TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Giliavandenį uostą tebeblaško diskusijos

2013 02 04 6:00
Vidos Bortelienės nuotrauka/Japonai siūlė maždaug 2020 metais pradėti statyti naujo uosto krantines jūroje priešais Melnragę.

Prieš dešimtmetį japonai, nemokamai atlikę naujo giliavandenio uosto statybos galimybių studiją, lietuviams siūlė maždaug 2020 metais pradėti statyti krantines jūroje priešais Melnragę. Valdžia tokių ketinimų atsisakė. Būta ir kitokių idėjų dėl giliavandenio uosto. Bet kur bus jo vieta, tebediskutuojama.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu naujo uosto vietos parinkimo studiją 2011 metais atlikę vokiečiai siūlė toliau nagrinėti dvi alternatyvas, bet Klaipėdos ir Palangos politikai siekė, kad giliavandeniam uostui būtų parinkta Būtingė. Vieni - dėl esą Melnragės gyvenvietei gresiančio sunykimo, kiti - dėl Palangai byrėsiančių mokesčių. Tikėta, kad senojo uosto 50 mln. tonų krovos galimybės nebus išnaudotos dar maždaug dešimtmetį.

Pastaruosius dvejus metus Klaipėdos uoste perkraunama po 36 mln. tonų krovinių kasmet, didžiulės išlaidos metamos uostui gilinti iki didiesiems laivams būtinų parametrų - 16 metrų kanalo ir 14,5 metro gylio krantinių. Dėl to netrukus gali kilti naujas žiežirbų  pliūpsnis tarp Klaipėdos savivaldybės ir Vyriausybės.

Miestas piesto stoja

Šalies bendrąjį planą dar pernai nuspręsta išplėsti papildant jį jūrine dalimi. Aplinkos ministerijos užsakymu Klaipėdos universiteto Baltijos aplinkos tyrimų ir planavimo institutas parengė koncepciją, kuri sausio pabaigoje pristatyta visuomenei. Aplinkos ministerija nurodo, kad jūrinė dalis padės išlaikyti valstybės jūrinės teritorijos ekonominio ir ekologinio vystymo pusiausvyrą ir, be kita ko, suderinti visuomenės, savivaldybių bei valstybės interesus dėl jūrinės teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo šioje teritorijoje sąlygų. Sprendiniai planuojami laikotarpiams iki 2020 ir 2030 metų.

Tačiau Klaipėdos miesto savivaldybės politikai ir administracijos atstovai, pakviesti į papildyto Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano pristatymą, sako buvę nustebinti, kad giliavandenį uostą numatoma statyti ir Klaipėdoje.

"Jei tai klaida, ją reikia skubiai ištaisyti. O jei tai pragmatiški centrinės šalies valdžios žingsniai, tai yra mažų mažiausiai nekorektiškas veiksmas tiek Klaipėdos miesto savivaldybės, tiek miestiečių atžvilgiu", - išplatintame pranešime pareiškė meras Vytautas Grubliauskas. Jam esą "kelia nuostabą", kad dar 2011 metais patvirtintoje Klaipėdos uosto plėtros galimybių studijoje prioritetinė giliavandenio uosto statybos vieta numatoma Būtingėje, o šį sausį Lietuvos bendrojo plano jūrinių teritorijų dalies pristatyme pažymėti jau du giliavandeniai uostai - Melnragėje ir Būtingėje.

"Klaipėdos miesto bendrajame plane iki 2020 metų nėra numatyta tokio objekto", - teigė Melnragės gyventoju prieš porą metų tapęs Klaipėdos meras. Savivaldybė savo pastabas Aplinkos ministerijai išsiuntė raštu.

Mokslininkai ragina neskubėti

Jūrinę plano dalį rengiančio Baltijos aplinkos tyrimų ir planavimo instituto grupės vadovas dr. Saulius Gulbinskas ramino. "Vyksta normali planavimo procedūra. Dabar dar tik koncepcijos stadija. Tačiau manau, jog nenaudinga užsibrėžti, kad negalime nagrinėti alternatyvos ir Melnragei uždėti kryžių. Gavome uosto direkcijos ir ministerijos nurodymus įtraukti į koncepciją vokiečių konsultavimo įmonės "Inros Lackner" atliktos studijos dviejų alternatyvų sprendinius, tai ir padarėme. Gavę pastabas plano koncepciją dar kartą aptarsime su visuomene, darbą baigti esame įpareigoti iki lapkričio 1 dienos. O galutinį sprendimą priims Vyriausybė ir Seimas", - aiškino S.Gulbinskas. Nuolat aktyviai dalyvaudamas savivaldybės ir uosto atstovų diskusijose, kokio uosto ir kada Lietuvai reikės, jis puikiai išmano Klaipėdoje girdimus politinius nuomonių skirtumus.

Jau prieš metus mokslininkai išreiškė mintį, kad technologijos žengia į priekį, esą galima rasti neskausmingų teritorinių sprendinių. Pratęsus į jūrą molą ir nutiesus vamzdynus, pirmąja išorinio uosto dalimi esą galėtų naudotis abi naftos terminalų bendrovės be žalos Melnragės gyventojams.

Kai kurie uostininkai svarsto, jog uosto viziją kūrę japonai buvo objektyvūs, kai padarė išvadą, kad statyti naują uostą Būtingėje ekonomiškai nenaudinga. Jų vienintelė klaida - netikslios, sumažintos, Klaipėdos uosto apyvartos didėjimo prognozės. Mintis, kad po 2015 metų ar penkmečiu vėliau uostas patirs laivų eismo apribojimų arba Kuršių nerijos pakrantę dėl išgilintos akvatorijos reikės sutvirtinti krantine, darosi dar aktualesnė, kai pietinėje uosto dalyje šiemet pradedamas statyti suskystintų gamtinių dujų terminalas.

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius sako, kad giliavandenio uosto idėja nėra pamiršta, tačiau "Klaipėdos uosto galimybės nėra išsemtos", esą tęsiant investicijas į dabartinę infrastruktūrą "yra galimybių Klaipėdai perkrauti iki 60 mln. tonų krovinių".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"