TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ginklai: skaidrumas šalyje ir vienybė ES

2009 01 26 0:00
O.Juknevičienė: "Nneturėdami naujos atominės elektrinės, mes su savo tiltais nebūsime reikalingi nei Lenkijai, nei Švedijai".
LŽ archyvo nuotrauka

Šiandien Europos Sąjunga (ES) nori nenori turi suskubti įgyvendinti energetikos projektus, kurie šalims narėms leistų lengviau atsikvėpti ir pasijusti saugesnėms. Lietuva savo ruožtu pirmiausia turėtų pasirūpinti nauja atomine jėgaine. Tokiomis mintimis su LŽ dalinosi Europos Parlamento narė Ona Juknevičienė.

Aš labai bijau, kad pagal dabartinę situaciją kažin ar kas stotų ir apgintų mus, nors esame ir NATO, ir ES narė.

Pašnekovė regi galimybių, kad nauja Lietuvos Vyriausybė gali išvalyti šalį nuo kai kurių ankstesnių valdžios klaidų ir viliasi, kad ateityje jų nebedarys, taip priartindama Lietuvą prie ES.

ES energetikos projektai vėluoja

- Ar ES viską padarė Rusijai nutraukus dujų tiekimą į Europą per Ukrainą, ar išvis kokie nors veiksmai ar pozicija čia galėjo turėti svarbos ir kas rengiama?

- Į klausimą negalėčiau atsakyti vienareikšmiškai: nereikėtų arogantiškai stovėti prieš Rusiją teigiant, kad jie yra blogiečiai. Klausimas nėra aiškus nes, nežinome, kiek šiame nesutarime yra politikos, kiek - ekonomikos. Akivaizdu, kad esama abiejų dalykų.

Žinoma, kad ne tik Rusija žaidžia savo žaidimą, bet ir Ukraina. Todėl ES galėtų ir turėtų pasimokyti daug ko ir ne tik dėl Rusijos elgesio, kai ji naudodamasi savo valstybinėmis įmonėmis daro spaudimą sprendžiant politinius klausimus. Tai ji tikrai daro ir tai nėra pirmas kartas.

Kitas dalykas, ką pripažįsta ES, yra tai, kad Rusija, t.y. koncernas "Gazprom", turi teisę iš Ukrainos už dujas prašyti tokios kainos, kokią jie galvoja esant teisinga, ir tai yra tiesiog biznis. Tad ES negalėtų smerkti Rusijos ar konkrečiai "Gazprom" dėl šio reikalavimo.

Kalbant apie Ukrainą, mano galva, ši šalis žaidė negražų žaidimą bandydama patraukti ES į savo pusę ir tikėdamasi būti apginta, bet neįsileisdama stebėtojų iš ES.

- Ar šis konfliktas kokiu nors būdu suteikia galimybių Lietuvai aktyviau kelti dabar itin aktualų energetinio saugumo stiprinimo klausimą?

- ES iš šio konflikto galėjo pasimokyti, kad ji labai pavėluotai priėmė bendrą energetinio saugumo strategiją, kad nelabai stengiasi ją įgyvendinti ir kad sudaro sąlygas kai kurioms ES valstybėms, tokioms kaip Lietuva, ne be pagrindo atsistoti ir sakyti: "Mes turime didžiulę grėsmę iš Rytų ir ši grėsmė nesilpnėja, o galbūt ir didėja"

Manevro galimybė

- Netrukus bus nutiestas rusiškų dujų tranzito vamzdis per Lietuvą į Kaliningrado sritį. Ar čia neįžvelgiate politinio ar kitokio pavojaus mūsų kraštui?

- Dėl dujų vamzdžio į Kaliningradą Lietuva turėtų bijoti. Rusija gali sakyti, kad jai reikia koridoriaus į savo teritoriją. Ji gali kada nors sugalvoti apsaugoti jį nuo kažkokių tariamų pavojų ir pastatyti čia kareivius, kad neva jį saugotų. Tad jai atsiranda manevro galimybė. Jeigu taip atsitiktų, aš labai bijau, kad pagal dabartinę situaciją kažin ar kas stotų ir apgintų Lietuvą, nors esame ir NATO, ir ES narė. Todėl šia prasme mes esame viena iš jautriausių ir galbūt jautriausia ES valstybė, kuri ne be reikalo atsistoja ir pasako, kad karalius yra nuogas. Kažkas turi laikytis pozicijos dėl nederamo Rusijos elgesio. Šiandien ES dar aiškiau mato, kad Rusija gali žaisti žaidimus ar dėl politinių, ar dėl ekonominių argumetų.

- Kokiais realiais, o ne popieriuje nugulusiais veiksmų planais yra siekiama išvengti vieno energetikos milžino spaudimo, ir dėl ko tarsi nepavyksta Europai būti visa galva aukčiau už Rusiją energetikos plotmėje?

- Jeigu ES nevieninga ir šalys nestovi vienos už kitą, ji pasidaro silpna. Aš sakyčiau, kad Rusija daro viską ir jau ilgą laiką kad ES būtų susiskaldžiusi, ypač per dvišalius energetikos projektus. Rusija žino, kad kurdama dvišalius susitarimus ir sudomindama tai Vokietiją, tai Italiją, tai Bulgariją, ji išlaiko politinį spaudimą ir pasiekia komercinę naudą. Tokiu būdu ji gali vadintis stipresnė už ES, kuri yra nevieninga. Taigi pagrindinis dalykas, ką turi įsisavinti ES - vienybė, o alternatyva tik viena - silpnumas ir pralaimėjimas. Šiuo metu svarbu kuo skubiau įgyvendinti energetikos saugumo strategijoje numatytą vidinį dujų žiedą, sujungiantį visas ES valstybes. Kita alternatyva yra suskystintos dujos ir jų terminalai. Mes turime įsilieti į Europą tiek su projektais, tiek su investuotojais. Nauja Lietuvos Vyriausybė turi galimybių stengtis, kad būtų žiūrima ne trumpalaikių asmeninių, o ilgalaikių valstybės interesų.

Pirmiausia reikalinga jėgainė

- Nepasistūmėta nė per žingsnį dėl Lietuvos elektros tiltų su Lenkija ir Švedija, naujos jėgainės statybos taip pat vystykluose. Kuo pasišviesime jau netrukus?

- Tiltai iš Lenkijos ir Švedijos šiandien niekam nėra reikalingi, jie nėra prioritetiniai. Kalbos, kad tiltai yra būtini, tėra iliuzija ir "rūkas" žmonėms. Neturėdami naujos atominės elektrinės - ir šiandien net nepanašu, kad ją statytume - mes su savo tiltais nebūsime reikalingi nei Lenkijai, nei Švedijai. Jeigu nebus performuotas nacionalinio investuotojo projektas ir nebus padarytas tikras pamatas grandioziniam naujos atominės elektrinės projektui, mes naujos jėgainės neturėsime arba turėsime tokią, su kuria nesinorės gyventi nei jums, nei jūsų vaikams.

- Į Europos Komisiją (EK) esate kreipusis dėl "Leo LT" steigimo prieštaravimo ES direktyvoms. Kas naujo pasikeitus valdžiai Lietuvoje?

- Buvau susitikusi su premjeru Audrium Kubiliumi, prašiau informacijos, kokie Vyriausybės ir Ūkio ministerijos atsakymai, susiję su "Leo LT" steigimu, yra pateikti EK. Premjeras pažadėjo bendradarbiauti su EK, kad dėl "Leo LT" steigimo būtų išsiaiškinta iki galo ir nevilkinti atsakymų pateikimo. Ir kiek kreipiausi, atsakymus man davė.

Įdomus pastebėjimas, kurį gavau iš Vyriausybės kanceliarijos, kad yra raštas iš EK, yra atsakymas iš Ūkio ministerijos, tačiau jo Vyriausybės kanceliarija neturi. Todėl aš drįsčiau įtarti, kad kai kurie dokumentai buvo sunaikinti išėjus ankstesniam ministrui.

Esu tikra, kad EK klausimo dėl "Leo LT" steigimo nepaliks neišsprendusi.

- Ar tikitės, kad šis projektas nebūtų įgyvendintas iki galo?

- Dar yra galimybių ir mūsų Vyriausybės rankose yra visos galios. Lietuvoje ant pirštų sunku suskaičiuoti nešvarius privatizavimus, tyčinius bankrotus, pinigų plovimą, kai niekas nebando sustabdyti, neieško kaltų ir nesistengia bent kiek atsiimti iš likusio turto. Lieka tikėtis, kad konservatoriai nepraras noro neleisti toliau įsišaknyti korupcijai ir stabdyti tuos projektus, kuriuos dar galima stabdyti.

Reguliuoja pačios save

- Kaip vertinate monopolijų priežiūrą Lietuvoje?

- Lietuvoje liberalizmas neegzistuoja, egzistuoja anarchija ir manipuliavimas tokiomis sąvokomis kaip laisva rinka, į kurią neva negalima kištis. Parodykite nors vieną padorią valstybę, kurioje gyvuoja rinkos ekonomika ir kur nebūtų reguliuojamos monopolijos ir oligopolijos taip, kaip jos nereguliuojamos pas mus.

Ir atvirkščiai - monopolijos ir oligopolijos pas mus valdo Vyrausybės narius, kitus politikus. Niekur kitur taip nėra. Taigi pas mus nėra rinkos, nes ji kontroliuojama monopolininkų, o valdžia, kuri turi įrankius įvesti reguliavimo mechanizmą, nieko nedaro. Čia yra mūsų bėda.

Štai išeina Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys ir sako: "Mes pasitarėme su Vyriausybe ir nusprendėme kainų nekelti". Taip negali kalbėti ir taip elgtis nedera nepriklausomam reguliuotojui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"