TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ginčų objektas – šilumos kainos

2015 02 18 6:00
Šilumai gaminti naudojant biokurą, šilumos tarifas mažėja ir tampa stabilesnis. LŽ archyvo nuotrauka

Pastaruoju metu pasigirsta siūlymų centralizuotai tiekiamos šilumos kainų skaičiavimą patikėti pačioms savivaldybėms. Tačiau tam nelinkusi pritarti ne tik Energetikos ministerija, bet ir kai kurios savivaldybės.

Šalyje mažinant šildymo išlaidas, visuomenės dėmesys daugiausia kreipiamas į biokuro naudojimą ir namų renovaciją, o šilumos kainodaros problemos lieka primirštos.

Įtartinos kainos

Druskininkus centralizuotai tiekiama šiluma aprūpina UAB „Litesko“ filialas „Druskininkų šiluma“. Druskininkų savivaldybės tarybos nario Juozo Kudarausko teigimu, šimtus tūkstančių eurų vartotojai esą praranda dėl to, kad vėluojama laiku patvirtinti bazines šilumos kainas.

"Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) pirmąją bazinės šilumos kainą penkeriems metams tvirtino 2005 metų birželį, antrąją - 2010 metų gruodį, praėjus pusmečiui po termino pabaigos. Dėl to vartotojai prarado apie 808 tūkst. litų (234 tūkst. eurų)", - LŽ sakė jis. Anot politiko, po antrosios bazinės kainos patvirtinimo druskininkiečiai šilumos vartotojai prarado 740 tūkst. litų (214 tūkst. eurų), o vėluojant kainą perskaičiuoti trečią kartą - apie 900 tūkst. litų (260 tūkst. eurų).

J. Kudarauskas įtaria, kad Kainų komisija, nustatydama lyginamąsias kuro sąnaudas, nesivadovauja įrenginių gamintojų nurodomais efektyvumo rodikliais, tačiau nepagrįstai sureikšmina savotiškai taikomą lyginamosios analizės metodą, kuris dėl įrenginių ir technologijų tobulėjimo negali garantuoti visiško patikimumo, net ir orientuojantis į esamus geriausius pasiekimus.

„Jeigu šilumos tiekėjas nesugeba pasiekti įrenginių gamintojo garantuojamų efektyvumo rodiklių, tai turėtų būti jo problema. Tuo tarpu, net ir pasiekus gerus rezultatus, vartotojau sumoka palūkanas, normatyvinį ir papildomą pelną, amortizaciją, tyliu sutarimu jie apkraunami dar ir papildoma kuro sąnaudų našta“, - tvirtino J. Kudarauskas.

Įtarimų jam kelia ir šilumos bazinėje kainoje taikomas palūkanų sąnaudų dydis. Šiuo metu galiojančios bazinės kainos skaičiavimuose jis siekia 10,68 proc., nors realiai įmonė skolinosi mažiau nei už 4 proc. palūkanų, o savivaldybei pateiktuose investiciniuose projektuose nurodomas 6-7 proc. palūkanų dydis.

J. Kudarauskas neslepia abejonių, ar iš viso reikalinga centralizuotos šilumos kainos skaičiavimą atskirose savivaldybėse patikėti VKEKK. „Jau atėjo laikas grąžinti šilumos kainų skaičiavimą pačioms savivaldybėms, nes jos, geriau žinodamos, kokia reali padėtis, sugebėtų jį atlikti mažesnėmis sąnaudomis ir laiku“, - LŽ teigė jis.

Problemų nemato

Su argumentais, esą savivaldybės per mažai turi įtakos skaičiuojant centralizuotai tiekiamos šilumos kainas, Kainų komisija nesutinka. VKEKK Veiklos valdymo skyriaus patarėjos Aistės Griškonytės atsakyme LŽ teigiama, kad centralizuotai tiekiamos šilumos kainų nustatymo principai įtvirtinti Šilumos ūkio įstatyme, aiškiai numatant pareigas šilumos tiekėjui, savivaldybei ir VKEKK. „Šilumos tiekėjai, realizuojantys ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, teikia perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų projektus ir jų pagrindimą savivaldybei bei Komisijai. Savivaldybės taryba per 30 dienų turi nustatyti šilumos kainų dedamąsias“, - aiškino valdininkė.

Kaip pateikiama A. Griškonytės atsakyme, VKEKK tik kontroliuoja, kad savivaldybė per numatytą terminą nustatytų šilumos kainos dedamąsias, t. y. vartotojai mokėtų realią kainą. Ji esą turi atitikti Šilumos ūkio įstatyme ir Šilumos kainų nustatymo metodikoje įtvirtintus reikalavimus, užtikrinančius, kad šilumos kainos būtų grindžiamos būtinosiomis šilumos tiekėjo sąnaudomis ir užtikrintų, kad ne tik vartotojai nemokės daugiau už šilumą, bet ir bus patikimas šilumos tiekimas. VKEKK konstatavus, kad savivaldybė šilumos kainas nustatė pažeisdama Šilumos ūkio įstatymo ir Šilumos kainų nustatymo metodikos reikalavimus, pažeidimai turi būti ištaisyti per nurodytą 30 dienų terminą. Jeigu savivaldybė neištaiso nurodytų pažeidimų arba laiku nenustato šilumos kainų, VKEKK jas nustato vienašališku sprendimu.

„Šiuo metu VKEKK analizuoja UAB „Druskininkų šiluma“ pateiktą šilumos kainos dedamųjų antriesiems bazinės šilumos kainos galiojimo metams projektus ir artimiausiu metu planuoja teikti posėdžiui klausimą dėl perskaičiuotų šilumos kainos dedamųjų tvirtinimo“, - tikino A. Griškonytė.

UAB „Litesko“ dėl druskininkiečiams nustatomų šilumos kainų nuomonės LŽ nepareiškė. Bendrovės atstovo spaudai Nerijaus Mikalajūno teigimu, šilumos tiekimo kainas reguliuoja valstybė, jas nustato VKEKK. „Mes esame tik jų reguliavimo subjektas“, - sakė N. Mikalajūnas.

Gali tapti politikų įrankiu

Tam, kad savivaldybės galėtų pačios nustatyti centralizuotai tiekiamos šilumos kainas, nepritaria Energetikos ministerija. Pasak energetikos ministro Roko Masiulio patarėjo Manto Dubausko, ir dabar savivaldybės pakankamai įtrauktos į šilumos ūkio valdymą. Suteikus joms dar daugiau galių, esą gali kilti kitokių problemų.

„Savivaldybės iš esmės yra politizuotos institucijos, kurios sunkiai galėtų užtikrinti objektyvų įmonių valdymą. Jau dabar žinomos situacijos, kai priimami sprendimai yra paremti siekiant palankaus tam tikros rinkėjų grupės vertinimo, o ne vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir siekiant efektyvaus įmonės finansų valdymo“, - Energetikos ministerijos poziciją išdėstė M. Dubaukas. Pasak jo, suteikus teisę pačiai savivaldybei nustatyti šilumos tarifus, savivaldybė taptų ne tik šilumos įmonių savininke, bet ir reguliuotoja. Tokia kainų nustatymo schema esą mažintų ne tik reguliacinės aplinkos stabilumą, bet ir investuotojų paskatas investuoti.

LŽ kalbintas Panevėžio miesto meras Vitalijus Satkevičius taip pat nepritaria siūlymams, kad centralizuotai tiekiamos šilumos kainų skaičiavimus reikėtų patikėti vien savivaldybėms. „Šiuo metu galiojanti kainų skaičiavimo metodika yra gera, mes ja naudojamės, ir jokių nesusipratimų nekyla. Pradėjus keisti kainų skaičiavimo metodiką ir jų skaičiavimą perdavus savivaldybėms, gali kilti labai daug sumaišties“, - perspėjo V. Satkevičius.

Jis primena, kad regione veikiančios AB „Panevėžio energija“ akcininkės yra septynios aplinkinės savivaldybės, kurios kartu planuoja įmonės perspektyvą, jos investicijas, tariasi dėl šilumos gamybos apimties. Todėl centralizuotai tiekiamos šilumos kaina yra viena mažesnių šalyje. Be to, regione bus investuojama ir į biokuro katilines, tad kaina dar mažės. „Dėl kainų dydžio jau dabar sprendžia pačios savivaldybės“, - įsitikinęs Panevėžio miesto meras.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"