugiausia nešmenų iš marių, taip pat kelios vietos prie "Klaipėdos Smeltės" ir "Begos" krantinių. Švarus smėlis bus gabenamas į paplūdimių zonas, o dumblas ir kitas gruntas - į sąvartos vietą jūroje.

Trūksta suderinimo

Ne taip sklandžiai uostui sekasi krantinių statybos darbai. Užtikrinti greitą investicijų grąžą dažnai trukdo rangovų bėdos ir viešųjų pirkimų konkursų sąlyga rangovą rinktis pagal mažiausios kainos pasiūlymą. Pasak KVJUD infrastruktūros direktorės Romos Mušeckienės, 90-96 krantinių rekonstrukcija, kuriai direkcija išleido per 120 mln. litų, stringa dėl rangovui iškeltos restruktūrizavimo bylos. Jau turėję baigtis darbai dar net nepradėti. Ji pripažįsta, kad trūksta lankstumo ir uosto direkcijai. Vykstant didelio masto objektų statyboms, labiausiai pasigendama patyrusių projektų vadovų. Artimiausiu metu numatoma stiprinti Infrastruktūros skyrių.

Pasak neseniai KVJUD vadovauti pradėjusio Arvydo Vaikaus, niekas negali paaiškinti, dėl kokių priežasčių net 14 mėnesių nebuvo atiduotas naudoti "Begos" pirsas, už kurį direkcija rangovams sumokėjo 50 mln. litų, o kompanija į krovos kompleksą investavo 90 mln. litų. Padaryta didžiulė žala dėl bankui mokėtų palūkanų ir negautos grąžos.

Panaši situacija - dėl 144 krantinės, kuri pastatyta prieš 4 metus. Kompanijai priekaištauta, kad ji nepradeda krovos, nors nenutiestas geležinkelis, visu ilgiu neišgilinta krantinė. Greta jos esančios rekonstruojamos konteinerių terminalo krantinės taip pat yra nepatobulintos taip, kaip reikėtų. Prie jų trūksta gylio.

Tačiau yra uoste gerų pavyzdžių. Į Jūrų perkėlos terminalą vedanti Kairių gatvė bus baigta rekonstruoti anksčiau nei numatyta. Šį 33 mln. litų vertės projektą planuota įgyvendinti iki 2014 metų pavasario, bet šiuo metu rangovai jau atlikę darbų už 20 mln. litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"