TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Girulių pušys - prieš investicijas

2011 01 17 0:00
Savivaldybei vėluojant rengti Pauosčio stoties detalųjį planą uostą smaugia siaura geležinkelio kilpa.
Vidos Bortelienės nuotrauka

Klaipėdoje jau ne pirmą kartą kyla pasipriešinimo Pauosčio kelyno rekonstrukcijai banga, pavadinta pilietine akcija "SOS Girulių giriai", nukreipta prieš ekonominius uostamiesčio interesus.

Susisiekimo ministerijos vadovai teigia, kad šiaurinės uosto dalies plėtrą stabdo Klaipėdos savivaldybė, atsisakydama rengti detalųjį planą žemės pavaldumo motyvais. Tačiau artėjant rinkimams į savivaldybių tarybas ne mažesnė kliūtis, trukdanti priimti sprendimus, gali būti ir visuomeninės organizacijos, pro didinamąjį stiklą žvelgiančios į politikų pozicijas kalbant jautriais ekologijos klausimais.

Prieš kurį laiką susivieniję į platesnį sambūrį, uostamiesčio aktyvistai pastaruoju metu ėmė skaidytis ir aiškintis, kas yra tikras visuomenės veikėjas, o kas išdavikas. O tai verčia įtarti, kad kai kurių klaipėdiečių viešai deklaruojamas nusivylimas partijomis ir raginimai piketuoti prieš Girulių miško medžių kirtimą dvelkia politikavimu, siekiant atkreipti į save rinkėjų dėmesį. Pastarąjį kartą praėjusią savaitę tokios akcijos dėl per didelio oro užterštumo ir nesveikos gyvenimo aplinkos buvo surengtos keliose vietose, tarp jų ir prie Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos J.Janonio gatvėje. Piketuose dalyvavo ir keli vietos politikai.

Sukiršino gyventojus

Bendrovė "Lietuvos geležinkeliai" dar 2007 metais patvirtino Klaipėdos geležinkelio mazgo programą iki 2015 metų. Pagal ją krovinių atvežimo į šiaurinę uosto dalį pralaidumą numatoma padidinti nuo dabartinių 15 mln. tonų iki 20 mln. tonų krovinių.

Vienai priemonių - Girulių aplinkkeliui - pritarimą išreikšti turėjo netgi savivaldybės taryba, tvirtinusi miesto bendrąjį planą. Vėliau geležinkelininkai rengė poveikio aplinkai studiją ir pradėjo daryti specialųjį planą. Darbas turėjo būti atliktas šiemet sausį, bet vėluos, o jį pratęsti turėtų detaliojo plano rengimo procedūra.

Ketinimus rekonstruoti Klaipėdos Pauosčio kelyną, kurio pertvarka dviem etapais vertinama 200 mln. litų, "Lietuvos geležinkelių" Plėtros departamento direktorius Virgilijus Jastremskas viešai pristatė Klaipėdoje praėjusį rugsėjį. Jis prašė savivaldybės apsispręsti, ar ji norinti Girulių aplinkkelio ir Pauosčio stoties rekonstrukcijos, nevilkinti derinimo procedūrų ir pateikti pastabas.

Tačiau suformuluoti savivaldybės poziciją ir toliau buvo delsiama. Spalio mėnesį "Lietuvos geležinkeliai" parašė prašymą Klaipėdos merui Rimantui Taraškevičiui, kad administracijos direktorius inicijuotų detaliojo projekto rengimą. Kadangi atsakymo laiku negauta, apie šiuos reikalus buvo ginčijamasi Uosto plėtojimo tarybos posėdyje, kurio rezoliucija - rašyti prašymą merui dar kartą.

Savivaldybei imtis veiksmų nėra lengva, nes "Lietuvos geležinkelių" projektas supriešino dvi bendruomenes: privačiuose namuose įsikūrusius pasiturinčius Girulių ir Labrenciškių kvartalo gyventojus. Pastarieji ėmė spausti miesto vadovybę netvirtinti varianto, numatančio geležinkelio priartėjimą prie užmiesčio gyvenvietės. Netrukus savo nepritarimą Girulių miško kirtimui ėmė reikšti grupė piliečių, prisistatančių kaip Klaipėdos regiono visuomeninių nepartinių organizacijų ir aktyvių Lietuvos Respublikos piliečių sambūris. Ji esą jungianti 30 nepolitinių organizacijų ir apie 20 pavienių žmonių.

Pakibo ant plauko

Pauosčio kelyno rekonstrukcijai iki 2014 metų reikės apie 90 mln. litų investicijų, iš kurių apie 60 mln. litų numatyta gauti iš Europos Sąjungos (ES) fondų. Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis prieš savaitę lankydamasis uosto direkcijoje išreiškė susirūpinimą, kad europiniai milijonai gali atitekti kitoms transporto sritims, o Pauosčio stoties dusinamas uostas dėl to labai nukentės. "Konkurencija dėl ES pinigų transporto sektoriuje didžiulė, kelininkai baigia išnaudoti savo dalį, o jų "nasrai dideli". Jei matysime, kad rizika nepanaudoti lėšų didelė, jas perskirstysime. Bet kol kas pinigai iš Pauosčio stoties dar neatimti", - kalbėjo E.Masiulis.

Specialiajame plane numatoma pastatyti naujus ir pailginti dabartinius geležinkelio kelius, perkelti priešgaisrinės apsaugos vandens talpyklas bei įrengti dviejų lygių viaduką per geležinkelį ties pietine Vasarotojų gatvės riba Giruliuose.

Antrojo etapo metu planuojama įrengti apvažiavimą į pietus nuo Girulių stoties. Tarp Pauosčio ir Girulių numatomi du pagrindiniai keliai - taigi krovininiams traukiniams Girulių stotyje nereikėtų sustoti ir praleisti išvažiuojančiuosius iš uosto.

Pauosčio kelyne planuojama įrengti papildomus atvykimo ir išvykimo kelius, leisiančius sąstatus išformuoti ir nukreipti iš stoties į uostą neužvažiuojant į Klaipėdos stotį

Ilginant kelius ir plečiant stotį planuojama iškirsti apie 13,7 hektaro miško, kuris yra priskiriamas antros grupės rekreaciniams miškams.

Sudarys sutartį

Klaipėdos savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas LŽ patikino, kad reaguodamas į pakartotinį "Lietuvos geležinkelių" prašymą jis nurodęs pavaldiniams parengti dokumentus: administracijos direktoriui - įsakymą dėl detaliojo plano rengimo, o Urbanistikos ir architektūros skyriaus viršininkui - planavimo sutarties su "Lietuvos geležinkeliais" projektą. K.Macijausko manymu, procesas neturėtų ilgai užtrukti, sutartis gali būti pasirašyta dar iki savivaldybių rinkimų - vasario pabaigos.

"Jie ("Lietuvos geležinkeliai" - aut.) turėjo iš pradžių pateikti normalų prašymą. Mes manėme, kad viena žemė - jų, kita - miškininkų, bet paaiškėjo, kad miškininkai nevaldo savo žemės. O Nacionalinė žemės tarnyba užsiimti planavimu nesutinka. Kad geležinkelis bus iškeltas iš Girulių, taryba patvirtino dar 2007 metais. Visos procedūros viešos. Tiesa, buvo pastebėta padaryta techninė klaida, todėl pareikalauta įrašyti, kad nutiesus aplinkkelį geležinkelis iš Girulių gyvenvietės būtų iškeltas. Kompensacinės priemonės gali būti įgyvendintos dviem būdais: arba sumokėti pinigai už kiekvieną iškirstą medį į gamtos apsaugos fondą, bet tuomet dažniausiai medžiai neatsodinami ten, kur reikia, arba kompensuoti želdiniais. Miškas, kuris bus iškirstas, galėtų būti atsodinamas prie Labrenciškių gyvenvietės, kad slopintų garsą. Manau, kad medžių išpjauti daug nereikės, nes ten po vėtros daug išvartų. Reikia remtis protingumo kriterijumi. Ar geriau, kai vėtros guldo medžius ant bėgių ir gali sukelti pavojingas situacijas? Apsauginė juosta turės būti medžio aukščio pločio. Mes daug momentų jau esame įrašę į sąlygas", - aiškino K.Macijauskas.

Paklaustas apie judėjimą "SOS Girulių giriai", departamento direktorius sakė, kad aktyvūs piliečiai yra geriau negu visiškai pasyvūs. "Demokratija - kai visi gali pareikšti nuomones, bet sprendimus turi priimti atsakingi pareigūnai", - mįslingai kalbėjo už Klaipėdos miesto planavimą atsakingas savivaldybės atstovas. Jis nei patvirtino, nei paneigė mintį, kad metas atlikti tokią užduotį prieš rinkimus ganėtinai nepalankus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"