TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Giliame uoste - didesnė apyvarta

2010 11 08 0:00
Anksčiau leidimas krauti laivus iki 13 metrų Klaipėdos uoste buvo išimtis, o dabar tokia grimzlė tapo taisykle.
Vidos Bortelienės nuotrauka

Jūrinės prekybos geografija Klaipėdos uostą jungia su 60 pasaulio valstybių. Ilgėjant laivybos maršrutams ir didėjant laivų talpai varžybose dėl krovinių į rinkodaros priemonių sąrašą įtraukiama ir techninė uosto charakteristika.

Per 10 mėnesių Klaipėdos uoste perkrauta 25,36 mln. tonų krovinių - keliais tūkstančiais tonų daugiau negu rekordiniais 2008 metais, kai sausio-spalio apyvarta buvo pasiekusi 25,3 mln. tonų. Dėl ekonominio sąstingio visame pasaulyje mūsų uostas tuo laiku prarado ankstesnį veiklos tempą ir tai truko iki 2009-ųjų spalio. Ypač ryškus krovos tempo kritimas buvo matomas konteinerių ir ro-ro terminaluose.

Šiemet krauta 2,86 mln. tonų, arba 12,7 proc., daugiau negu pernai. Į 2008 metų lygį sugrįžęs Klaipėdos uostas vėl užima konteinerių perkrovimo lyderio pozicijas ir pagal bendrus Baltijos šalių uostų rezultatus nusileidžia tik jungtiniam Talino uostui.

Spalis - išskirtinis

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) vadovas Eugenijus Gentvilas teigia, jog spalis pagal krovinių kiekį buvo trečias toks išskirtinis mėnuo per visą uosto istoriją nuo 1991 metų. 2008-ųjų kovą uosto krova sudarė 2,88 mln. tonų, birželį - 2,94 mln. tonų. Šiemet spalį perkrauta 2,86 mln. tonų krovinių, 19,6 proc. daugiau negu pernai spalį. "Mėnesio pabaigoje apyvarta pasiekdavo po 100 tūkst. tonų per dieną, o tai rodo, kad uostas suka 3 mln. tonų mėnesio apyvartos link. Situacija nuteikia optimistiškai. Jei nenutiks ekstremalių dalykų, iki metų pabaigos perkrausime 30 mln. tonų krovinių", - džiaugėsi uosto generalinis direktorius.

KVJUD duomenimis, šiemet spalį naftos produktų krauta 26 proc., generalinių krovinių - 27 proc., trąšų - 30 proc. daugiau negu pernai spalį. Uostą ypač kilstelėjo krovinių kiekis keltuose ir konteinerių gabenimo aktyvumas. Ro-ro krovinių perkrauta 398 tūkst. tonų - 30,7 proc. daugiau. Skaičiuojant vienetais keltais plukdytos 20 869 ratinės technikos priemonės, taip pat trečdaliu daugiau negu 2009-ųjų spalį. Konteinerių (skaičiuojant sąlygines dėžes - TEU) mėnesio krovos kiekis yra rekordinis - 27 771 TEU, arba 31,3 proc. didesnis negu pernai spalį. Krovinių konteineriuose tonažas padidėjo 25,6 proc. - iki 319,2 tūkst. tonų, o tai, anot uostininkų, ženklas, kad mažėja tuščių konteinerių, nes atsigauna eksportas. "Atrodo, pradedame atitrūkti nuo Rygos ir Ventspilio. Visus metus apie Klaipėdos uostą sklinda teigiama informacija, o tai yra signalas krovinių siuntėjams, kad čia viskas gerai. Jei kartais ir išgirstame kritikos, ji dažniausiai būna teisinga. Krovinių rinkoje beveik nepadaugėjo, jie tik kitaip pasiskirstė tarp gretimų uostų", - pabrėžė E.Gentvilas.

Verslas nesnaudžia

Nuo metų pradžios, palyginti su 2009 metų 10 mėnesių rodikliais, Klaipėdos uoste generalinių krovinių padaugėjo 29 proc., biriųjų produktų - 25,5 proc., tačiau skystųjų vis dar perpilta 11 proc. mažiau. Tikimasi, kad ir jų rezultatas iki metų pabaigos bus teigiamas. Pasak E.Gentvilo, vertinant krovos kompanijų indėlį ne tonomis, o apyvartos kilimu, labiausiai krova šoktelėjo, palyginti su praėjusiais metais, Birių krovinių terminale (85,6 proc.), "Klaipėdos Smeltėje" (44,5 proc.), Malkų įlankos terminale (44,4 proc.), Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje (KLASCO) (22,9 proc.), "Mabrėje" (21,8 proc.), Klaipėdos konteinerių terminale (17,7 proc.). Tačiau krovą skaičiuojant tonomis pirmosiose pozicijose laikosi senieji lyderiai - KLASCO ir bendrovė "Klaipėdos nafta", kurios 10 mėnesių apyvarta šiemet didesnė negu pernai tik 5 procentais.

KVJUD ekonomikos ir finansų direktorius Martynas Armonaitis atkreipė dėmesį į tai, kad uosto pajamų pokytis ne visai atitinka uosto krovos didėjimo mastą, nes tik trečdalis rinkliavų susijusios su tonažu, o kitos priklauso nuo laivų kiekio. Iš viso šiemet uoste lankėsi 5597 komerciniai laivai - 545 mažiau negu tuo pačiu laikotarpiu pernai. Todėl rinkliavų suma per 10 šių metų mėnesių didesnė negu pernai tik 1,8 proc. ir sudaro 102 mln. litų.

Padidėjo grimzlė

Uosto kapitonas Viktoras Lukoševičius teigė, jog spalį laivų padaugėjo ir locmanų darbų mėnesio kiekis buvo didžiausias nuo 2007 metų, įvykdyta 816 laivų įvedimo užsakymų. Tačiau reikšmingiausias, jo įsitikinimu, spalio įvykis - nuo 12,5 metro iki 13 metrų padidinta maksimali leistina laivų grimzlė prie trijų pagrindinių KLASCO krantinių.

"Pagilinus tą uosto dalį mes atlikome matavimus, tačiau apsidrausdami dar kartą paprašėme patikrinti gylį Lietuvos saugios laivybos administracijos, kuri turi specializuotą laivą "Varūna". Laivo duomenys patvirtino, kad gylis - 13 metrų. Dabar prašymą pagilinti krantines pateikė ir "Klaipėdos nafta", tačiau jai reikės palūkėti", - kalbėjo V.Lukoševičius.

KLASCO ilgai lauktą žinią apie padidėjusį gylį prie krantinių vertina kaip išskirtinį įvykį ne tik kompanijos veiklai, bet ir visam uostui. "Nors pirmą laivą, kurio grimzlė siekė 13 metrų, pakrovėme šių metų birželio pabaigoje, iki šiol kiekvienam tokiam laivui krauti turėdavome gauti atskirą uosto kapitono leidimą, - aiškino KLASCO generalinis direktorius Audrius Pauža. - Anksčiau toks gylis prie pagrindinių biriųjų krovinių krantinių Klaipėdos uoste buvo tik išimtis, o šiandien - jau taisyklė. Kai kraunami "Panamax" tipo laivai, net 10 centimetrų yra papildomi tūkstančiai tonų krovinių ir pajamų uostui. Todėl oficialus leistino gylio padidinimas - dar vienas svarbus žingsnis stiprinant Klaipėdos uosto konkurencingumą regione. Krauti didesnius laivus labai svarbu, nes jau pradėti grūdų ir biriųjų trąšų terminalų išplėtimo darbai, o jie leis padidinti terminalų pajėgumą."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"