TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Graikų skolos ir milijardiniai indėliai

2011 10 28 7:15

Euro zonos lyderiai pagaliau susitarė, kaip gelbės Graikiją, euro zoną ir visą Europos Sąjungą (ES). Kartu ES siūlo Graikijai pasirašyti mokesčių sutartį, padėsiančią kovoti su nelegaliais graikų indėliais Šveicarijos bankuose, kurie siekia 200 mlrd. eurų. Apie tai rašo Šveicarijos dienraštis "Neue Zuercher Zeitung".

Euro zonos lyderiai pagaliau susitarė su privačiais bankais ir draudikais, kad bus nurašyta 50 proc. investicijų į Graikijos obligacijas ir šiai šaliai dar bus paskolinta 100 mlrd. eurų. Be to, Europos finansinio stabilumo fondas (EFSF) bus padidintas iki 1 trln. eurų. Šis susitarimas iki 2020 metų padės sumažinti Graikijos skolą iki 120 proc. bendrojo vidaus produkto. Jei tai nebūtų padaryta, Atėnų skola, kuri šiuo metu sudaro 160 proc. BVP, padidėtų iki 180 procentų. "Tai išskirtinės priemonės šiam sudėtingam laikui. Europa niekada negali vėl patekti į tokią padėtį", - po viršūnių susitikimo lengviau atsidusęs pasakė Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso. Jis taip pat džiaugiasi, kad bus padidintas EFSF, nes iš jame buvusių 440 mlrd. eurų beliko tik 290 milijardų. Likusi pinigų dalis jau panaudota gelbstint Airiją, Portugaliją ir Graikiją. Tačiau padėti Graikijai finansiškai galėtų ir Šveicarija, nes graikai į šios šalies bankus pervedė apie 200 mlrd. eurų. Didžioji šių indėlių dalis - nelegalūs pinigai. Taip teigia ES specialiosios komisijos (taskforce) Graikijai vadovas Horstas Reichenbachas. Specialiosios komisijos vadovas, kurio svarbiausia užduotis - padėti Graikijai surinkti savo mokesčius, mano, kad nauja mokesčių sutartis bankrutuojančiai valstybei padėtų skubiai gauti reikiamų lėšų.

Graikijos piliečiai kiekvienais metais nuslepia apie 30 mlrd. dolerių mokesčių. Gerokai daugiau neapmokestintų pinigų laikoma užsienyje, pirmiausia, Šveicarijoje. Todėl H.Reichenbachas reikalauja, kad Šveicarija pasirašytų tokią pačią sutartį dėl mokesčių, kokią jau  pasirašė su Vokietija. Tokia sutartis gerokai pagelbėtų sanuojant  varganą Graikijos valstybės biudžetą. Specialiosios komisijos vadovas, duodamas interviu Vokietijos leidiniui "The Financial Times Deutschland" pranešė, kad Šveicarija jau sutinka pradėti atitinkamas derybas. 

Šveicarijos finansinių reikalų valstybės sekretoriato (FRVS)  atstovas spaudai patvirtino, kad jau vyksta parengiamieji pokalbiai su Graikija. Kitą savaitę numatytas atsakingų asmenų susitikimas. FRVS aiškina, kad Federacijos taryba (aukštieji Šveicarijos Parlamento rūmai) dar nenusprendė, ar tikrai pradės derybas su Graikija dėl mokesčių sutarties. Tačiau Graikijos finansų ministras Evangelos Venizelos taip pat patvirtino, kad tokie pokalbiai jau vyksta ir valstybės sekretorius ruošiasi skristi į Šveicariją.

H.Reichenbachas mano, kad graikai Šveicarijoje laiko iki 200 mlrd. eurų. Didžioji jų dalis - nelegalūs pinigai. Vis dėlto šią sumą reikėtų vertinti labai atsargiai. Suprantama, galima kalbėti tik apie labai apytikrius skaičius, nes apie nelegalius pinigus jokių statistinių duomenų nėra. Bet puikiai žinoma, kad pasklidus žiniai apie milžinišką Graikijos valstybės skolą, šalies piliečiai ir verslo įmonės skubiai pervedė didžiules sumas į saugų užsienį. Graikijos centrinio banko duomenimis, nuo 2010 metų pradžios "nutekėjo" mažiausiai 46 mlrd. Šveicarijos frankų. H.Reichenbachas tikisi, kad mokesčių sutartis su Šveicarija ne tik padės Graikijai gauti milijardinių pajamų, bet ir sustabdys kapitalo nutekėjimą.

Spalio pradžioje analogišką sutartį jau pasirašė Šveicarija ir Jungtinė Karalystė. Nuo 2013 metų britų bankų klientų turto pajamos Šveicarijoje bus apmokestinamos, jei šis turtas nebus deklaruotas Jungtinėje Karalystėje. Tačiau turto savininkų anonimiškumas bus išsaugotas, ir britų valdžios įstaigos jų pavardžių nesužinos.

2012 metų vasarą sutartį turėtų ratifikuoti Jungtinės Karalystės ir Šveicarijos parlamentai.

Britai mano, kad jų šalyje jokių prieštaravimų neturėtų kilti. Iždo kancleris George'as Osborne'as patvirtino, kad taip elgdamasi vyriausybė nori teisingai paskirstyti finansinės krizės naštą, kad niekas negalėtų išsisukti nuo pareigos mokėti mokesčius. Valdančiojoje koalicijoje dėl tokios sutarties reikalingumo diskusijų nekyla, o britų visuomenė į ją beveik nekreipia dėmesio.

Šveicarų pusė tvirtai tiki, kad bus ratifikuota ir su Vokietija pasirašyta analogiška sutartis, nors Vokietijoje tai dar galėtų sustabdyti opozicija. Sutartį pasirašiusioms šalims tai būtų pats efektyviausias ir produktyviausias būdas priversti mokesčius vengiančius mokėti piliečius atlikti savo pareigą. Be to, būtų gerokai papildytas valstybės iždas.

Sutartyje su Jungtine Karalyste numatoma kompensuoti nesumokėtus mokesčius apmokestinant turtą 19-34 procentais. Atsižvelgiant į indėlio rūšį ir jo terminą, šis mokestis vidutiniškai sudarytų 23-25 procentus. Bankai įsipareigoja iš anksto išmokėti 500 mln. frankų, t. y. keturis kartus mažiau, nei įsipareigota Vokietijai. Panašiu santykiu galėtų būti vertinamas visas turtas. Atsižvelgiant į didžiausią britų mokesčių dydį, metinis palūkanų mokestis sudarytų 48 proc., dividendų mokestis - 40 proc., o kapitalo pelno mokestis - 27 procentus. Jungtinei Karalystei sumažinus didžiausius mokesčius, atitinkamai būtų atsižvelgta ir į sutartyje numatytą mokesčių dydį.

Šveicarija jau užtikrino Jungtinę Karalystę, kaip anksčiau Vokietiją, kad jai bus pranešta apie kiekvieną indėlį, kuris dar iki  įsigaliojant sutarčiai bus perkeliamas į užsienį, sumą ir paskirtį.  Tai turėtų padėti iždui ir atimtų norą tiek nesąžiningiems graikams, tiek britams pervedinėti pinigus kitur. Tuo suinteresuota ir Šveicarija.

Parengė RIMA KRUPENKAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"