TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Graibsto kvalifikuotus darbininkus

2008 08 20 0:00
Išlieka didelė statybų srities kvalifikuotų darbininkų paklausa.
LŽ archyvo nuotrauka

Net ir gerokai sumažėjus statybų apimčiai, šios srities kvalifikuotos darbo jėgos trūksta labiausiai. Tokius specialistus rengiančios mokyklos jau nesutalpina visų, norinčių siekti populiarių diplomų.

Padidėjus statybininkų paklausai, kvalifikuoti darbininkai pasijuto esą padėties šeimininkai ir pradėjo migruoti iš vienos darbovietės į kitą. Kiti įsigudrino dirbti pagal verslo liudijimą, kuris sudaro itin palankias sąlygas nemažai užsidirbti.

Statybos įmonių vadovai, neturėdami kitos išeities, trūkstamą darbo jėgą mėgina kompensuoti nekvalifikuotais darbininkais, kuriuos patiems reikia dar ir apmokyti.

Rasti tikrai gerą mūrininką, tinkuotoją ar suvirintoją - didelis galvos skausmas ne vienam gyventojui, remontuojančiam ar mėginančiam įsirengti būstą.

Lietuvos darbo biržos Darbo pasiūlos ir paklausos skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Leliugienė LŽ sakė, kad per pastarąjį pusmetį išlieka statybų srities kvalifikuotų darbininkų paklausa: dažytojų, apdailininkų reikia beveik 2000, mūrininkų - 1900, dailidėms, staliams tenka 1300 laisvų darbo vietų.

"Nors statybų verslas sulėtėjo, šių darbininkų poreikis nuolat išlieka. Labiausiai trūksta mūrininkų - pateiktos net 1300 paklausos. Pasirengusių dirbti turėjome apie 600 darbininkų, vadinasi, liko per tūkstantį laisvų vietų. Taip pat labai paklausūs betonuotojai - 800, suvirintojai - 600 laisvų vietų", - dėstė D.Leliugienė.

Statybų mokyklos klesti

Statybininkai dabar gauna tikrai nemažus atlyginimus, keliančius pavydą ne vienam aukštąjį išsilavinimą turinčiam specialistui. Kauno statybininkų mokyklos Profesinio rengimo skyriaus vedėjos Danutės Svidrienės teigimu, pastaruoju metu visos šios srities specialybės yra labai paklausios, ir mokykloje visos vietos užpildytos jaunuolių, norinčių įgyti statybininko kvalifikaciją.

"Esame sudarę sutartis su kai kuriomis statybų bendrovėmis, kurios priima mūsų mokinius atlikti praktiką, o vėliau ir įdarbina. Kauno statybų bendrovė "YIT Kausta" ne tik remia mokyklą, bet ir stropiausiems mokiniams skiria 10 stipendijų. Stipendija yra didžiulė paskata mokiniams, tad vyksta rimta konkurencinė kova siekiant kuo geresnių mokymosi rezultatų. Mokiniai yra labai motyvuoti, nes žino, kad tikrai turės gerai apmokamą darbą", - pasakojo ji.

Anot D.Svidrienės, mokykla per metus išleidžia tiek kvalifikuotų statybininkų, kiek užsako Švietimo ir mokslo ministerija. Ji mano, kad ateityje mokykla tik plėsis, ir kvalifikuotų darbininkų bus parengiama vis daugiau.

Prastesnės paslaugos pigesnės

Vaidotas Šarka, Statybininkų asociacijos vykdomasis direktorius, LŽ teigė, kad dabartinė situacija tik parodo prieš porą metų statybų įmones kamavusį kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą.

"Aukštos kvalifikacijos darbuotojų neatsisakys nė viena įmonė, ir rinkoje jų visada trūks. Švietimo įstaigos ir darbo birža buvo labai teigiamai sureagavę - ryžosi spręsti problemą, tačiau darbo apimtis augo greičiau nei parengiamų specialistų skaičius", - teigė jis.

V.Šarkos nuomone, viena priežasčių, lėmusių kvalifikuotų statybininkų trūkumą, - reglamentavimo nebuvimas.

Rinkoje visiems norintiesiems yra sudaryta galimybė dirbti turint verslo liudijimus. "Pagal šiandien galiojančią tvarką, daugiau nei 15 tūkst. žmonių verčiasi individualia veikla, dauguma jų neturi tinkamą kvalifikaciją įrodančio dokumento", - aiškino direktorius.

Pasak pašnekovo, jei statybininkai nekokybiškai atlieka tam tikrus darbus, įmonės pagal pasirašytą rangos sutartį privalo atlyginti žalą. Galioja įstatymai, pagal kuriuos paslaugos teikėjai turi užtikrinti kokybišką darbą.

Tačiau nėra darbo kokybės kontrolės asmenims, dirbantiems pagal verslo liudijimą. "Tokie verslininkai metų pradžioje sumoka apie 2500 litų, o vėliau visą uždarbį pasilieka sau ir jokių kitų reikalavimų jiems nėra, nes neveikia kontrolės mechanizmas. Tokia padėtis minėtiems asmenims labai paranki, nes gyventojai, susigundę pigesnėmis paslaugomis, jiems sudaro palankias sąlygas. Kadangi individualią veiklą vykdančiam verslininkui nereikia mokėti pajamų mokesčio ir įmokų "Sodrai", jie gali sau leisti teikti pigesnes paslaugas. Tačiau žmonės neturi jokios garantijos ir kartais tenka sumokėti dvigubai daugiau taisant nekokybiškai atliktą vieną ar kitą darbą", - piktinosi V.Šarka.

Kalti patys gyventojai

Pašnekovo teigimu, gyventojai gali pasikliauti tik garbės žodžiu arba nuogirdomis apie to meistro patikimumą. Visais kitais atvejais, kai išsikviečiami meistrai pagal laikraščio skelbimą arba pagal numerį, rastą gatvėje ant stulpo, žmogus jokių garantijų negauna. Pagal atitinkamus Lietuvos įstatymus, esą su klientais turėtų būti sudaromos rangos sutartys. Sudaręs šia sutartį verslininkas tampa rangovu, privalančiu apdrausti savo veiklą.

"Patys gyventojai samdo statybininkus, nesudarydami su jais realių sutarčių, arba sudaro beprasmes ir nieko negali išsireikalauti. Norėdami bent kiek saugumo, žmonės turėtų parengti bent elementarias sutartis, kuriose būtų nurodyta, kokios apimties ir kokie darbai turėtų būti atlikti per tam tikrą laiką už sutartą kainą. Tada tai būtų galima traktuoti kaip rangos sutartį, pagal kurią įsigaliotų ir garantija. Jei tokios sutarties neturi, gyventojai tampa pačių sprendimų įkaitais", - dėstė V.Šarka.

Statyba yra neatsiejama rinkos dalis, kurią sudaro apie 10 proc. viso šalies BVP, maždaug toks yra ir darbo rinkos vidurkis. Atsižvelgiant į šiuos procentus, ir švietimo įstaigoms esą atitinkamai reikėtų parengti kvalifikuotų statybininkų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"