TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Graikijos problema - eksperimentas su trotilu

2011 10 06 0:00

Pabūkim, kaip toj dainoj, svajokliais. Tarkime, Europos Sąjungos (ES) valstybės nuo šiandien gali skolintis už tokias palūkanas, kokias moka Vokietijos vyriausybė, kai jai prireikia kreiptis į kapitalo rinkas - 1-2,5 proc., nelygu skolinimosi metas ir terminas. Lietuvai tokiu atveju kasmet per 5-10 metų laikotarpį liktų keli milijardai litų "dovanų". Perleidusi tuos pinigus "Sodrai" valstybė užtikrintų visišką jos biudžeto pusiausvyrą, toliau remdama net ir nesąžiningus paramos gavėjus.

Iš kur tie milijardai? Iš to, kad lupikiškas palūkanas pakeistų normalios. Priminsiu, 2009-aisiais Lietuva penkeriems metams pasiskolino 500 mln. eurų už 9,75 proc. palūkanas. Šiek tiek vėliau vos pora procentinių punktų pigiau skolinomės dar kelis milijardus dolerių.

Lupti dešimtinę - reiškia neleisti skolininkui atitiesti nugaros plušant kreditoriaus labui.

"Geradariai" - vienoje kilpoje su graikais

Bet net mūsų nuklydę milijardai nublanksta prieš tai, ką tokiu atveju laimėtų Graikija. Ji visai atsisveikintų su gigantiškomis šio meto savo problemomis ir atitinkama reputacija. Kitaip tariant, esant įprastoms palūkanoms, Graikija senas skolas padengtų naujomis, ir nors iš pradžių šiek tiek ir padidintų skolą, vėliau, gal jau po poros metų, išlaidų karpymu subalansavusi biudžetą, pradėtų ją mažinti. Jos kreditoriams nė minutei nenustotų plaukusios saikingos realios palūkanos, o patys kreditoriai išvengtų infarktų ir rūpesčio, kur dėti milijardus dūlančių eurų.

Trumpai kalbant, Graikija nustotų buvusi milžinišku galvos skausmu ir tikru finansiniu pūliniu tiek sau, tiek visai ES ir pasauliui.

Tačiau tokios palūkanų normos Graikijai, o ir Lietuvai - fantazija.

Lietuva savo skolą "geradariams" jau išugdė nuo 16 iki beveik 40 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o Graikijos valdžios skola viršija 150 proc. ir po poros metų sieks 180 proc. BVP ar net daugiau (Graikijos BVP - apie 240 mlrd. eurų).

Tai reiškia, kad Graikija jau nebegaus naujų kreditų seniems įsipareigojimams vykdyti ir paskolų kol kas neišvengiamam biudžeto deficitui dengti. Ji turės paskelbti nebeišgalinti vykdyti tų įsipareigojimų ir tartis su kreditoriais dėl skolų dalies nurašymo, palūkanų sumažinimo ir grąžinimo terminų nukėlimo.

Bet tai turės labai liūdnų pasekmių ne tik Graikijos galimybei bent 30 metų normaliai skolintis kapitalo rinkose, bet ir pačių jos kreditorių pajamoms.

Mobilizuojamos jėgos

Graikiją būtina "atkabinti" nuo jai nebepakeliamos tolesnio skolinimosi naštos, o jos kreditorius - nuo rizikos, susijusios su tolesniu skolinimu šiai šaliai. Tam ir yra pernai jai specialiai sudarytas finansinis paketas, kuris kartu su TVF indėliu siekia net 110 mlrd. eurų.

Tačiau Graikijos bėda būtų išspręsta, jeigu finansinių problemų nekiltų Portugalijai, Airijai, gal net Ispanijai ir Italijai. Todėl euro zonos šalys tariasi įkurti Europos finansinio stabilumo fondą (EFSF), garantuosiantį 440 mlrd. eurų užnugarį šalims, turinčioms laikinų finansinių sunkumų.

Tačiau ES mobilizuojamų lėšų faktiškai pakaks tik Graikijai ir Portugalijai, taip pat ir Airijai iš balos ištraukti, t. y. visiškai patenkinti šių valstybių skolinimosi poreikius keletą metų, kol jų ūkis atsigaus, ekonomika vėl ims kilti ir sugrįš kapitalo rinkų pasitikėjimas.

To gali užtekti visai euro zonai - jei gelbėjamos šalys vykdys savo finansinius įsipareigojimus, nekils problemų ir jų kreditoriams Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Amerikoje. Aprims kapitalo savininkai euro zonoje, prašviesės padangė net ir JAV, kurios investicijoms ir prekių eksportui labai padėtų netikrumo pabaiga Europoje.

Gelbėti ar atstumti?

Galima pamąstyti ir apie alternatyvą - pastumti į šalį integracinio solidarumo principus, leisti Graikijos problemą spręsti tarptautinės rinkos mechanizmui, kuris irgi turėjo daug šalininkų. Šiuo atveju reikėtų leisti Graikijai skelbti defoltą (atsisakymą vykdyti finansinius įsipareigojimus) ir išeiti iš euro zonos - susigrąžinti nacionalinę valiutą. Be šito defoltas nebūtų labai veiksmingas, netgi galėtų ilgam įstumti šalį į apgailėtiną ekonominį kapanojimąsi.

Sava valiuta, kurios kursas smarkiai kristų euro atžvilgiu, automatiškai, be jokių įtikinėjimų per žiniasklaidą ir politikavimo, labai greitai ne tik parodytų graikams, kokie jie iš tikrųjų turtingi, bet ir paskatintų spartų ekonomikos restruktūrizavimą bei modernizavimą konkurencingoje tarptautinėje terpėje.

Silpnieji žlugtų daug greičiau. Stiprieji kiltų kur kas sparčiau. Smarkiai pabrangusias prekes tektų pakeisti savos gamybos, šitaip užtikrinant darbą ir kuklų atlyginimą išsipūtusiai šalies bedarbių armijai. Buvę valdininkai, mokytojai, socialinės srities darbuotojai, finansininkai eitų dirbti pas ūkininkus, skintų apelsinus, konkuruotų su imigrantais dėl viešbučių kambarinių etatų, samdytųsi sodinti miškų, daugelis patrauktų į Rusiją ar Kazachstaną siūlyti savo kvalifikacijos ir patirties. Išsimokslinęs jaunimas masiškai emigruotų. Graikų prekės imtų konkuruoti Europoje su Kinijos prekėmis, šalis taptų nepasiturinčių turistų rojumi.

Po 10-15 metų visi pamatytų, kad Graikijos ekonomika ima kilti, jos konkurencingumas ir gyvybingumas labai sustiprėjęs, aiškiai matyti perspektyva pavyti ją pralenkusią Estiją, o gal ir Slovakiją.

Galybė ar eižėjanti gelda?

Bet organizuotose Europos tautose toks laissez faire liberalizmas, kitaip tariant - tarptautinio masto ekonominis fatalizmas, nepopuliarus. Europos valstybės linkusios veikti remdamosi mobilizuojančia ekonomine valstybės jėga. Tą jėgą dabar Europa mėgina sutelkti į integruotą tarpvalstybinę ekonominę galybę. Ji kol kas menkutė, ypač - finansų srityje.

Graikijos atvejis ir yra tarsi laboratorinis eksperimentas, kurio metu bus patikrinta - arba po šios krizės ES pasirodys kaip konsoliduota, raumenis auginanti integruota ekonomikos unija, dėl to žengianti ir politinės vienybės kryptimi, arba mes pamatysime ją kaip eižėjančią, vilčių nepateisinusią, į kelias valstybių grupes trupančią "Europą" su dar neaiškesne ateitimi.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"