TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Graikijos nuosmukis Lietuvos nepasieks

2010 06 09 0:00
"Nordea" analitikų prognozėmis, kitąmet sparčiausiai augs Estijos vidaus vartojimas - 4 proc., o Lietuvos ir Latvijos - po 3 procentus.
LŽ archyvo nuotrauka

Komercinio banko "Nordea" analitikai nepakeitė ekonomikos prognozių ir Lietuvai vis dar tikisi 0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo šiais ir 3 proc. - ateinančiais metais.

Graikijos ekonomikos nuosmukis Baltijos valstybėms turės nebent labai nedidelės įtakos, tačiau pastarosios turėtų didžiausią dėmesį koncentruoti į eksportą, ypač į šalis, sparčiai atsigaunančias po recesijos - Rusiją, Vokietiją ir Skandinaviją. Tai per spaudos konferenciją, skirtą apžvelgti pirmąjį šių metų pusmetį, žurnalistams teigė "Nordea Markets" analitikė Annika Lindbladt.

Jos teigimu, nors Europos Sąjungos (ES) narės iš recesijos išlipo anksčiau nei tikėtasi, tačiau kai kuriose jų, kaip antai Graikijoje, nuosmukis tik pradeda ryškėti. Dėl šios šalies valstybės skolos, kuri siekia ar net viršija jos BVP, kenčia ir kiti Pietų Europos kraštai - Italija ir Portugalija.

Lietuvos skola ES "uodegoje"

Pasak "Nordea" analitikės, valstybės skolos tapo susirūpinimo objektu daugeliui ES valstybių, tačiau jos labiau kamuoja Pietų, o ne Rytų Europą. Jos teigimu, pagal valstybės skolos dydį Baltijos šalys yra ES "uodegoje": Estijos valstybės skola yra mažiausia, o Lietuvos - ketvirta nuo sąrašo pabaigos.

"Baltijos šalys labiau turėtų susirūpinti dėl valdžios sektoriaus biudžeto deficito - nors jis ir yra mažesnis nei Didžiosios Britanijos, Airijos ar Ispanijos, tiek Latvija, tiek Lietuva yra pirmajame dešimtuke pagal šio deficito dydį", - dėstė A.Lindbladt.

Baltijos valstybėms "Nordea" analitikai siūlo atsigręžti į eksportą. Šios šalys tradiciškai eksportuoja į rinkas, kurios šiuo metu yra augančios. Tuo tarpu Graikijos ir kitų rizikingų Pietų Europos šalių problemos Baltijos valstybių neva neliečia, mat mūsų eksportas į jas sudaro nedidelę dalį eksporto portfelyje.

"Nordea" duomenimis, Lietuva į Graikiją, Italiją, Ispaniją ir Portugaliją eksportuoja apie 3 proc. savo išvežamų prekių, Estijos ir Latvijos eksportas į šias šalis sudaro vos 2 proc. jų eksporto.

Sparčiai augs Rusijos BVP

A.Lindbladt nuomone, Rusija, kuri yra viena iš 3 pagrindinių visų Baltijos valstybių eksporto partnerių, šiemet atsigaus stipriai, ir po 7,9 proc. pernai siekusio BVP nuosmukio šiemet sulauks apie 6 proc. augimo. Tuo tarpu ateinančiais metais, analitikės prognozėmis, šios šalies BVP augs lėčiau, iki 4,5 procento.

"Mažėjant nedarbo lygiui po truputį atsigaus Rusijos vidaus vartojimas. Manome, kad šiemet, pirmą kartą po stipraus, daugiau kaip metus trukusio nuosmukio vartojimas turėtų pradėti augti. Pardavimai į Rusiją sudaro 9,3 proc. Estijos, 10 proc. - Latvijos ir 13,2 proc. - Lietuvos eksporto", - kalbėjo ji.

Kitos pagrindinės Estijos eksporto partnerės - Švedija ir Suomija - šiais metais taip pat turėtų augti, tik kukliau, - atitinkamai 2,8 ir 2,7 procento.

"Trečios pagal perkamų eksporto prekių dalį Lietuvos partnerės Vokietijos vidaus vartojimas taip pat turėtų iš lėto augti ir šiemet bei kitąmet jos augimas turėtų siekti 1,6 ir 1,9 procento. Gera žinia ta, kad Vokietijoje vidaus vartojimas vis dar gana didelis, ir Lietuvos eksportas į šią šalį nuo pirmos 2009-ųjų pusės išaugo", - mano A.Lindbladt.

Jos teigimu, eksporto srityje ir toliau liūdniausiai atrodo Latvija, daugiausia savo prekių išvežanti į Estiją ir Lietuvą, o geriausiai - Estija, beveik pusę prekių ir paslaugų eksportuojanti į Skandinaviją bei Rusiją, be to, turinti šviesias perspektyvas nuo ateinančių metų įsivesti eurą.

Nedarbas neleidžia atsitiesti

A.Lindbladt pažymėjo, kad ir vidaus vartojimas Baltijos valstybėse rodo tam tikrų atsigavimo ženklų: visose trijose šalyse esą auga vartotojų pasitikėjimo rodikliai, kurie dabar aukščiausi Estijoje, o žemiausi - Lietuvoje. Be to, pasak analitikės, atsiranda ir infliacijos požymių.

"Estijai šiemet prognozuojame 0,5 proc. infliaciją, o Lietuvoje šį 0,5 proc. rodiklį pasieksime tik kitąmet. Latvijoje ir šiemet, ir kitąmet tęsis defliacija", - dalijosi prognozėmis analitikė.

A.Lindbladt pabrėžė, kad galimybę vidaus vartojimui atsigauti ir toliau stabdo didelis nedarbo lygis, Baltijos šalyse siekiantis nuo 18 proc. (Lietuva) iki 22 proc. (Latvija), ir atlyginimų mažėjimas. Todėl mažmeninė prekyba visose Baltijos šalyse esą vis dar yra labiausiai smukusi per pastaruosius 10 metų.

"Tam tikrą vidaus vartojimo atsigavimą galėtų rodyti po truputį augantis gyventojų skolinimosi rodiklis. Latvijoje ir Estijoje bankų išduotų paskolų dalis jau stipriai priartėjo prie 100 proc. valstybių BVP, o Lietuvoje perlipo 70 proc. BVP ribą", - samprotavo "Nordea" specialistė.

"Nordea" prognozuoja, kad šiemet Lietuvos BVP išaugs 0,5 proc., Estijos - 1,2 proc., o Latvijos ekonomika vis dar smuks (2 proc.) - jos augimas esą prasidės tik 2011-aisiais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"