TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Gintaras Jasinskas: "Pradedame naują etapą"

2010 07 29 0:00
MAXIMA LT generalinis direktorius G.Jasinskas sako, kad situaciją rinkoje jau galima numatyti.
LŽ archyvo nuotrauka

Kai kurie ekonomikos ekspertai ir valdžios atstovai viešojoje erdvėje optimistiškai kalba apie atėjusią krizės pabaigą, tačiau prekybininkai tvirtina iki šiol fiksuojantys pardavimo mažėjimą. Tiesa, šio mažėjimo tempas jau lėtesnis ir matyti mažmeninės rinkos stabilumo ženklų.

"Kalbos apie atėjusią krizės pabaigą dar ankstokos. Tačiau kardinalių pokyčių ir "audrų" laikas išties baigėsi. Atrodo, kad dabar gyvensime ramesnį etapą, per kurį kai ką teks atkurti, o kai ką kurti iš naujo", - taip prasidėjusį laikotarpį apibūdina MAXIMA LT, UAB generalinis direktorius Gintaras JASINSKAS.

Padidinti mokesčiai smukdo vartojimą.

- Kaip vertinate pirmojo šių metų pusmečio bendrovės finansinius rezultatus?

- Pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, MAXIMA LT, UAB pardavimas sumažėjo 13,7 proc. (daugiau nei 321 mln. litų), skaičiuojant be pridėtinės vertės mokesčio (PVM), ir sudarė 2,03 mlrd. litų. Pirmojo šių metų pusmečio bendrovės finansiniai rezultatai tik šiek tiek geresni, nei prognozavome praėjusių metų pabaigoje. Mūsų prognozės pasitvirtino, o tai reiškia, kad situaciją rinkoje jau galima numatyti. Tokiu atveju galime pradėti galvoti ir apie konkretesnius ateities planus.

Jeigu vertinsime ketvirčių rezultatus - antrasis šių metų ketvirtis, palyginti su pirmuoju, buvo geresnis. Antrąjį ketvirtį užfiksuotas 12 proc. pardavimo kritimas, o pirmąjį ketvirtį MAXIMA LT, UAB pardavimas buvo sumažėjęs 15,4 procento. Geresniems antrojo ketvirčio įmonės finansiniams rezultatams įtakos neabejotinai turėjo šiltuoju metų sezonu šiek tiek suaktyvėjusi prekyba.

Vis dėlto viešojoje erdvėje sklandančios kalbos apie atėjusią krizės pabaigą dar gerokai ankstyvos. Daugelis krašto gyventojų ir verslininkų viltingai laukia ir tikisi krizės pabaigos. Mes taip pat jos laukiame, tačiau iki šiol fiksuojame pardavimo mažėjimą.

- Kokios tendencijos mažmeninėje prekyboje išryškėjo šį pusmetį?

- Atrodo, kad aukščiausiuose valdžios sluoksniuose viliamasi, jog vidaus vartojimas pamažu atsigaus, tačiau nesiimama jokių realių veiksmų, kad ši situacija imtų keistis. Priešingai, dabartiniai pokyčiai, kuriuos vienaip ar kitaip nulėmė valdžios sprendimai, buvo ne mūsų naudai. Tarkime, padidintas PVM ir akcizai. Neigiama šių mokesčių padidinimo įtaka vartojimui jau gerokai anksčiau buvo akivaizdi.

Pirmąjį šių metų pusmetį ir toliau labiausiai krito tabako gaminių (-44 proc.), stipriojo alkoholio (-18 proc.), šviežios mėsos (-12 proc.) ir mėsos gaminių (-17 proc.), žuvies gaminių (-15 proc.) pardavimas. Visų šių produktų vartojimas ir toliau mažėja. O štai kontrabandai ir šešėlinei ekonomikai buvo uždegta žalia šviesa.

Kiek daugiau pirmąjį šių metų pusmetį buvo vartojama tik ekologiškų produktų, miltinių gaminių, šviežių daržovių, kiaušinių.

Taigi vartojimas dar neatsigauna, jis ir toliau išlieka 2004-2005 metų lygio. Praėjusių metų rudenį pasiekėme vartojimo dugną, tad mažmeninės rinkos padėtį vertinant iš dabarties pozicijų situacija atrodo gal kiek geresnė.

Daugiau aiškumo ir stabilumo

- Kaip keitėsi pirkėjų nuotaikos?

- Pirmąjį šių metų pusmetį fiksavome pirmuosius pirkėjų nuotaikų ir išlaidų stabilumo ženklus. Pirkėjų išlaidos drastiškai nebemažėja (nebefiksuojame ir didesnių išlaidų svyravimų), tačiau jos vis dar mažesnės nei praėjusias metais. Tai lemia ne tik sumažėjęs nuperkamų prekių kiekis (žmonės perka ir vartoja mažiau), bet ir prekybinės akcijos bei nuolaidos, prie kurių pirkėjai priprato ir dėl kurių jų išlaidos tam pačiam pirkinių krepšeliui yra gerokai sumažėjusios.

Pirkėjai optimistiškiau ima vertinti ir dabartinę ekonomikos situaciją. Tai rodo Lietuvoje (kaip ir visoje Europoje) pamažu didėjantis vartotojų pasitikėjimo indeksas. Tačiau pirkėjų optimizmas nesusijęs su besaikiu vartojimu. Priešingai. Sunkmetis išmokė žmones racionaliai mąstyti, planuoti savo pirkinius ir jiems skirtą biudžetą. Racionalumas ir taupumas tapo vertybe. Šios savybės vertybe išliks ir ateityje.

- Kaip šis laikotarpis veikia vidinį įmonės gyvenimą?

- Mažmeninės rinkos stabilumas pirmąjį šių metų pusmetį lemia mažesnius pokyčius bendrovės viduje. Finansiniams rodikliams pamažu nusistovint, nebereikia drastiškai mažinti įmonės sąnaudų. Vadinasi, galėsime išsaugoti stabilias darbo vietas ir atlygį. Taigi mūsų darbuotojams šis periodas turėtų suteikti daugiau aiškumo ir stabilumo.

Tačiau tai nereiškia, kad įmonė nebesikeis. Įmonė funkcionuos ir toliau, joje vyks natūralūs procesai, bet netikėtų "audrų" ir drastiškų sprendimų šį laikotarpį turėtų būti kur kas mažiau.

Laikas galvoti apie plėtrą

Ko galima tikėtis netolimoje perspektyvoje?

- Drastiškai nebesiverždami diržų galime pažvelgti pirmyn ir pradėti planuoti ateities veiksmus. Pamažu pradedame galvoti apie realias investicijas į tinklo plėtrą. Šiais metais MAXIMA LT, UAB intensyvios plėtros neplanuoja, tačiau jau priimtas sprendimas atidaryti 7 naujas MAXIMA parduotuves. Šių metų pabaigoje duris pirkėjams turėtų atverti 2 MAXIMA X parduotuvės Šilalėje ir Ringauduose. Kitais metais planuojame atidaryti dar 5 MAXIMA XX ir MAXIMA X parduotuves Vilniuje, Kaune ir Naujojoje Akmenėje.

Investuosime ne tik į plėtrą, bet ir kursime naują bendrovės veiklos kokybę. Sąvoka "naujos kokybės kūrimas" apima visas sritis: t. y. ne tik naujų projektų, bet ir naujų darbo principų, naujų santykių su darbuotojais, klientais ir partneriais kūrimas. Juk turime žinoti savo darbuotojų, pirkėjų, partnerių poreikius bei lūkesčius, gerai suvokti, ko jie iš mūsų tikėsis rytoj ir po kelerių metų, ir jau šiandien investuoti, kad tuos poreikius patenkintume.

Visa tai, galima sakyti, pirmieji nedideli mūsų žingsniai pirmyn, reiškiantys, kad pradedame naują etapą, kuriame galėsime drąsiau žvelgti į priekį, kurti planus, o ne tik galvoti, kaip išgyventi.

- Kada prognozuojate sunkmečio pabaigą?

- Staigaus ekonomikos ir mažmeninės rinkos atsigavimo nesitikime. Nereikia tikėtis, kad sunkmečiui pasibaigus vėl gyvensime taip, kaip gyvenome iki jo. Ekonominis sunkmetis nulėmė ilgalaikius pokyčius, tad teks gyventi ir dirbti jau pasikeitusiomis sąlygomis. Dabar įmonei svarbiausia išmokti krizės pamokas, nekartoti padarytų klaidų ir pamažu judėti pirmyn.

Kiek aiškesnę ateities perspektyvą turėtume matyti rudenį. Jei tendencijos ir toliau išliks panašios, maždaug spalio mėnesį turėtume pasiekti "lūžio tašką", kai šių metų bendrovės pardavimas susilygins su praėjusiųjų. Tuomet ir paaiškės, ar vartojimas ima pamažu atsigauti, ar įkrisime į dar vieną duobę. Praėjusį rudenį tolesnis kritimas buvo akivaizdus, o šį rudenį galimi abu - ir prasidėsiančio kilimo, ir dar vienos duobės scenarijai.

Prasidedantį naują etapą pavadinčiau laikotarpiu, per kurį kai ką teks atkurti, o kai ką sukurti iš naujo. Netiesa, kad mūsų laukia nuobodūs laikai, be didesnių sukrėtimų ir iššūkių. Priešingai - tai puikus metas atsiskleisti kūrybiniam potencialui. Visų mūsų laukia nauji iššūkiai ir nauji tikslai, kurių siekiant prireiks išmokti derinti jau įgytą patirtį ir kūrybiškumą, turimas žinias ir inovatyvias idėjas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"