TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Graikijos krizės Lietuvai kaina: nuo 300 mln. iki 2,5 mlrd. eurų

2015 06 29 9:59
"Spiegel": Europa ruošiasi "žemės drebėjimui" ir skaičiuoja, kiek kainuos ES žlugimas ir kas laukia toliau LŽ nuotrauka

Problemoms euro zonoje tebesitęsiant, prisidėti prie šios zonos gelbėjimo turės ir Lietuva. Įstojus į euro zoną mūsų šalis įsipareigojo į Europos finansinio stabilumo fondą įnešti apie 300 mln. eurų. Tačiau Graikijos krizei tęsiantis gali tekti atseikėti iki pustrečio milijardo eurų. Žinoma, Lietuvai šiuos pinigus tektų skolintis.

Kokios finansinės pasekmės grės Lietuvai, jei Graikijai ir ES susitarti nepavyks? Lietuvos politikai į šį klausimą atsakyti kol kas negali, tuo tarpu ekonomistai jau skaičiuoja euro krizės kainą.

Giedrės Gečiauskienės, „Danske Bank“ finansų rinkų analitikės teigimu, šiandien skaičius įvardinti daug lengviau nei tai buvo galima padaryti prieš ketverius ar penkerius metus. Ji primena, kad pradinis Lietuvos įnašas į Europos finansinio stabilumo fondą turėjo būti apie 300 mln. eurų.

„Yra nustatyta maksimali riba, kiek gali tekti Lietuvai prisidėti, jeigu iš to fondo būtų naudojamos lėšos vieno iš ES narių ar kelių narių gelbėjimui ir fondas pasiektų savo galimybių ribas. Fondo pradinis kapitalas yra 80 mlrd. eurų, o lubos - apie 500 mlrd. eurų“, – priminė G. Gečiauskienė.

Anot jos, atitinkamai maksimalus Lietuvos įnašas galėtų siekti iki 2,5 mlrd. eurų. „Tai didžiausia įmanoma suma, kokią Lietuvai tektų paskolinti su problemomis susidūrusiai šaliai ar šalims“, – akcentavo analitikė.

Pustrečio milijardo eurų yra maždaug trečdalis viso Lietuvos biudžeto. „Tai yra ženkli suma, tačiau nereikėtų tuo spekuliuoti, nes tai absoliučiai didžiausia įmanoma suma, kurios galbūt niekada nereikės“, – komentavo G. Gečiauskienė.

Ji priminė, kad, pavyzdžiui, lig šiol visi Graikijos gelbėjimo paketai kainavo apie 250 mlrd. eurų.

Vis dėlto tokios sumos kaip 1 ar 2 mlrd. eurų Lietuvos biudžetui nėra pakeliamos, taigi vėl tektų skolintis. „Taip, tai jau keblesnis klausimas. Tikėtina, kad tektų skolintis, tačiau reikia suprasti, kad neatiduotume tų pinigų – turėtume ar obligacijų, ar kitų skolos įsipareigojimų. Kažkas mums būtų skolingas tokią sumą pinigų. O dėl Lietuvos skolos baimintis nereikėtų, lyginant su BVP, ES ji viena mažiausių“, – ramino „Danske Bank“ analitikė.

Gitanas Nausėda, ekonomistas, SEB banko prezidento patarėjas, dėsto, kad birželio 30 d. Graikijai nesumokėjus įnašų Tarptautiniam valiutos fondui ir pasiskelbus nemokia, Lietuvai už tai mokėti nereikėtų. „Dėl to, kad mes dar nebuvome spėję padaryti įnašų pagal ankstesnę finansinės paramos programą, kurią pasiūlė“, – priminė ekonomistas.

Tačiau jis akcentavo, kad bet kokiu atveju prie Europos finansinio stabilizavimo Lietuvai teks prisidėti. „Jeigu kalbama apie tolesnę paramą Graikijai, jei nusprendžiama ją toliau remti, gal net padidinti rėmimo sumą, tai ilgainiui vis tiek lemtų Graikijos bankrotą. Jei jis įvyktų vėliau, tada mes galėtume kalbėti ir apie Lietuvos įnašą ir galbūt nuostolį remiant Graikiją“, – svarstė G. Nausėda.

SEB banko atstovas įsitikinęs, kad Graikijai bankrutavus netrukus, tai praktiškai reikštų, kad nukentėtų tie, kurie įnašus padarė anksčiau, bet ne Lietuva.

„Tačiau įsipareigotus įnašus turėsime įnešti, nes iš jų bus daromos paramos programos ateityje“, – kalbėjo G. Nausėda. Jis sutiko, kad išlaidos Lietuvai bus nemažos, vis dėlto jas tektų išmokėti per keletą metų.

„Laipsniškas mūsų įnašas į stabilumo mechanizmą ir jo formavimas leidžia mums prisiderinti ir nejausti kokių nors radikalių pasekmių. Tą įnašą mums teks padaryti. Visada tie įnašai daromi su tikslu, kad stabilumo mechanizmas teiks paskolas, o ne kažkokias subsidijas, dovanas ar, pavyzdžiui, suteiks paskolas ir jas nurašys“, – aiškino SEB banko prezidento patarėjas.

Kokią įtaką mokami įnašai, kurių minimalus – 300 mln. eurų, gali daryti Lietuvai? G. Nausėdos manymu, kol Lietuvos biudžetas deficitinis, tai tiesiog padidins bendrą šalies skolinimosi rodiklį. „Mes nepaimsime tų pinigų iš kokių stebuklingų šaltinių“, – teigė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"