TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Golfo laukuose duobutės laukia žaidėjų

2015 11 14 6:00
Lietuviai golfo nepamėgo: Latvijoje golfo žaidėjų yra 3,5 karto daugiau nei Lietuvoje, o Estijoje – net 6 kartus, nors kaimynų rinkos mažesnės. Europos centro golfo klubo nuotrauka

Šiuo metu Lietuvoje yra šeši golfo aikštynai. Lankytojų jie sulaukia tik tiek, kad neslepia galintys patenkinti net 3–4 kartus didesnę paklausą. Dar vis stengiamasi laužyti stereotipus, kad tai – prabangos užsiėmimas.

„Lietuvoje kol kas pradinė golfo plėtros stadija. Šiemet šventėme tik 15 metų golfo Lietuvoje jubiliejų, tuo tarpu kitose valstybėse golfo tradicijos yra skaičiuojamos šimtmečiais“, – sakė Lietuvos golfo federacijos (LGF) generalinė sekretorė Erika Vilikanskienė.

Pats pirmasis devynių duobučių golfo aikštynas „Elnias“ įkurtas 2000-aisiais. Netrukus ėmė kurtis ir kiti penki didesni (aštuoniolikos duobučių) golfo aikštynai: Sostinių golfo klubas (2002 m.), Europos centro golfo klubas (2005 m.), „National Golf Resort“ (2006 m.), „The V Golf Club“ (2009 m.), Vilkės golfo klubas (2011 m.).

„Mano nuomone, šiuo metu aikštynų Lietuvoje yra pakankamai. Dabar reikia siekti didinti žaidėjų skaičių, aktyviai stengiamės tai daryti vykdydami įvairius su golfu susijusius projektus“, – sakė LGF atstovė. Ji pabrėžė, kad golfu susidomėjusių žmonių kiekvienais metais vis daugėja, vis dėlto esą turi praeiti šiek tiek laiko, kol golfo laukai išnaudos visą savo potencialą.

Žaidėjų daugėja lėtai

Europos centro golfo klubo vadovas Mindaugas Glinskis džiaugėsi pastarųjų metų rezultatais: lankytojų srautai auga, o tai esą pranašauja geras perspektyvas. Išankstiniais duomenimis, pernai per sezoną aikštyne sužaista 8,5 tūkst. raundų, o šiemet – 10–11 tūkstančių. Daugėja ir žmonių, golfo klube išlaikiusių vadinamąją žaliąją kortelę, leidžiančią žaisti golfo aikštynuose: pernai tokių buvo 127, šiemet – jau 205.

Per sezoną, kuris prasidėjo balandžio 1 dieną ir jau skaičiuoja paskutines šių metų dienas, įvyko 60 turnyrų ir juose iš viso dalyvavo 2,2 tūkst. žmonių. Tokį augimą, kaip aiškino M. Glinskis, lėmė visų Lietuvos golfo klubų dedamos pastangos skleisti žinią apie šį žaidimą. Pats Europos centro golfo klubas pastaruosius metus stengiasi aktyviai šviesti žmones: organizuoja atvirų durų dienas, kviečia įmones ir draugų kompanijas į specialius renginius susipažinti su golfu, vykdo ir kitus įvairius renginius.

Vis dėlto Lietuva, anot pašnekovo, pagal golfo populiarumą dar gerokai atsilieka nuo Latvijos ir Estijos. Jo žiniomis, Latvijoje žaidėjų yra 3,5 karto daugiau nei Lietuvoje, o Estijoje – net 6 kartus, nors kaimynų rinkos yra mažesnės.

„Mano nuomone, šiandien tarpusavyje dar neturime dėl ko konkuruoti. Lietuvoje esantys 6 klubai gali patenkinti 3–4 kartus didesnį žaidėjų poreikį. Vadinasi, mes dar tik vystomės. Edukacija ir renginiai padeda kiekvienais metais auginti lankytojų skaičių ir griauti stereotipus, kad golfas neva sunkiai prieinamas sportas arba skirtas tik išrinktiesiems“, – sakė M. Glinskis.

„National Golf Resort“ direktorė Rima Žerlauskytė taip pat sutiko, kad nors mūsų šalis nedidelė, esamiems golfo aikštynams vietos po saule užtenka ir konkuruoti tarpusavyje jie nebando.

„Mano nuomone, mes nekonkuruojame. Pirmiausia dėl to, kad Vakarų Lietuvoje esame vieninteliai. Jei kitas golfo klubas atsirastų šalia, galbūt situacija būtų kitokia. Mūsų žaidėjai nuvyksta į Vilniaus, Druskininkų, Kauno golfo klubus, tačiau tik išbandyti kitus laukus. Lygiai taip pat šių aikštynų žaidėjai atvyksta pas mus dalyvauti turnyruose. Be to, manau, skirtingų golfo klubų lankytojų kontingentas skiriasi: pas mus nemažai žaidėjų atvažiuoja iš Latvijos ir Kaliningrado srities, o kiti klubai, manau, aktualesni baltarusių žaidėjams. Taigi galime bendradarbiauti skleisdami golfo kultūrą“, – aiškino ji.

Pigiau nei manoma

„National Golf Resort“ vadovė R. Žerlauskytė pripažino, kad lietuviai golfo prisibijo dėl įsitikinimo, kad tai neva turtingųjų sportas. Nors susidomėjimas, ypač regiono gyventojų, jau nemažas, lietuviai, anot jos, kol kas daugiau renkasi pažintines golfo aikštes, nei dalyvauja turnyruose. Pašnekovė aiškino, kad norint patekti į jų golfo aikštyną pirmiausia reikia golfo akademijoje gauti žaliąją kortą, o tai asmeniui kainuoja iki 200 eurų. Visą savaitgalį trunkančiuose kursuose mokoma golfo taisyklių ir technikos, golfo kultūros ir etiketo. Tuomet leidžiama žaisti golfo laukuose: šiltuoju metų laikotarpiu tai aikštyne kainuoja 50 eurų, šaltuoju – apie 40 eurų, taikomos įvairios nuolaidos. Taip pat apie 2 eurus kainuoja lazdos nuoma, dar 3 eurus – 30 kamuoliukų žetonas.

Norintiems įsitikinti, ar šis sportas patinka ir ar verta investuoti į žaliąją kortą, siūloma išbandyti treniruočių aikštę. Specialioje aikštėje naujokai už 15 eurų gali įgyti pradinius įgūdžius: mušinėti į tolį, išbandyti savo tikslumą ridenimo aikštelėje arba susirungti specialiai jiems skirtame varžybų lauke.

M. Glinskis pasakojo, kad pradedantiesiems nieko nekainuoja patekti į Europos centro golfo klubo naujokų lauką – tereikia už 2 eurus išsinuomoti golfo lazdą ir dar už 2,5 euro išsinuomoti golfo kamuoliukų kibirėlį, kuriame yra 40 vienetų. Jei lankytojų srautas nedidelis, žmogus esą gali nors pusę dienos mėginti savo jėgas.

Pašnekovas taip pat pažymėjo, kad golfas yra palyginti nebrangus užsiėmimas vaikams. „Pavyzdžiui, lankyti baseiną vaikui kainuoja brangiau, nei žaisti golfą. Už tenisą golfas yra pigesnis 2–3,5 karto. Jei vaikas žaidžia su vienu iš tėvų, kuris yra klubo narys, jam užsiėmimai nemokami. O jei tėvai nežaidžia, narystė vaikui kainuoja apie 260 eurų“, – pasakojo jis.

R. Žerlauskytė pažymėjo, kad golfas lavina koncentraciją, be to, yra naudingas sveikatai dėl ilgo vaikščiojimo gryname ore. Maža to, tai azartiškas ir garbingas sportas, – golfo žaidėjai uoliai skaičiuoja savo rezultatus, taip pat tai puikus būdas verslininkams užmegzti naudingą draugystę.

Užsieniečiams tinkamos oro sąlygos

Golfo klubai taip pat siekia privilioti žaidėjų iš užsienio. Anot M. Glinskio, Europos centro golfo klube užsieniečiai – „retas reiškinys“. Šiuo metu klubai siekia paskleisti žinią apie save latviams ir estams, vokiečiams ir austrams, čekams ir lenkams.

„Golfas yra unikalus sportas dėl to, kad valstybei nereikia investuoti jokių pinigų į golfo aikštynus – visi jie privatūs, infrastruktūra išvystyta. Ko mes tikimės iš valstybės, daugiausia – iš Turizmo departamento, tai to, kad viešinant Lietuvą kaip turizmo rinką būtų prisiminta, jog Lietuva turi tarptautinio lygio golfo aikštynų. Pasaulyje golfo turizmas yra gana plačiai paplitęs, o golfo turistai apsistoja mažiausiai 3–4 dienas, taigi šalyje palieka ganėtinai daug lėšų“, – aiškino jis.

Tačiau „National Golf Resort“ direktorė R. Žerlauskytė teigė, kad šio klubo statistika rodo, jog golfu Lietuvoje labiau domisi užsieniečiai nei lietuviai, o ypatingą susidomėjimą rodo skandinavai. „Tikrai jaučiame pagyvėjimą atvykstančiųjų iš Skandinavijos. Pirmiausia dėl to, kad orų sezonas šiam žaidimui pas mus šiek tiek ilgesnis. Pavyzdžiui, pernai golfo sezonas buvo uždarytas spalio viduryje, o šiemet lapkričio pradžioje dar puikiausiai žaidžiame. Be to, mūsų aikštynas patenka į 30-uką geriausių pasaulio golfo aikštynų. Skandinavijos turizmo agentūros savo šalies golfo žaidėjams organizuoja specialius pasiūlymus apsilankyti golfo klubuose Baltijos šalyse“, – kalbėjo R. Žerlauskytė.

Kviečiant naujus lankytojus, anot jos, efektyviausia ne išskirtinė rinkodara, o klubo narių rekomendacijos. „Tiesioginis bendravimas, gyvas pasakojimas, dalijimasis įspūdžiais iš lūpų į lūpas labiausiai pritraukia naujų žaidėjų. Pavyzdžiui, ką tik gavome užklausą iš dviejų Kipro klubų, ar būtų įmanoma vasarą siųsti jų golfo žaidėjus pas mus, nes ten vasarą karšta. Šį pasiūlymą gavome padedami mūsų klubo narių, kurie lankėsi Kipre“, – pasakojo pašnekovė ir pridūrė, kad bendradarbiauti greičiausiai pavyks.

Pradinės investicijos – didžiulės

Ar golfo tradicijoms leidžiant šaknis Lietuvoje galima tikėtis naujų golfo aikštynų? M. Gilnskio manymu, artimiausiu metu nauji golfo aikštynai kurtis neturėtų. Esą pradinės tokio verslo investicijos labai didelės.

„Pavyzdžiui, mūsų golfo laukas užima 84 hektarus, kuriuos kiekvieną dieną reikia prižiūrėti. Klubas turi apie 255 narius ir 300 žmonių, kurie kartais užsuka pažaisti. Šie skaičiai, remiantis tarptautiniais standartais, yra perpus mažesni už minimalų žaidėjų skaičių, kad aikštynas galėtų funkcionuoti, t. y. pats save išlaikytų, atnaujintų techniką ir t. t.“, – atskleidė pašnekovas.

Tuo tarpu R. Žerlauskytė neatmetė ir to, kad ateityje aikštynų Lietuvoje turėtų daugėti. Ji pažymėjo, kad kuriamos vaikams skirtos golfo mokyklėlės, kurios užaugins šią sporto šaką pamėgusią kartą.

Be to, nuo 2016 metų golfas tampa olimpine sporto šaka. „Manau, kad golfo kultūra ir susidomėjimas šiuo sportu turėtų augti“, – sakė pašnekovė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"