TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Giliavandenis uostas - ne užgaida, o būtinybė

2007 07 23 0:00
Japonijos specialistai siūlo jūroje pastatyti dirbtinę salą ir įrengti giliavandenį uostą.

Europos Sąjungos transporto politikai pasiryžę pagrindinius krovinių srautus iš automobilių kelių perkelti į jūrų transportą ir geležinkelius. Turint tai mintyje, Lietuvai reikia giliavandenio uosto su modernia infrastruktūra ir kelių bei geležinkelių jungtimi. Tai LŽ teigė susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius.

Europos Sąjunga, ypač pirmininkaujant Portugalijai, įvairiais būdais, net papildomais mokesčiais skatina valstybes nares pagrindinius krovinių srautus perkelti iš automobilių į laivus ir geležinkelius, formuoti naujus jūrų greitkelių maršrutus.

Orientuodamiesi į tai Europos uostai formuoja savo plėtros strategiją - modernizuoja infrastruktūrą, didina pajėgumą, o krovinius gabena vis didesni jūrų laivai.

Rytiniame Baltijos jūros pakraštyje pagal užimamą rinkos dalį Klaipėdos uostas yra 6-as po Sankt Peterburgo, Primorsko, Talino, Ventspilio ir Rygos. Įspraustas tarp Klaipėdos miesto ir Kuršių nerijos vienintelis Lietuvos jūrų uostas neturi galimybių plėstis nei į plotį, nei į gylį.

Kaip žinoma, 2002 metais atlikus rekonstrukcijos ir gilinimo darbus uosto laivybos kanalas dabar yra 13 metrų gylio, o įplaukos kanalo gylis - 14,5 metro, tai pusmetriu giliau nei Rygos uoste. Specialistai teigia, kad labiau gilinti kanalo negalima, priešingu atveju sūrus jūros vanduo pateks į Kuršių marias, pakenks jų augmenijai ir gyvūnijai. Į Klaipėdą atplaukia "Panamax" tipo laivai, bet negali atplaukti didesni - "Baltmax" tipo.

Apie Klaipėdos uosto ateitį LŽ kalbėjosi su susisiekimo ministru Algirdu BUTKEVIČIUMI.

Japoniška vizija

- Kokios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto perspektyvos? Kas daroma, kad jo konkurencingumas didėtų?

- Kad Klaipėdos uostas išliktų konkurencingas, jis turi atitikti rinkos poreikius, o dabar nuo konkurentų atsilieka svarbiais infrastruktūros parametrais: gyliu ir teritorijos plotu. Uosto įplaukos daugiau gilinti negalima dėl daugelio priežasčių, be to, dideli laivai uosto laivybos kanale neapsisuktų. Kur išeitis? 2001-2004 metais Susisiekimo ministerijos ir Japonijos vyriausybės susitarimu Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūra (JICA) parengė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros iki 2025 metų studiją.

Viena šios studijos dalių - giliavandenio (iki 17 metrų) Klaipėdos uosto plėtros koncepcija. Japonijos specialistai siūlo jūroje už 350 metrų nuo kranto suformuoti dirbtinę 1500 metrų ilgio ir 700 metrų pločio salą. Prie jos krašto gylis jūroje būtų 17 metrų - tinkamas "Baltmax" tipo laivams. Saloje siūloma statyti naują uostą, kuris keliais ir geležinkeliu būtų sujungtas su dabartiniu uostu.

Statyba vyktų etapais

Pirmas statybos etapas - iki 2015 metų: bangolaužių ir šešių krantinių statyba, uosto teritorijos suformavimas. Statybų kaina - apie 662 mln. eurų. Antras etapas - iki 2025 metų: toliau statomi bangolaužiai, formuojama teritorija ir statomos dar trys krantinės. Šių statybų kaina - apie 360 mln. eurų.

Tarp pakrantės ir salos, japonų manymu, galėtų rastis jachtų uostelis, nauja poilsio zona klaipėdiečiams.

- Tačiau Klaipėdos gyventojai giliavandenio uosto statybos idėjai priešinasi. Kodėl? Kokia Vyriausybės pozicija?

- Vieni priešinasi, kiti ne, treti neturi savo nuomonės. Manau, kad žmonėms trūksta informacijos.

Juk nuo uosto veiklos priklauso ne tik uoste dirbančių žmonių, krovos kompanijose gerovė, bet ir viso Klaipėdos miesto ekonomika. Net 47 proc. Klaipėdos apskrities pajamų yra iš uosto.

Viena uoste perkrauta krovinio tona šalies ūkio ekonomikai duoda 45 litus, milijonas tonų - 45 mln. litų. Šalies ekonomikos augimas, žmonių gerovė priklauso nuo Klaipėdos uosto veiklos. Vyriausybės pozicija aiški - jau šį rudenį planuojame skelbti tarptautinį konkursą giliavandenio uosto poveikio aplinkai įvertinimo studijai parengti. Manau, jos rengimas truks dvejus metus.

- Tarkime, giliavandenis uostas nebus statomas. Kas laukia Klaipėdos uosto?

- Dabartinis uosto pajėgumas išnaudojamas apie 60 proc., dabartinis uosto pajėgumas - 30-35 mln. tonų per metus. Pasiekus 35 mln. tonų krovą laivybos kanalo pralaidumas gali būti nebepakankamas.

Uostui pasiekus galimybių ribas krenta aptarnavimo lygis, papildomi krovinių srautai aplenkia tokį uostą. Jei krovinių srautas didės taip sparčiai kaip šiemet, Klaipėdos uostas galimybių ribas pasieks 2010 metais. Japonų specialistai prognozavo, kad 2015 metais čia bus kraunama 38 mln. tonų, o 2025 metais - 49 mln. tonų.

- Galima įsivaizduoti, kad nesant ryžtingų veiksmų, o kitų Baltijos valstybių uostams modernėjant Klaipėda gali būti nustumta į krovinių greitkelio pakraštį. Ko gero, tada klaipėdiečiai taip pat bus nepatenkinti?

- Ko gero! Jau kuris laikas per tarptautines konferencijas Klaipėdos uostas pristatomas kaip perspektyvus, neužšalantis uostas. Jei būtų statomas giliavandenis uostas, iš miesto būtų iškeltas krovinių sandėliavimas, cisternos prie geležinkelio stoties, būtų nutiestas naujas aplinkkelis, už miesto būtų pastatyta nauja geležinkelio krovinių stotis. Gyvenimas, oras mieste pagerėtų.

- Kaip uosto plėtros perspektyvos, didėjantis krovinių srautas uoste siejasi su šalies automobilių kelių ir geležinkelio plėtros perspektyvomis? 4 valandų kelionė iš Klaipėdos į Vilnių automobiliu, panašiai tiek traukiniu - ar tai šiuolaikiška?

- Kaip tik tai neseniai aptarėme. Reikia peržiūrėti geležinkelio plėtros programą, kurią Vyriausybė patvirtino. Ji jau neatitinka dabarties poreikių. Jau dabar daugiau kaip 50 proc. krovinių į Klaipėdos uostą atgabenama geležinkeliais. Atsižvelgiant į ES reikalavimus dėl aplinkos taršos mažinimo, geležinkeliais bus vežama vis daugiau krovinių.

Visame pasaulyje daugėja krovinių, gabenamų konteineriais. Daugėja ir Klaipėdoje. Turime ieškoti būdų, kaip tuos konteinerius greičiau išgabenti iš uosto - laivais ir traukiniais. Tai reikalauja daugiau vagonų, modernesnių šilumvežių. Ir labai svarbu - reikia geležinkelių ir uosto bei krovos kompanijų logistikos sistemų ryšio, specialistų bendradarbiavimo.

Ukraina pasiūlė bendrai gaminti krovininius vagonus. Jei pavyks susitarti, vagonus gaminsime Panevėžyje. Europoje ir Azijoje vagonų trūksta. Gal pavyks į projektą įtraukti ir Kiniją, kuri gamina riedmenis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"