TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ginčą dėl neigiamų palūkanų išsprendė vartotojų naudai

2016 02 18 11:49
LŽ archyvo nuotrauka

Vartotojams paskolos įmoka turi būti mažinama net ir tuo atveju, kai neigiama bazinė palūkanų norma tampa didesnė už banko maržą, jei sutartimi nesutarta kitaip. 

Tokį sprendimą priėmė Lietuvos banko Priežiūros tarnyba, išnagrinėjusi vartotojų ginčus su „Nordea“ banku. „Laikytis sutarčių privaloma visoms susitarusioms šalims, taigi ir bankai privalo palūkanas skaičiuoti būtent taip, kaip numatyta sutartyje, net jei tai reiškia, kad paskolos gavėjas grąžina mažiau, nei pasiskolino“, – pranešime spaudai sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Lietuvos banko nuomone, komercinio banko atsisakymas taikyti vartotojui naudingas neigiamas palūkanas vertintinas kaip sutarties sąlygų nesilaikymas.

Ginčai tarp vartotojų ir „Nordea“ banko kilo dėl to, kad šis bankas atsisakė taikyti neigiamas palūkanas paskoloms Šveicarijos frankais, kai bazinė palūkanų norma tapo ne tik neigiama, bet ir didesnė už banko maržą. Tais atvejais bankas neigiamas palūkanas prilygino nuliui, nors ginčijamosiose sutartyse su vartotojais dėl to nebuvo sutarta. Tuo metu vartotojai reikalavo, kad bankas taikytų visą neigiamų palūkanų dydį ir mažintų grąžintiną paskolos dalį.

Išanalizavęs ginčijamas vartotojų ir „Nordea“ sutartis, šalių argumentus ir kitas aplinkybes, Lietuvos bankas nusprendė, kad banko atsisakymas taikyti neigiamas palūkanas neatitinka šių sutarčių sąlygų ir yra nesąžiningas vartotojų atžvilgiu.

Lietuvos banko vertinimu, nagrinėtose banko paskolų sutartyse su vartotojais nustatyta, kad metinė palūkanų norma turi būti skaičiuojama sudedant bazinę palūkanų normą ir maržą. Lietuvos banko nuomone, kai bazinė palūkanų norma tampa neigiama ir didesnė už maržą, jei sutartyje nėra kitokio šalių susitarimo, vartotojui turėtų būti taikomos neigiamos palūkanos, gautos matematiškai sudedant bazinę palūkanų normą ir maržą. Atitinkamai turėtų būti mažinama bendra mėnesio įmoka, šiuo atveju – grąžintina kredito dalis arba atitinkama pinigų suma turėtų būti grąžinama vartotojui.

Lietuvos bankas įpareigojo „Nordea“ banką perskaičiuoti pagal sutartį sumokėtas metines palūkanas ir susidariusį skirtumą arba grąžinti vartotojams, arba įskaičiuoti į mokėtinos įmokos dalį.

Lietuvos bankas dar 2015 metų balandį yra paskelbęs poziciją dėl neigiamų palūkanų taikymo. Tuo metu skelbta, jog jei sutartyje yra aiškiai įtvirtinta, kad bendros kliento mokėtinos palūkanos apskaičiuojamos kaip fiksuotos maržos ir kintamojo dydžio (pvz., palūkanų normos EURIBOR) matematinė suma ir perskaičiavimo metu pastarasis kintamasis dydis yra neigiamas, bendros mokėtinos palūkanos turėtų sumažėti tuo neigiamu dydžiu.

Eglė Lukošienė, LB Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ginčų nagrinėjimo skyriaus viršininkė, „Lietuvos žinioms“ pažymėjo, kad LB pozicija yra aiški: kreditavimo sutarties šalys turi teisę susitarti dėl bet kokių taisyklių, reglamentuojančių atlyginimo už naudojimąsi kreditu mokėjimo tvarką ir jo apskaičiavimą, net jei tam tikrais atvejais atlyginimo dydis lygus nuliui arba tampa neigiamas. „Tokios taisyklės sutartyje turi būti išreikštos aiškiai, skaidriai ir nedviprasmiškai“, – pabrėžė ji. Vadovaudamasis tokia pozicija LB nagrinėtų ir kitus ginčus dėl neigiamų palūkanų taikymo, tačiau kol kas tokių ginčų nėra išnagrinėjęs ir šiuo metu nenagrinėja, o ši „rekomendacija priimta individualaus ginčo kontekste“.

Bankas „Nordea“ paskelbė nesutinkantis su tokiu LB išaiškinimu ir toliau taikysiantis nulines, o ne neigiamas palūkanas. Vaidotas Cucėnas, „Nordea Bank“ atstovas spaudai „Lietuvos žinioms“ sakė, kad neigiamų palūkanų reiškinys finansų rinkoje yra gana naujas ir anksčiau sutartys buvo sudaromos jo nė nesitikint. Tad šalys sutarties sudarymo metu negalėjo turėti lūkesčių, jog už pasiskolintą pinigų sumą bankas turės mokėti atlyginimą klientui.

„Tai reiškia, kad jei pilietis pasiskolino 10 eurų, jis turi paskolos teikėjui grąžinti 10 eurų, o ne 9 eurus. Mes ketiname ir toliau vadovautis LR Civilinio kodekso straipsniuose nustatytu paskolos/kreditavimo sutarties apibrėžimu bei jos atlyginimo principu, kurie įtvirtina pareigą grąžinti gautą pinigų sumą ir mokėti palūkanas įpareigoja būtent skolininką (kredito gavėją), o ne kreditorių (banką)“, – teigia bankas „Nordea“. Taip pat pažymima, kad paskolos tiesiogiai koreliuoja su indėliais, o Civilinis kodeksas taip pat draudžia taikyti neigiamas palūkanas už piliečių laikomus indėlius.

„Indėlininkai gali būti ramūs – primokėti už laikomus indėlius jiems neteks. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad tas pats įstatymas taip pat saugo ir kreditorių (banką), kad jam būtų grąžinta visa pasiskolinta suma, – teigė V. Cucėnas. – Kaip žinia, yra paskolų, išduotų net ir su 0,6 proc. banko maržomis, tad EURIBOR ar EUR LIBOR rodikliui žengiant į neigiamą pusę, teoriškai marža galėtų visai panaikinta. Bendroms palūkanoms už paskolą tapus nulinėms, klientai kas mėnesį grąžintų tik kredito dalį be jokių palūkanų. Vis dėlto yra klientų, kurie iš bankų reikalauja, kad jiems už pasiimtas paskolas būtų primokama“. Norėdamas įvykdyti tokius reikalavimus bankas esą turėtų apmokestinti indėlininkus, tačiau tiek viena, tiek kita draudžia daryti Civilinis kodeksas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"