TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Graikija vėl lipa į sceną

2015 01 26 13:45
SIPA/Scanpix nuotrauka

Sekmadienį įvykę Graikijos parlamento rinkimai baigėsi taip, kaip ir buvo nuogąstauta – daugumą parlamente užsitikrino radikali kairiųjų pažiūrų partija „Syriza“, vedama aštriai nusiteikusio Alexis Tsipras. Pirmadienis prasidėjo plačiomis diskusijomis apie tai, kokią įtaką politiniai pokyčiai Graikijoje darys euro zonos pozicijai fiskalinės drausmės atžvilgiu bei finansų rinkoms.

Tuo tarpu patys graikai sako: „jokia šalis negali iš griuvėsiu išlipti su ta pačia partija, su kuria į juos pateko“.

Graikija patikrins Europos vienybę

Pirminiais duomenimis, „Syriza“ atstovams teks 149 parlamento vietos – dviem mažiau nei reikėtų, norint užsitikrinti absoliučią daugumą. Antra pagal daugumą Graikijos parlamente bus šiuo metu valdančiąją daugumą turinti centro dešinės Naujosios demokratijos partija. „Syriza“ į rinkimus ėjo su kovingu nusiteikimu reikalauti dalinio Graikijos skolų nurašymo bei fiskalinės drausmės bei taupymo, kurio šalis ėmėsi valstybės finansų krizės akivaizdoje, atšaukimo. Tokia pozicija yra visiškai priešinga oficialiajai euro zonos linijai, o „Syriza“ lyderio A. Tsipras pareiškimai, kad jis derėsis su Europos partneriais, bet nesikalbės su Vokietijos kanclere Angela Merkel, skamba ne tiek įžūliai, kiek keistai.

Rinkos sureagavo nuosaikiai

Nepaisant aiškiai šovinistinių būsimų Graikijos lyderių pareiškimų, rinkų reakcija pirmadienį buvo santūri. Euras JAV dolerio atžvilgiu iš pradžių nukritęs iki penktadienį jau matytų žemumų, priešpiet ėmė iš lėto kilti. Didesnę reakciją pademonstravo Graikijos vyriausybės obligacijos – jų kainos vos rinkoms atsidarius pirmadienio rytą nukrito 2 proc., kas, tiesą sakant, nėra daug tokio rizikingumo obligacijoms.

Reakcijos akcijų rinkose, kitų euro zonos valstybių obligacijų kainose buvo nuo labai nuosaikių iki jokių, o, pavyzdžiui, „Euro Stoxx 50“ akcijų indeksas per pirmąją prekybos valandą nepakito. Tokia menka pirminė rinkų reakcija arba reiškia, kad niekas „Syriza“ partijos deklaracijų nevertina rimtai, arba kad galbūt jau egzistuoja tam tikri susitarimai su euro zonos lyderiais, apie kuriuos nėra skelbta viešai. Gali būti, kad rinkos dar bando perprasti naują informaciją.

Žvelgiant iš paukščio skrydžio, akivaizdu, kad nerimaujantieji dėl Graikijos skolų turi tam pagrindo. Vien per du artimiausius mėnesius Graikija turi išpirkti 7,5 mlrd. eurų vertės obligacijų. Visa šalies skola viršija 300 mlrd. eurų, o skolos santykis su BVP siekia net 175 proc. (palyginimui, Lietuvos valstybės skola sudaro 40 proc. BVP). Kita vertus, toli siekiančios interpretacijos apie tai, kaip Graikija gali palikti euro zoną, yra rizikingos. Net nepradedant vertinti, į kokią situaciją tuomet pakliūtų euro zona, pirmiausia reikėtų pasvarstyti pačios Graikijos perspektyvas su naująja drachma, didžiule skola ar skolų negrąžinimo šleifu.

Paveikslas išties toks miglotas, kad tampa aišku, jog šansai Graikijai palikti euro zoną yra tikrai labai menki.

Euro zonos infliacijos duomenys turbūt ir vėl nuvils

Svarbiausias rodiklis euro zonoje šią savaitę bus infliacijos duomenys, kurių laukiama penktadienį. Prognozuojama, kad sausį euro zona paniro į dar gilesnę defliaciją ir kainų pokyčio rodiklis sieks -0,4 proc. (po -0,2 proc. gruodį). Žinant ryžtingus ECB veiksmus, kuriais siekiama atstatyti infliaciją į priimtinus lygmenis bei paskatinti ekonomikos augimą, artimiausiais mėnesiais būtent infliacijos duomenys bus labiausiai stebimi rodikliai iš visų.

JAV FED neturėtų pateikti netikėtumų

Ši savaitė bus kupina JAV makroekonominių duomenų. Bus skelbiamas JAV BVP augimo įvertis už 2014 metų paskutinį ketvirtį. Prognozės – 3,4 proc. augimas, palyginti su ankstesniu ketvirčiu. Tai įtvirtintų stabilaus ir gana spartaus BVP augimo tendenciją JAV, kurią paskatino palyginti spartus vartojimo augimas ir naftos kainų kritimas. Kiti duomenys, į kuriuos verta atkreipti dėmesį – Mičigano universiteto vartotojų pasitikėjimo indeksas, ilgo vartojimo prekių užsakymų, namų pardavimų pokyčiai.

Antradienį ir trečiadienį vyks JAV FED posėdis. Nors spaudos konferencijos po jo neplanuojama, tikėtina, jog pranešimas patvirtins anksčiau išsakytą FED poziciją, kad FED išliks kantrus dėl bazinių palūkanų didinimo. Dabartinėmis prognozėmis pirmą kartą JAV dolerio bazinę palūkanų normą FED turėtų padidinti ne anksčiau kaip šių metų vasarą.

Informaciją parengė Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"