TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

GMO prišauks pelno troškimas

2015 01 22 6:00
Genetiškai modifikuotus rapsus Lietuvoje mėginta auginti jau anksčiau, tačiau dėl visuomenės spaudimo šią veiklą teko nutraukti. LŽ archyvo nuotraukos

Artimiausiu metu visos Europos Sąjungos (ES) valstybės narės galės pačios apsispręsti, ar leisti auginti genetiškai modifikuotus augalus, ar ne. Nors politikų sprendimas greičiausiai bus neigiamas, jis vargu ar apsaugos šalies rinką nuo produktų su genetiškai modifikuotais organizmais (GMO). Prognozuojama, kad jų gali daugėti, juolab jog ūkininkai rinksis pelningiausią kelią.

Netrukus kiekviena ES narė galės savarankiškai spręsti, ar leisti savo žemėje auginti genetiškai modifikuotus augalus. Tokį sprendimą neseniai priėmė Europos Parlamentas (EP). Pavasarį šiuo klausimu žodį turės tarti ir Lietuvos politikai. Nors neabejojama, kad jis bus neigiamas dėl Lietuvoje daug metų vyraujančios neigiamos nuostatos, ūkininkai pabrėžia, jog ne kam kitam, o jiems teks mąstyti, kaip konkuruoti su pigesne GMO turinčia produkcija.

Užtenka ir žmonėms, ir gyvuliams

2007 metais Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Žemdirbystės institutas dėl visuomenės spaudimo turėjo uždrausti genetiškai modifikuotų rapsų tyrimus, nors tąsyk jie buvo kruopščiai suplanuoti.

Šio instituto direktorius dr. Vytautas Ruzgas, kalbėdamas su LŽ, pirmiausia akcentavo GMO auginimo draudimo paradoksus. „Mes valgome produktus su GMO, tik kažin kodėl negalime nei tokių kultūrų auginti, nei tirti. Tai - įvairus aliejus, sojų ir kiti produktai. Be to, gyvulių pašarai, įvežami iš JAV, turi GMO", – vardijo Žemdirbystės instituto direktorius.

V. Ruzgas sakė, kad apie GMO sklando nemažai mitų. Antai kvietrugiai irgi yra GMO, tik tai esą mažai kas žino. „Nuo GMO nei dramblio straublys tau išaugs, nei asilo ausys, – juokavo mokslininkas. – Bėda ta, kad genetiškai modifikuoti augalai yra „maudomi“ chemikaluose. Apie tai nedaug kalbama, tačiau chemijos kompanijos tuo labai suinteresuotos.“

Jis pabrėžė, jog Lietuvai tai kol kas nėra aktualu, bet prisiminė, kad jau prieš kurį laiką JAV bendrovių lobistai aktyviai piršo lietuviams GMO naudą. „Tos kompanijos norėjo čia prekiauti sėklomis. Buvo atvažiavę pasiuntiniai iš JAV ambasados, o vienas fermeris aiškino modifikuotų kukurūzų naudą – suprask, jie vartoja, tačiau yra gyvi, sveiki, nesuserga. Paskui viskas kažkaip nutilo, – pasakojo V. Ruzgas ir pridūrė, kad kol kas Lietuvos ūkiuose tiesiog nėra poreikio auginti GMO kultūras: - Tai labiau politikos klausimas. Bet lotynai sakė: "Skubėk lėtai." Manau, šiuo atveju atsargumas būtų gerai.“

Andriejus Stančikas: "Anksčiau buvo kalbama, kad savo žemės ūkio standartų ant GMO aukuro nedeginsime, bet, regis, tas laužas jau kūrenasi."

Ūkininkams svarbu pelnas

Andriejus Stančikas, Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas, kalbėdamas apie GMO Lietuvoje pažymėjo, kad ūkininkai į GMO "žvelgia gana liberaliai". Esą juk ir dabar kai kuriuose ūkiuose gyvuliai šeriami GMO turinčiais pašarais, nes jie tiesiog pigesni.

„Jei ūkininkams apsimokės, jie augins ir genetiškai modifikuotus augalus. ES sprendimo motyvai - Šiaurės Amerikos ir Europos prekybos sutartis. Anksčiau buvo kalbama, kad savo žemės ūkio standartų ant GMO aukuro nedeginsime, bet, regis, tas laužas jau kūrenasi. Taigi artimiausiu metu GMO turinčių produktų ir į Lietuvą bus įvežama kur kas daugiau“, – neslėpė A. Stančikas.

Žemės ūkio rūmų pirmininko žodžiais, tik laiko klausimas, kada Lietuvos ūkininkai imsis auginti genetiškai modifikuotus augalus. Tai priklausys nuo vartotojų požiūrio į GMO arba į pigesnę, bet GMO turinčią produkciją. „Konkurencinės sąlygos ir nulems ateitį. Ūkininkai augins tai, ko reikia vartotojams. Kai teks konkuruoti su atvežtiniais produktais, jie tikrai neaugins kultūrų, kurios daugiau kainuoja, rinksis tas, kurios yra pigesnės“, – aiškino A. Stančikas.

Jo teigimu, laikas parodys, ar Lietuvos ūkininkai norės auginti, pavyzdžiui, genetiškai modifikuotus rapsus, kukurūzus ir pan. „Jei vartotojai pasakys „ne“ - neauginsime. Bet, atrodo, to gali nebūti. Neatsitiktinai ir ekologiškų ūkių jau mažėja“, – tvirtino A. Stančikas.

Aplinkos ministras yra minėjęs, kad Lietuvos sprendimas dėl genetiškai modifikuotų augalų auginimo greičiausiai bus neigiamas. „Esu labai prieš. Tai rizika, kuri galbūt pasirodys po kelių kartų. Užauginkime kelias kartas žiurkių ir pažiūrėkime. Šį klausimą reikėtų labai gerai apsvarstyti - per daug statoma ant kortos“, – yra sakęs aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

FAKTAI

Prekyboje – nemažai produktų su GMO

ES įteisinta daugiau kaip 30 genetiškai modifikuotų augalų produktų, skirtų maistui ir pašarams: 17 – kukurūzų, 6 – rapsų, 5 – medvilnės, 2 – sojų veislės.

Lietuvoje galima prekiauti tik ES teisės aktais įteisintais genetiškai modifikuotais produktais. Maisto produktų, kuriuose yra daugiau kaip 0,9 proc. GMO, ženklinimo etiketėse turi būti parašyta, kad jie pagaminti iš genetiškai modifikuotų organizmų.

Šiuo metu prekybos tinkluose galima rasti 9 pavadinimų genetiškai modifikuoto augalinio aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių, arba tokio, kuriame yra aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių.

Taip pat - 11 pavadinimų saldumynų, kuriuose yra genetiškai modifikuotų sojų produktų.

Šaltinis: Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"